Gyvenimas be baimės

„Lietuvoje jaučiuosi daug saugiau, nei būdama Šveicarijoje. Lietuva nuo pat pradžių gerai tvarkosi. Lietuvai reikia ne interpeliacijų, o mokytis susidoroti su savo emocijomis, nes čia yra visiška katastrofa. Šveicarijoje lygiai tiek pat mitingų, kaip ir Lietuvoje, tačiau čia labai daug emocijų eskalavimo, su tuo reikėtų tvarkytis“, – pasakoja Šveicarijoje gyvenanti „Žinių radijo“ žurnalistė.

M. Matulaitytė-Feldhausen ne kartą girdėjo iš lietuvių, esančių Lietuvoje, kad Šveicarijoje viskas puiku, tačiau patikina, jog Šveicarija iki šiol gyvena iš savo įvaizdžio, o pandemija parodė, kad ten toli gražu nėra viskas tobula.

„Ten toli gražu nėra viskas tobula. Apie trečią vakcinaciją Šveicarijoje dar tik kalbama, žmonės jau pradeda ieškoti vakcinų užsienyje, važiuoja į Vokietiją. Kaip anksčiau važiuodavo apsipirkti, taip dabar važiuoja skiepytis. Valdžia kalba, kad trečia vakcina bus gal tik kitais metais, masinės vakcinacijos neįmanoma padaryti ir, užuot ruošęsi trečiai vakcinacijai, vasarą naikino skiepijimo centrus“, – apie Šveicarijos gyvenimą ir sprendimus pasakoja pašnekovė.

Prieš skiepus nusiteikę ir net romantizuojantys mirtį žmonės, anot publicistės, nėra tik Lietuvos problema.

„Labai gaila, kad yra tokių pseudolyderių, sakančių, kad geriau mirs, nei pasiskiepys, tokių žmonių yra ir mano aplinkoje, jie turi mažų vaikų. Man atrodo, jie nesupranta, ką tai reiškia, kad jie iš tikrųjų gali numirti. Šveicarai irgi taip kalba. Gal iš tikrųjų reikia palikti, kad kiekvienas tegu sau žinosi“, – dalijasi moteris.

Žurnalistė M. Matulaitytė-Feldhausen sako, kad šalyje vyrauja dvi nuomonės, žmonės visose šalyse mąsto panašiai, tačiau Šveicarijoje pakantumo netvarkai riba mažesnė, tad valdžia svarsto praplėsti įstatymą, kaip griežčiau tvarkytis riaušių atveju.

„Riaušės yra riaušės, to negali pavadinti nenoru kalbėtis su tauta. Betvarkė yra betvarkė. Dar vasarą buvo girdėti tokių lozungų, kad tikras šveicaras yra tik tas, kuris nepasiskiepijęs, arba – tikras šveicaras neina skiepytis. Nedrįsčiau įvardyti, kuri šalis geriausiai tvarkosi su pandemija: kad perprastum visą situaciją, turi gyventi toje šalyje. Grįžtant prieš Šveicarijos, man pandemijos pradžioje visi sakė, kaip Lietuvoje niekas nefunkcionuoja, iš Lietuvos aiškindavo, kaip Šveicarijoje yra tobula, tarkime, nereikia kaukių nešioti, nors nešiojome kaip ir visi“, – apie šiuo metu Šveicarijoje dar vieną įtampą keliančią pusę kalba moteris.

Pandemijos pradžią Šveicarijoje Milda prisimena tikrai nepavyzdingą – Lietuvoje gana greitai buvo surastas sprendimas, kai trūko dezinfekcinio skysčio, o šveicarai tuo metu galėjo įsigyti vos vieną nedidelį buteliuką vienam šeimos ūkiui. Moteris neslepia, kad šveicarai tiesiog nėra linkę garsiai kalbėti apie problemas, tad viešojoje erdvėje mažai girdima apie ligoninėse tūkstančiais esančius pacientus, apie sudėtingą situaciją.

Kanarų salose gyvenanti žurnalistė ir rašytoja Jurga Baltrukonytė sako, kad nedidelėje saloje mato visai kitą pavyzdį. Ispanijos Fuerteventūros saloje šiuo metu jau pasiskiepijo ne tik didžioji dauguma suaugusiųjų.

„Visos ispanų salos išmoko savo didžiąją pamoką po to, kas nutiko prieš dvejus metus, ir greitai nepamiršo, kad Madrido ledo arenoje gulėjo lavonai ir nebuvo kaip jų laidoti. Vakcinacijos procesas vyksta sklandžiai. Žmonės bijo, kad viskas nepasikartotų, nes pamoka buvo labai skaudi. Net mūsų mažame miestelyje yra žmonių, kurie neteko giminaičių, artimųjų, jie neturėjo galimybės atsisveikinti ir net deramai palaidoti“, – sako J. Baltrukonytė.

Kanarų salos gyvena iš turizmo, o gydytojų ir ligoninių kiekis labai ribotas. Tai žmones taip pat skatina rūpintis savimi ir skiepytis – kai kurios salos teturi po vieną ligoninę.

„Kanarų salose nuo 16-os metų šiandien bent viena doze vakcinuota yra 90,40 proc. populiacijos, o nuo 12 metų – 86 proc. gavusių bent vieną dozę. Trečiąja doze kol kas paskiepyta dar nedaug, visuose Kanaruose yra apie 17 tūkstančių žmonių ir visi labai ramiai jos laukia, niekas nekalba, kad sirgo po pirmos ar po antros vakcinos, ar kad tai gali jų imunitetą neigiamai paveikti, – tokių kalbų saloje ar bent jau miestelyje negirdėti. Žmonės nori, kad kuo greičiau atsigautų jų verslai, kad atvyktų turistų“, – dalijasi pašnekovė.

Lietuvoje, anot rašytojos, abejonėms pasiduodama stipriau, o žmogaus prigimtis abejoti populiari visame pasaulyje. Anot pašnekovės, lietuviai linkę galvoti, kad turi labai daug ligoninių, medikų, tad pagalba gerokai paprasčiau prieinama.

„Pas mus saloje šiuo metu vienas žmogus guli reanimacijoje ir penki – palatose. Tai palyginti maži skaičiai, bet pati ligoninė nedidelė. Visuose Kanaruose iš gulinčių ligoninėse 87 proc. žmonių yra negavę nė vienos vakcinos dozės, nepaskiepyti. Gulinčių amžius – nuo 11 iki 90 metų“, – žiniomis dalijasi J. Baltrukonytė.

Anot moters, ispanams buvo sunkiau išmokti laikytis atstumų, o plauti rankas ar dėvėti kaukę gana greitai tapo norma.

„Labai džiaugiamės, kad visos turistinės salos vėl priima turistus, ir tai paskata turėti skiepus. Galų gale, imunitetas – jei jau bijote – šiltuose kraštuose tikrai sustiprėja ir tikrai teigiamas dalykas yra keliauti, ką nors pamatyti, o ne bijoti skiepo, sėdėti namuose ir klausytis kalbų, kad skiepai yra blogai. XXI amžiuje keista tai girdėti, reikia pasižiūrėti skiepų istoriją“, – sako Kanarų salose gyvenanti lietuvė.

Moteris sako mananti, kad pasipriešinimą labiau kelia spaudimas, ir tiki, jog žmonės patys apgalvos savo galybes ir priims sau naudingą sprendimą. Palinkėjo kiekvienam neklausyti nei neigimų, nei skatinimų, o patiems suprasti, kiek paprastesnis tampa gyvenimas pasiskiepijus.

Projektas „Gyvenimas be baimės“