Vieni COVID-19 liga perserga be simptomų, tuo tarpu kiti – itin sunkia forma. Vieniems skiepas nepalieka jokių nepageidaujamų reakcijų, kitiems – kelias dienas laikosi aukšta temperatūra, jaučiami galvos, raumenų ir kiti skausmai. Liekamieji reiškiniai po ligos taip pat labai skirtingi. Apie pasaulį apjuosusią klastingą ligą ir organizmo reakcijas į ją kalba VU profesoriai Vytautas Usonis ir Aurelija Žvirblienė. Apie tai, kaip sergama šia infekcija ir kokie liekamieji reiškiniai yra dažniausi persirgus COVID-19 liga pasakoja šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Kodėl skirtingai reaguojame į skiepus

VU profesorius Vytautas Usonis sako, kad imuninės sistemos reakcija į minimas vakcinas pasireiškia ne skirtingai, bet skirtingu greičiu, ir tai lemia pačių vakcinų technologija. Į „Comirnaty bei „Spikevax“ vakcinas, organizmo imuninė reakcija yra šiek tiek uždelsta, jai įvykti reikia šiek tiek laiko. Įskiepijus „Vaxzevria“ vakciną, kurios sudėtyje yra modifikuotas adenovirusų šeimos virusas, imuninė sistema reaguoja iškart, ir reakcija gali būti audringesnė.

Pasak V. Usonio, surinkta statistika rodo, kad, skiepijant „Comirnaty“ arba „Spikevax“ vakcina, reakcijos „piktesnės“ po antrosios dozės. „Vaxzevria“ atveju yra atvirkščiai: pirma dozė sukelia audringesnę organizmo reakciją, į antrąją reaguojama lengviau.

Pasak profesoriaus, žmonės gali jausti skausmą bei jautrumą injekcijos vietoje, nuovargį, juos gali varginti galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, bendra bloga savijauta. Fiksuojama, jog mažiau nei 1 iš 10 skiepytiems „Vaxzevria“ pasireiškė vėmimas ir viduriavimas, paraudimas injekcijos vietoje ir pykinimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių, paskiepytų „Comitnaty“ vakcina; bėrimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių, paskiepytų „Spikevax“ vakcina.

Prof. habil. dr. Vytautas Usonis
© DELFI / Domantas Pipas
Prof. habil. dr. Vytautas Usonis


V. Usonis sako, kad tai yra normali žmogaus organizmo reakcija į vakciną ir jai reikia būti pasiruošus: „Suprantama, labai nemalonu, kai dvi dienas laužo kaulus, silpna, pakyla kūno temperatūra, bet tai yra trumpalaikiai reiškiniai ir jie praeina“.

Remiantis klinikiniais tyrimais, lengvus ar vidutinio sunkumo šalutinius poveikius jutusių žmonių sveikata paprastai pagerėja per kelias dienas po vakcinacijos. Jei nemalonūs pojūčiai, prasta savijauta po vakcinacijos tęsiasi ilgai, pvz., net 11 dienų, derėtų kreiptis į gydytoją ir paieškoti kitų priežasčių, nes tokios reakcijos vakcinų skiepijimui nebūdingos.

Kodėl skirtingai sergame – viena aktualiausių pasaulinių mokslinių tyrimų tema

„Jeigu būtų atsakymas į šį klausimą, mes greičiausiai jau būtume įveikę pandemiją“, – paklausta, kodėl taip skirtingai sergame COVID-19, atsako VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė dr. Aurelija Žvirblienė.

Šiandien visame pasaulyje, pasak mokslininkės, viruso ir organizmo sąveika, kaip ji vyksta, kas ją nulemia yra viena iš labiausiai tyrinėjamų sričių. Daugybės šalių mokslininkų intensyviai atlieka pačius įvairiausius tyrimus, kad sužinoti, kodėl organizmai šitaip skirtingai reaguoja į virusą.

„Tai, kaip žmonės serga: ar labai sunkiai ar nejaučia išvis jokių simptomų visiškai priklauso nuo imuninės sistemos ir taip, kaip ji sugeba tą virusą sudoroti. Daugumos vaikų imuninė sistema su juo susitvarko geriau, negu pagyvenusių, todėl ir tos rizikos su amžiumi yra didesnės“, – sako A. Žvirblienė.

Mokslininkė pastebi viešumoje sklandančius gandus, kad skiepas nuo infekcijos gali sugriauti imunitetą. Tai, pasak profesorės, yra visiškai nepagrįsti teiginiai – vakcina kaip tik kuria imuninį atsaką prieš konkretų ligos sukėlėją ir jos paskirtis yra suaktyvinti mūsų vadinamąjį įgytąjį imunitetą: tai yra B limfocitai, kurie gamina antikūnus, ir T leukocitai, kurie sukuria ląstelinį imuninį atsaką.

A. Žvirblienė taip pat atkreipia dėmesį, kad apsauga nesusiformuoja kitą dieną po pasiskiepijimo, ji susiformuoja per tam tikrą laiką, kol turime pakankamai imuninės sistemos ląstelių, kurios sugeba nukenksminti ligos sukėlėjus. Vakcinai suaktyvinant imuninį atsaką konkretaus patogeno atžvilgiu, veikia tie patys mechanizmai, kaip ir persergant. Tačiau kartu profesorė pabrėžia, kad imuniteto įgijimas persirgus šiuo atveju yra nepalyginamai rizikingesnis.

Aurelija Žvirblienė
© DELFI / Andrius Ufartas
Aurelija Žvirblienė


Mokslininkė sako, kad šiuo metu yra identifikuoti tam tikri imuninės sistemos elementai, kurie gali nulemti, kad žmogus šiuo virusu persirgtų lengvai. Tai rodo, kad imuninė sistema turi būdų, kaip virusą dar pradinėje jo dauginimosi stadijoje labai efektyviai neutralizuoti, kol jis nepažeidė įvairių organų.

„Tikėtina, kad bus išaiškinti individualūs skirtumai. Kad, pavyzdžiui, paėmus kraujo mėginį, būtų galima iškart įvertinti galimas rizikas“, – sako mokslininkė.

Net ir susirgus lengvai, būklė gali stipriai komplikuotis

„Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė sako, kad didžioji dalis organizmo pažeidimų, sukeltų koronaviruso infekcijos, per tam tikrą laikotarpį išnyksta savaime arba užtikrinant papildomas reabilitacines priemones.

Medikai apie skirtingas organizmo reakcijas į COVID-19: ar žmogus sirgs labai sunkiai, ar nejaus jokių simptomų, priklauso nuo kelių dalykų
© Organizatorių nuotr.

Nejaučiantiems simptomų dažnai pakanka būklės stebėjimo ir izoliacijos, trunkančios 10 dienų. Sergantiems lengva ligos forma pasireiškia nekomplikuota viršutinių kvėpavimo takų infekcija, lydima COVID-19 būdingų simptomų, tokių, kaip karščiavimas, kosulys, gerklės, galvos, raumenų skausmai, bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, uoslės ir skonio praradimas.

Suaugusiems, kurie serga vidutinio sunkumo ligos forma, diagnozuojamas plaučių uždegimas, vaikams – kosulys, karščiavimas, pasunkėjęs ir padažnėjęs kvėpavimas.

Gydytojos teigimu, susirgus COVID-19 liga, pradžioje gali vyrauti lengvų formų požymiai, tačiau dėl įvairių priežasčių būklė gali staigiai komplikuotis ir tapti kritiškai sunkia. Rimtesni susirgimai gali sukelti tokius liekamuosius reiškinius, kurie paveikia organizmą negrįžtamai.

Sunkia COVID-19 ligos forma sergantiems pacientams nustatomas sunkus plaučių uždegimas su papildomu deguonies poreikiu, o kritinė ligos būklė pasireiškia sepsiu, sepsiniu šoku, ūminiu respiraciniu distreso sindromu ar dauginiu organų disfunkcijos sindromu. Šių būklių metu, dėl vyraujančio uždegiminio atsako į infekciją, pažeidžiami įvairūs organai – juose sutrinka kraujotaka, vystosi ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.

Medikė sako, kad dėl organizme vykstančių stiprių uždegiminių procesų gali vystytis įvairių organų, tokių kaip – kepenys arba inkstai, funkcijų nepakankamumas. Dėl sisteminio uždegiminio atsako dažnai kyla grėsmė ir įvairių vietų trombembolinėms komplikacijoms, kurių klinikinė išraiška gali būti miokardo infarktas, galvos smegenų insultas, plaučių embolija. Sergančiuosius taip pat gali pradėti kamuoti širdies nepakankamumas ir širdies artimijos.

Dažnai gali būti pastebimi ir neurologiniai sutrikimai – nerimas, depresija, galvos skausmai, regėjimo sutrikimas, klausos sutrikimas, galūnių silpnumas, raumenų skausmas ir rankų drebėjimas.

Kristina Lebedevaitė
© Asmeninins albumas
Kristina Lebedevaitė


Dažniausi liekamieji reiškiniai – nuovargis ir dusulys

Gydytoja sako, kad net 60 proc. atvejų, iki 4–8 savaičių po pasveikimo, gali pasireikšti nuovargis ir dusulys – vienas dažniausiai pacientų nurodomų liekamųjų reiškinių.

„Netgi prasirgus vidutinio sunkumo ligos forma, dažnai net ir po kelių mėnesių, gali būti aptinkamas širdies raumens bei kiti pažeidimai, kurie didina širdies nepakankamumo išsivystymo riziką ateityje. Tiems, kurie sirgo COVID-19 sukeltu plaučių uždegimu, net ir praėjus mėnesiui po ligos, stebima susilpnėjusi kvėpavimo funkcija. Jeigu plaučių uždegimas buvo masyvus, pažeistos vietos perauga jungiamuoju audiniu, kuriame formuojasi randiniai pakitimai ir kaip vėlyvoji komplikacija išsivysto plaučių fibrozė. Pacientui lėtinė liga išlieka visą gyvenimą ir eigoje gali tik progresuoti“, – kalba medikė.

K. Lebedevaitė atkreipia dėmesį, kad net ir persirgus lengva ligos forma, dėl sisteminio uždegimo taip pat gali išsivystyti periferinių nervų pažeidimas, dar vadinamas Guillain-Barre sindromu. Taipogi, gali didėti Parkinsono bei Alzhaimerio ligų išsivystymo rizika ateityje.

Praėjus 3 mėnesiams po diagnozės patvirtinimo, gali būti nustatyti tokie neurologiniai sutrikimai, kaip nerimas, depresija, skonio ir uoslės pokyčiai, galvos, raumenų skausmai, regėjimo bei klausos sutrikimai, galūnių silpnumas, rankų drebėjimas, atminties, kognityvinių funkcijų sutrikimai, nuotaikų kaita. Pasak šeimos gydytojos, šie negalavimai dažniau pastebimi jaunesniems nei 60 metų pacientams.

„Kadangi komplikacijos ne visiems gali pasireikšti iš karto persirgus COVID-19 liga, kai kurie reiškiniai gali būti randami ir po dviejų ar net trijų mėnesių, reiktų neatidėlioti apsilankymų pas šeimos gydytoją, kuris atlikęs išsamius tyrimus, nustatys, kokia tolimesnė ištyrimo taktika reikalinga bei siekiant išvengti grėsmingų komplikacijų, nukreips į kitus specialistus“, – pataria K. Lebedevaitė.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Projekto tikslas: – suteikti Lietuvos gyventojams patikimą, mokslininkų ir sveikatos specialistų surinktais duomenimis pagrįstą informaciją, kuri padėtų užtikrinti COVID-19 viruso plitimo prevenciją ir geriau susitvarkyti su pandemijos pasekmėmis; - švietimo ir informavimo priemonėmis prisidėti prie COVID-19 viruso plitimo prevencijos, kovoti su tam kenkiančia dezinformacija ir melagienomis, paaiškinti ir pagrįsti pandemijos valdymui skirtus institucijų sprendimus; - suteikti informaciją ir patarimus, kurie padėtų visuomenei lengviau susitvarkyti su pandemijos socialiniais bei emociniais padariniais, netiesioginėmis dėl pandemijos aštrėjančiomis sveikatos problemomis (pavėluota ligų diagnostika, „užleistas“ lėtinių ligų gydymas ir pan.).

Projektas „Gyvenimas be baimės“