Trečia sustiprinančioji vakcinacija nuo COVID-19 kelia nemažai klausimų. Kodėl jos reikia? Kokie šalutiniai požymiai gali pasireikšti? Ar įmanoma ką nors padaryti, kad organizmas lengviau reaguotų į vakciną, gal net nepasireikštų jokie pašaliniai poveikiai?

Šeimos gydytojai bei infektologai tokius klausimus girdi kasdien ir sako, jog jaudintis įprasta. Lietuva, kaip ir kitos šalys, per trumpą laiką paskiepijo labai daug žmonių, tad šalutinių poveikių dažnis taip pat didelis. Medikai neslepia, kad po COVID-19, kaip ir po kitų vakcinų, galime patirti šiokių tokių nepatogumų, tačiau nepaisant to skiepytis tikrai naudinga. Kitais žodžiais tariant – nenori mirti nuo COVID-19, pasiraitok rankovę.

„Delfi“ kalbino ekspertus, kasdien susiduriančius su skiepytais, vakcinos tebelaukiančiais ar jos atsisakančiais specialistais. Jie pasidalino patarimais bei tyrimų rezultatais apie sustiprinančiąją vakciną nuo COVID-19.

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas

„Trečia vakcina nuo koronaviruso yra būtina, beveik nėra tokių infekcinių ligų ir skiepų, kurių vienos dozės užtektų visam gyvenimui. Panašu, kad COVID-19 skiepo schema bus panaši į erkinio encefalito. Pirmaisiais metais – dvi vakcinos, po metų – dar viena, ir tada po vakciną kas 3 arba 5-erius metus. Tačiau reikia palaukti, kas bus po tų kelerių metų, ir tada matysime. Šis variantas – kur kas paprastesnis nei gripo, nuo kurio reikia skiepytis kasmet. Šiuo metu vakcinos yra sėkmingos, veikia ir prieš Delta mutaciją. Jeigu COVID-19 ir toliau sėkmingai mutuos, vakcinas turėtų būti įmanoma pritaikyti.

Nereikia skųstis, kad niekas mūsų neįspėjo dėl trečios vakcinos, nes nuo daugelio ligų to reikia. Hepatito A – iki 2 vakcinų, Hepatito B – 3 vakcinų, vėjaraupių – 2 vakcinų, stabligės – išvis 4 vakcinų ir revakcinacijos kas 10 metų. Didžioji dalis infekcinių ligų valdomos vakcinomis ir reikia revakcinacijos. Todėl, jeigu norime likti sveiki – reikia skiepytis.

Valerijus Morozovas
© DELFI / Andrius Ufartas
Valerijus Morozovas

Tam, kad palaikytume pakankamą imunitetą, periodiškai turime gauti tam tikrą antikūnų kiekįkiekį. Galime kasmet sirgti ir rizikuoti tapti vienu iš tų, kurie šiuo metu Lietuvoje miršta kas valandą, arba jaustis ramiai pasiskiepiję. Jeigu atsiras daugiau mutacijų, tai gali paveikti vakcinacijos dažnį arba paties skiepo pasirinkimą. Nevertėtų tikėtis, kad nuo COVID-19 pakaks vieno skiepo ir būsi saugus visą gyvenimą.

Virusui išgyventi būtinas gyvas organizmas. Jeigu Lietuvoje neturėsime gyvūnų, kurie perneša COVID-19, mums būtina užtikrinti pačią didžiausią apsaugą žmonėms, kurią suteikia skiepas. Jeigu nepaskiepysime pakankamai visuomenės, virusas turės terpę plisti, mutuoti ir cirkuliuoti toliau. Raginu nustoti akcentuoti šalutinius poveikius, kurie, tikėtina, bus dar lengvesni, negu po pirmos bei antros vakcinos. Kuo mažiau baimės, tuo silpnesnė pašalinė reakcija į skiepą“.

Infektologė Evelina Pukenytė

„Paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys – gali turėti ligos simptomų arba nejausdami jokių infekcijos požymių kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti virusą kitiems asmenims. Tačiau mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad laikas, kuomet paskiepytas žmogus, o ypač sustiprinančiąja vakcinos doze, gali platinti virusą yra ženkliai trumpesnis nei viruso platinimo laikas užsikrėtus neskiepytiems asmenims.

Jau žinoma, kad imunitetas po COVID-19 vakcinacijos nėra ilgalaikis, ligą sukeliantys virusai turi savybę mutuoti, todėl reikia pastimuliuoti organizmo apsaugines reakcijas. Viruso plitimo greitis priklauso nuo individualių viruso savybių plisti (pvz. delta potipis plinta sparčiau), ir nuo imlios populiacijos skaičiaus. Kaip matome iš Vakarų Europos šalių pavyzdžių – šalys, kurios paskiepijo didžiąją dalį gyventojų, sumažino populiacijos užsikrėtimų, o svarbiausia – sunkių ligos formų skaičius sumažėjo tiek, kad sveikatos apsaugos sistema gali funkcionuoti įprastai, o ribojimai buvo ženkliai sumažinti.

Kai yra vakcinuota didesnė dalis visuomenės, t. y., įgyjamas platesnis imunitetas, išliekanti rizika užsikrėsti ir trumpai platinti virusą turi vis mažesnį poveikį visuomenei. Jei imunitetą turinčių asmenų skaičius bus mažas – tikėtina, bus reikalinga taikyti griežtas karantino priemones, kurios palies pirmiausia nepasiskiepijusių, bet ir pasiskiepijusių asmenų gyvenimą.

COVID-19 infekcija yra nauja infekcinė liga, tad vienu metu daugelyje pasaulio šalių vykdomi didžiulės apimties moksliniai tyrimai siekiant išsiaiškinti viruso savybes, sukurti efektyvius vaistus ir vakciną. Tokie tyrimai vyksta ir Lietuvoje. Izraelis visuotinę COVID-19 vakcinaciją visos valstybės lygiu pradėjo anksčiau nei kitos šalys. Buvo vykdoma ne tik vakcinacija, tačiau vertinamas ir vakcinų veiksmingumas skirtingais laiko tarpsniais.

Tyrimai rodo, kad praėjus daugiau negu 6 mėnesiams po pirminio masinio vakcinavimo ir pradėjus plisti Delta atmainai, šalyje išaugo ne tik užsikrėtimų, bet ir sunkiai sergančiųjų skaičius. Todėl Izraelis buvo pirmoji valstybė, priėmusi sprendimą dėl vakcinavimo sustiprinančiąja vakcinos doze. Tęsiant tyrimus matoma, kad rizika užsikrėsti ir sunkiai sirgti po trečios dozės sumažėja labai stipriai – iki 10–12 kartų.

Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu vertinta, kiek antikūnų turi asmenys praėjus 3 ir 6 mėnesiams po pilnos vakcinacijos. Buvo tirta beveik 4000 gydymo įstaigų darbuotojų. Tyrimas parodė, kad praėjus 6 mėnesiams po antros vakcinos dozės rizika užsikrėsti, sunkiai sirgti ir platinti virusą ženkliai didėja. Antikūnų titras praėjus pusei metų po pilnos vakcinacijos mažėja visiems asmenims, tačiau 65 metų amžiaus ir vyresniems bei turintiems sunkių gretutinių ligų, antikūnų kiekis organizme po šešių mėnesių tampa kritiškai mažas.

Lietuvoje vakcinacija trečiąja doze pirmiausia buvo pradėta rizikos grupės – 65 metų ir vyresniems asmenims, turintiems sunkių gretutinių ligų, medicinos ir slaugos įstaigų darbuotojams. Visai neseniai Lietuvoje revakcinacija trečiąja vakcinos doze tapo prieinama ir galima visiems virš 18 metų, kurie buvo paskiepyti nuo Covid-19 ligos prieš 120 arba 180 dienų (priklausomai nuo vakcinos gamintojo). Vakcinacijos trečiąja vakcinos doze laikas Lietuvoje yra paremtas atliktų tyrimų rezultatais ir pagrįstas daugelio pasaulio šalių ekspertų rekomendacijomis. Lietuvoje sudaryta galimybė prieš trečiąją vakcinos dozę išsitirti apsauginių antikūnų kiekį. Šis tyrimas nėra būtinas, tačiau jeigu asmuo abejoja dėl vakcinacijos – galimybė tą padaryti yra. Kol kas nėra tiksliai žinoma, koks antikūnų kiekis apsaugo nuo susirgimo COVID-19 infekcija, todėl sprendimas dėl revakcinacijos neturėtų būti priimamas remiantis vien tik antikūnų skaičiumi.

Kiek laiko prireiks, kad būtų priimti galutiniai sprendimai ar bus reikalinga revakcinacija po trečiosios dozės ir kokiais intervalais, ar Covid-19 vakcinacija taps kasmetine, pasakyti sudėtinga. Pasaulyje vakcinacija trečiąja doze dar tik įsibėgėja, tad bus ir toliau analizuojami duomenys apie apsauginį imunitetą, kiek laiko jis trunka. Remiantis tyrimų duomenimis ir bus pateikiamos rekomendacijos. Šiuo metu gavus sustiprinančiąją dozę nėra nustatytas terminas kitai revakcinacijai.

Organizmo reakcija po vakcinos yra normalus procesas. Verta nepamiršti, kad pavyzdžiui pakilusi temperatūra, šaltkrėtis gali būti kitos ligos, nieko bendro neturinčios su buvusia vakcinacija, požymis. Jeigu simptomai jums kelia nerimą, nepraeina nuo simptominio gydymo, kyla klausimų ar tai gali būti susiję su vakcina, verta nors ir telefonu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris patars dėl tolimesnių veiksmų“.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Simona Dikšienė

„Trečia vakcina nuo COVID-19 reikalinga, nes po 2 vakcinų praėjus 180 dienų imuninė apsauga sumažėja. Tam reikia sustiprinančios dozės.

Šalutinis trečiosios vakcinos dozės poveikis, tikėtina, bus toks pats, kaip ir pirmųjų dvejų. Tai yra vietinis poveikis: paraudimas, raumenų skausmas, karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas. Tokie negalavimai praeina paprastai per dieną. Visada organizmas gali reaguoti kitaip, nei į kitus skiepus, tačiau bendra tendencija priklauso nuo konkretaus žmogaus. Vieni bendrai į skiepus reaguoja lengviau, paprasčiau, kitiems būna ryškesnė reakcija. Greičiausiai, konkretaus žmogaus kūnas į tą pačią vakciną ir trečią kartą reaguos panašiai, kaip į ankstesnes.

Simona Dikšienė
© DELFI / Kiril Čachovskij
Simona Dikšienė

Mokslininkai tikisi, kad ketvirta vakcinos nuo COVID-19 dozė bus reikalinga vėliau nei po metų nuo trečiosios. Nepaisant to, ar pasiskiepiji, ar persergi koronavirusu, imunitetas silpsta, antikūnų mažėja ir sustiprinančios vakcinos vis tiek reikia. Be to, virusas mutuoja, žmonės užsikrečia po kelis kartus, skirtingais COVID-19 tipais. Deja, absoliučios apsaugos nesuteikia nei persirgimas, nei skiepas.

Pašaliniai vakcinos poveikiai nėra tokie sudėtingi, kaip susirgimas. Ir pasiskiepiję pacientai, ir kolegos, dalinasi patirtimi, kad šalutiniai poveikiai buvo ištveriami ir ilgam nesutrikdė kasdienių funkcijų.

Būtų gerai vakcinacijos dieną nejausti jokių peršalimo simptomų ar nesirgti kokia kita liga. Taip pat geriau nesiskiepyti kitais skiepais – padaryti dviejų savaičių pertrauką. Po vakcinacijos nereikėtų planuoti sporto veiklų, fizinio krūvio ar darbo. Žinoma, nevartoti alkoholio.

Itin retai po vakcinacijos dėl pašalinių poveikių gali tekti kreiptis į gydytoją. Tačiau jeigu praėjus 72 valandoms nepraeina šalutinis poveikis, išlieka aukšta kūno temperatūra, silpnumas, galvos skausmas arba šie simptomai stiprėja, užsitęsia neįprastai ilgai, patarčiau kreiptis į gydytoją“.

Registruotis sustiprinančiajai vakcinos dozei galima internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją. Norėdami sužinoti, ar jų asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą. Medikų ir rizikos grupių pacientų vakcinaciją organizuoja gydymo įstaigos, globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų – atitinkamos globos įstaigos.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Projekto tikslas: – suteikti Lietuvos gyventojams patikimą, mokslininkų ir sveikatos specialistų surinktais duomenimis pagrįstą informaciją, kuri padėtų užtikrinti COVID-19 viruso plitimo prevenciją ir geriau susitvarkyti su pandemijos pasekmėmis; - švietimo ir informavimo priemonėmis prisidėti prie COVID-19 viruso plitimo prevencijos, kovoti su tam kenkiančia dezinformacija ir melagienomis, paaiškinti ir pagrįsti pandemijos valdymui skirtus institucijų sprendimus; - suteikti informaciją ir patarimus, kurie padėtų visuomenei lengviau susitvarkyti su pandemijos socialiniais bei emociniais padariniais, netiesioginėmis dėl pandemijos aštrėjančiomis sveikatos problemomis (pavėluota ligų diagnostika, „užleistas“ lėtinių ligų gydymas ir pan.).

Projektas „Gyvenimas be baimės“