Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nuo koronaviruso mirė 5 661 žmonės. Kai kurie jų – labai jauni.
Statistikos departamento duomenimis, iš viso nuo pandemijos pradžios dėl koronaviruso mirė 14 jaunų, 20–29 metų amžiaus žmonių.
Kodėl jiems virusas virto mirtinu? Kokiomis ligomis sergantiems žmonėms jis pavojingiausias? Ir ar šie žmonės buvo skiepyti bei ką duoda skiepai?
Gretutinių ligų svarba
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis paaiškino, kad šie pacientai turėjo ir kitų ligų, todėl virusas juos paveikė stipriau.
„Man žinomais atvejais, tokie pacientai turėjo gretutinių ligų. Tarp mirusių šios grupės pacientų vyrauja nuo gimimo lydinčios genetinės ir sunkios, progresuojančios neurologinės ir endokrininės sistemos ligos ar susijusios imunosupresinės būklės“, – sakė medikas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, dauguma mirusiųjų nuo koronaviruso sirgo ne viena, o keletu gretutinių ligų. Kalbant ne tik apie jaunus, bet apie visus mirusius nuo COVID-19 pacientus, dauguma mirusių asmenų dažniausiai skundėsi širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat nemaža dalis mirusiųjų sirgo onkologinėmis ligomis. Trečia dažniausiai užfiksuota gretutinių susirgimų kategorija – kvėpavimo takų ligos. Mirusieji taip pat sirgo inkstų ligomis. Ne vienas mirusysis sirgo cukriniu diabetu. Keliems asmenims buvo diagnozuota Alzheimerio liga.
Ką reiškia mirti nuo COVID-19?
Portalui „Vox“ JAV medikai papasakojo, ką reiškia mirti nuo COVID-19. Jų teigimu, kančia nuo COVID-19 gali prasidėti gerokai anksčiau, nei žmogus atsiduria ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Kadangi koronavirusas puola plaučius, jis trukdo pasisavinti deguonį. Žmonės, sergantys sunkia COVID-19 forma, paprastai patenka į greitosios pagalbos skyrių, nes jiems sunku kvėpuoti.
Plaučių būklei vis blogėjant, pacientas vis sunkiau gauna pakankamai deguonies su kiekvienu įkvėpimu, o tai reiškia, kad jiems reikia kvėpuoti vis greičiau ir greičiau – vidutiniškai nuo maždaug 14 kartų per minutę iki 30 ar 40. Toks dusulys net gali sukelti paniką.
T. Tamošuitis paaiškino, kokia būna tiesioginė mirusiųjų nuo koronaviruso mirties priežastis.
„Kaip ir daugumoje su COVID-19 liga susijusių atvejų metu, pagrindinė komplikacija – sunkus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas dėl virusinės pneumonijos. Mirusiųjų pacientų tiesiogine mirties priežastimi buvo hipoksija ir dauginis organų (kepenų, inkstų, širdies) nepakankamumas. Sunkiomis ligos formomis serga ir nėščios jauno amžiaus moterys“, – informavo medikas.
Gydymo nuo COVID-19 būdai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) informacijos bazėje nurodoma, kad koronaviruso gydymui dažniausiai taikomas simptominis gydymas. Dusulį jaučiantiems ligoniams dažniausiai reikalinga deguonies terapija (deguonies kaukės); išsivysčius sunkiai ligos formai – kvėpavimo nepakankamumui yra taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Iki šiol dar nėra sukurta antivirusinių vaistų, kurie galėtų COVID-19 ligos sergančio paciento organizme sunaikinti virusą arba nuslopinti jo dauginimąsi.
Moksliniai tyrimai parodė, kad antivirusinis vaistas remdesiviras gali padėti sunkia liga sergantiems pacientams sutrumpinant jų sveikimo laiką ir pagerinanti rezultatus. Deksametazonas (kortikosteroidas) taip pat naudingas sergant sunkia ligos forma (pvz., pacientams, kuriems reikalinga deguonies terapija). Taip pat gydymui yra naudojama pasveikusių nuo COVID-19 ligos plazma (joje yra sukėlėją neutralizuojančių antikūnų).
Daktaras T. Tamošuitis ragino nedelsti ir kreiptis į gydytojus vos pajutus simptomus.
„Svarbu kreiptis į šeimos gydytoją jau pajutus pirmus ligos simptomus, pasitarti bei suderinti izoliacijos ir simptominio gydymo, būklės stebėjimo klausimus. Būklei blogėjant, ypač progresuojant dusuliui, tam tikrais atvejais tikrai gali būti naudinga pasiekti gydymo įstaigą anksčiau, nes galimai tokiam pacientui dar įmanoma pritaikyti gydymo metodus, kurie ligą užleidus jau nebetaikomi.
Žinoma ir deguonies terapiją, jei yra toks poreikis, geriau pradėti laiku, nes mažiau nukenčia visas organizmas dėl deguonies trūkumo. Taip pat pradėjus O2 terapiją dažnai pradedami taikyti ir kiti su tuo susiję gydymo metodai, anksčiau pradedamas slopinti su virusine infekcija susijęs žalingas organizmo atsakas“, – teigė T. Tamošuitis.
Svarbu nepasitikėti ir melagingais sveikimo nuo magiškų vaistų liudijimais. Per visą pandemijos laikotarpį vis atsiranda teigiančiųjų, neva koronavirusą galima gydyti kitoms ligoms skirtais vaistais. Tokių kalbų buvo apie priešmaliarinius, taip pat antiparazitinius vaistus ir net jodą. Nė vienas šių būdų nėra patvirtinti nei Europos vaistų asociacijos (EVA), nei Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO).
ULAC primena, kad šiuo metu yra atliekama daugybė klinikinių tyrimų, kuriuose tiriami keli antivirusiniai vaistai bei antikūnų preparatai.
Nepasiskiepijęs – tik vienas
Atvejų, kai visais atžvilgiais sveikas ir nė vienos lėtinės ligos ar kitų problemų neturintis jaunuolis būtų miręs, kol kas nebuvo.
„Man tokie atvejai Kauno regione nežinomi, bet yra pasitaikę kituose regionuose. Tačiau galiu pasakyti, kad jaunų, sveikų ir skiepytų pacientų intensyviosios terapijos skyriuose nesu sutikęs“, – teigė T. Tamošuitis.
Teiginį dėl skiepų įrodo ir statistika. Statistikos departamento duomenimis, tik vienas iš dvylikos mirusių jaunuolių buvo pasiskiepijęs (apie kitus du mirusiuosius duomenų dar neturima). Skiepai – pagrindinis apsisaugojimo nuo sunkių ligos formų būdas. Tačiau, pasak mediko, reikia nepamiršti ir bendrų rekomendacijų.
„Žinoma, kad nuo sunkių ligos formų geriausias būdas apsisaugoti yra skiepai. Tai yra faktas. Svarbu ir saugotis didelio viruso kiekio patekimo į organizmą, tai yra, laikytis jau visiems seniai žinomų ir paprastų taisyklių: atstumo laikymasis, kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse, rankų plovimas, kosulio ir čiaudulio etiketas, ir kitkas.
Sergant lėtinėmis ligomis visada rekomenduotina pasitarti su tas ligas gydančiais specialistais ar šeimos gydytojais dėl skiepijimo laiko. Tačiau tai ir yra pagrindinė diskusija – kada skiepytis, o ne ar skiepytis. Vien pačios ligos diagnozė nėra kontraindikacija skiepui, nes skiepai yra saugūs. Juk lėtinių ligų varginantiems pacientams skiepai ir padeda, kiek įmanoma, išvengti sunkių ligos formų ir mirčių“, – sakė medikas.