Gyvenimas be baimės

„Vakcinos efektas yra prognozuojamas ir mums žinomas, o štai kaip organizmas atsakys į infekciją, neaišku. Net ir susirgus lengva ligos forma galima turėti daug sveikatos problemų“, – priduria profesorius.

Vieni atsistato per savaitę, kitiems reikia mėnesių ar viso gyvenimo

Prof. K. Petrikonis pastebi, kad pandemijos pradžioje daugelis COVID-19 siejo su plaučių liga, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ši liga paveikia ir daugelį kitų organų sistemų, o ypač nervų sistemą.

Dažnai net ir lengva forma persirgę žmonės vargsta dėl pažinimo funkcijos sutrikimo, dėl vadinamojo rūko ar miglos smegenyse, nuovargio, fizinio krūvio netoleravimo, miego sutrikimų. Liga išbalansuoja organizmą labiau nei kitos virusinės infekcijos. Tai labai stipriai susiję su pokyčiais nervų sistemoje.

Pasak profesoriaus, su infekcija organizmas gali susidoroti įvairiai. Vienas gal susitvarkys per savaitę, dvi ar tris, o kitam tai gali tęstis gerokai ilgiau ir atsiliepti visam gyvenimui.

„Yra žmonės, kurie tos infekcijos nenugali kelis mėnesius. Kai kurių žmonių sveikata persirgus COVID-19 pilnai nebeatsistato. Aiškūs ir įvairūs neurologiniai sutrikimai, kuriuos sukelia liga. Ir sergant ir persirgus koronavirusu, atsiradus uždegimui, padidėjus krešumui, padidėja krešulių susidarymo rizika ir krešulys sukelia trombozes ne tik galvos smegenų kraujagyslėse, bet ir kitur. Gali ištikti ne tik insultai, bet ir kiti kraujotakos sutrikimai, jeigu kalbame apie smegenis. Be to koronavirusas daro įtaką ir kitiems organams“, – pastebi K. Petrikonis.

Gali išryškėti Alzheimeris ir paūmėti išsėtinė sklerozė

Patys dažniausi liekamieji koronaviruso reiškiniai, pasak profesoriaus, yra uoslės ir skonio sutrikimai, galvos skausmas, pažinimo veiklos sutrikimas, raumenų skausmas, sumažėjęs darbingumas, negalėjimas padaryti suplanuotų darbų, greitas pavargimas, bendras silpnumas. Kai kurios nervinės būklės – pažeidimai ar uždegimai – po šios infekcijos lieka ilgam ir sunkiai atsistatinėja. Pavyzdžiui, ilgalaikiai raumenų uždegimai, gali paūmėti visos autoimuninės nervų sistemos ligos, tarp jų – išsėtinė sklerozė, visos kitos neurologinės ligos.

K. Petrikonis sako, kad remiantis naujausiais turimais duomenis, manoma, kad po koronavirusinės infekcijos gali išryškėti Alzheimerio liga. Jeigu žmogus turėjo kažkokį lengvą sutrikimą, persirgęs jis gali turėti greičiau besivystantį. Sunkiai persirgusiems COVID-19 gali išlikti atminties sutrikimai, galvos skausmai, kitų organų pažeidimai. Neurologas sako, kai kai kurie sutrikimai gali išryškėti ir vėliau, nebūtinai iš karto po ligos. „Reikia suprasti, kad tai yra viso organizmo liga“, – pabrėžia profesorius.

Profesorius akcentuoja, kad įvairius sutrikimus gali sukelti ir kitos infekcijos: „Kitų infekcijų padariniai taip pat lieka ir galbūt niekada nebuvo taip aktualizuoti, kaip paskutiniu metu tas aktualizuojama su COVID-19. Ir po gripo lieka visokių reiškinių, žmonės apie tai garsiai nekalba. O kadangi koronavirusu buvo ir yra daug sergančių, tai yra labai aktualu“.

Išsamiai nagrinėjamos sąsajoms su kitomis ligomis

„Dabar mes keliame klausimus, ar persirgęs žmogus neišprovokavo kokios nors neurologinės ligos. Mums tai yra sudėtinga atsakyti. Turime įvairių situacijų. Žmonės ateina ir sako, kad susirgo po skiepo, dėl skiepo, po ligos ar dėl ligos. Žmonės ligas sieja su šiuo metu aktualiais įvykiais. Dar yra per trumpas laikas, kad mes, gydytojai, galėtume visapusiškai ir labai tiksliai išsigryninti, kas ir kaip. Jeigu žmogus sako, kad įkandus erkei pajuto sutrikimus, tai žinome, kad tai yra klastinga, jau žinoma infekcija ir mes numatome, ko tikėtis. Šiandien viskas permetama ant COVID-19, bet ar tikrai viskas vyksta dėl šios infekcijos, man labai sunku pasakyti. Greičiausiai ne tik“, – sako K. Petrikonis.

Profesorius atkreipia dėmesį į tai, kad ši pandemija kiekvienai klinikinei disciplinai suteikia daug apmąstymų, kaip geriau diagnozuoti įprastas ligas ar su COVID-19 susijusias komplikacijas, ir leidžia atsakyti į klausimus, kurie daugelį metų nebuvo atsakyti.

„Yra daug pacientų, sergančių viena liga, kuri gali būti susijusi su daugeliu kitų ligų. COVID-19 kompleksiškumas ir didelis paplitimas suteikia tam tikras galimybes. Tai pamokos gydytojams, kurios bus naudingos ir pacientams. Kitu atveju mes sunkiai galėtume daryti vienokias ar kitokias išvadas. Vis atsiranda naujų duomenų, sąsajų, kurios yra nagrinėjamos. Tie ryšiai turi būti patvirtinti, nes kitu atveju tai įtariam, tai vėl paneigiam. Esame nuolatiniuose ieškojimuose. Ši infekcija mus priverčia pergalvoti, kaip mes dirbame. Svarbu suprasti, kad ir mes, gydytojai, patys vis dar mokomės“, – sako K. Petrikonis.

Koronavirusas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje

Insultą patiria iki 6 proc. sergančių

„Susirgus COVID-19, didžiausias pavojus sveikatai yra nuo pirmos iki trečios savaitės, todėl labai svarbu stebėti ligos eigą ir sunkumą“, – sako LSMU MA Neurologijos klinikos profesorius Vaidas Matijošaitis. Visgi, profesoriaus teigimu, labai dažnai jauniems pacientams insultas yra pirmasis ligos simptomas, o tik po to nustatoma COVID-19 infekcija, tad jaunus pacientus tirti ir stebėti reikia labai įdėmiai.

V. Matijošaitis sako, kad dar pandemijos pradžioje pastebėta, jog virusas turi neigiamos įtakos nervų sistemai. Fiksuoti uoslės, skonio receptorių sutrikimai, pirmieji insultai, galvos smegenų trombozės atvejai, taip pat kiti neurologiniai sutrikimai.

V. Matijošaičio teigimu, asmenys, sergantys kraujagyslių ligomis, susirgę COVID-19 susiduria su didesne kraujagyslių trombozės rizika. Pasak profesoriaus, matomos ir COVID-19 bei insulto sąsajos. „Insultas dažniau pasireiškia sergantiems COVID-19 infekcija. Jei sergama nesunkia ligos forma – insultą patiria iki 3 proc. ligonių. Pasireiškus sunkiai ligos formai šie skaičiai gali išaugti ir iki 6 proc. Iš tų, kurie hospitalizuoti, maždaug 5 proc. patiria insultą“, – sako profesorius.

Pasak V. Matijošaičio, pacientai, kurie susirgo COVID-19 ir patyrė insultą, dažniausiai buvo šiek tiek vyresni, jiems taip pat buvo nustatomi inkstų, kepenų, kvėpavimo funkcijų sutrikimai. Pacientai, kurie patyrė insultą ir sirgo COVID-19, dažniausiai susidūrė su sunkesne insulto forma. Profesorius patikslino, kad daug sveikatos rizikos veiksnių turinys pacientai susirgę koronavirusu labiau rizikuoja susidurti su širdies ir kraujagyslių problemomis.

Išsėtinė sklerozė

Nauja medicininė diagnozė – pokovidinis sindromas

Karolinska instituto (Švedija) mokslininkė dr. Indrė Bilevičiūtė Ljungar sako, kad nors daugelis persirgusiųjų pasveiksta, pas dalį persirgusiųjų išlieka stiprūs simptomai, kurie sukelia ilgalaikį neįgalumą: „Dažniausiai simptomai būdingi pacientams, kurie buvo hospitalizuoti ir persirgo sunkia COVID-19 forma. Taip pat daliai namie, lengva forma persirgusių pacientų, išlieka ilgalaikiai simptomai – jie pilnai neišgyja, taip pat atsiranda simptomai, kurie bendrą būseną veikia netgi labiau nei sergant COVID-19“.

Dėl to buvo suformuluota nauja medicininė diagnozė – pokovidinis sindromas. Pasak mokslininkės, ji būdinga ligoniams, kurie persirgo lengvesne COVID-19 forma, bet neatsistatė. Pokovodinis sindromas pasižymi lėtiniu nuovargiu, skausmais kūne, krūtinės ląstoje ir kvėpuojant, kvėpavimo, miego sutrikimais, kognityviniais ir neurologiniais simptomais.

Šaltinis
Projektas „Gyvenimas be baimės“
Dalintis
Nuomonės