Dėl skiepo net neabejojo
Sausį gimdysianti Indrė (pavardė redakcijai žinoma) jau prieš nėštumą buvo gavusi dvi vakcinas nuo COVID-19, o neseniai pasiskiepijo ir trečiąją – sustiprinančiąja – doze. „Esu gydytoja rezidentė, nuo rugsėjo pradėjau dirbti vaikų ligoninėje. Šiuo metu yra didėjantis COVID-19 susirgimas tarp vaikų, todėl kai gavau pasiūlymą pasiskiepyti trečia doze net nesvarsčiau. Be to, yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad nėštumo metu pasiskiepijusios mamos kažkiek tų antikūnų perduoda ir savo naujagimiams. Faktas, kad galiu pati apsisaugoti, sumažinti riziką, jog parnešiu ligą savo šeimai, ir dar kad mano būsimas vaikutis ateis į pasaulį jau turėdamas kažkokią imuninę informaciją apie tai – man buvo pakankamas, kad ryžčiausi skiepytis“, – pasakojo moteris.
Paklausta, kaip jautėsi po trečios dozės, Indrė pasakojo, kad savijauta buvo lygiai tokia pati kaip ir pirmus du kartus. „Pirmus kartus šiek tiek paskaudėjo ranką dūrio vietoje, buvo toks silpnumas, nuovargis. Šį kartą gal kiek sunkiau buvo, nes kitą dieną pradėjau jausti kaulų laužymus. Išgėriau paracetamolio tabletę ir kaip ranka nuėmė. Nebuvo jokių karščiavimų, nieko“, – pasakojo pašnekovė.
Ar šiandien Indrė jaučiasi dėl COVID-19 ramesnė? „Aš suprantu, kad vis tiek galiu užsikrėsti, galiu parnešti ligą savo šeimai, bet pasitikiu statistika ir skaičiais, tikiu, kad net ir platinimas pasiskiepijus yra mažesnis, o susirgimas – lengvesnis. Aš tiesiog žinau, kad viskas, ką galėjau padaryti dėl savęs ir savo šeimos, tą padariau. O toliau – jau kaip Dievas duos. Pilnai suprantu, kad kiekvienas skiepas ar vaistas neša tam tikrą riziką, bet ar bus reakcijos, ar ne mes negalime žinoti“, – svarstė moteris.
Skiepytis vengia
Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė pasakojo, kad Lietuvoje nėščios moterys vengia skiepytis ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo kitų ligų. „Visoms nėščiosioms nėštumo metu mes rekomenduojame skiepytis nuo sezoninio gripo ir nuo kokliušo nuo 27 iki 36 nėštumo savaičių. Bet skiepijimosi dažnis šiomis, jau laiko patikrintomis, vakcinomis nėra toks, kaip kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Situacija gerėja, bet, manau, kad nuo gripo nepasiskiepijo net trečdalis nėščiųjų, nuo kokliušo – dar mažiau. Todėl manęs nestebina ir tai, kad moterys nesiskiepija nuo COVID-19”, – teigė medikė.
Pasak jos, didžiausia moterų baimė – nežinomybė, kas bus po 5-10 metų. „Moterys dažniausiai baiminasi, kad tai santykinai nauja vakcina, nėra tyrimų, kurie parodytų, kas bus po 10-20 metų. Tokie dalykai ir lemia, kad moterys nenori skiepytis. Bet, kaip jau sakiau, taip yra ne tik dėl COVID-19, bet ir dėl kitų ligų. Lietuvės nėštumo metu nori gauti kuo mažiau vaistų ar kitų preparatų“, – pasakojo gydytoja.
Kalbant apie COVID-19 vakciną, anot jos, ilgą laiką iš tiesų nebuvo duomenų, kiek saugi nėščiosioms ji yra, bet šiandien faktų jau pakanka. „Iš pradžių, kai praėjusių metų gruodį atsirado skiepai, buvo tik rekomenduojama skiepyti nėščiąsias, kurios patenka į rizikos grupes, tai yra tas, kurios turi padidėjusį kraujospūdį, serga cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis. Kuriant vakcinas nėščiosios ir žindyvės nebuvo įtrauktos į klinikinius tyrimus, todėl žinių apie tai, kokie galėtų būti šalutiniai veiksniai pasiskiepijus nėštumo metu, ar keičiasi nėštumo eiga, ar neatsiranda nėštumo komplikacijų, komplikacijų naujagimiui, duomenų nebuvo. Dabar jau duomenų yra sukaupta nemažai. Yra žinoma, kad vakcina neturi jokios įtakos nėštumo eigai, nesukelia komplikacijų naujagimiui. Pašalinės reakcijos yra lygiai tokios pat kaip ir ne nėščioms moterims. Kas iš tikrųjų neaišku ir ką galėsime atsakyti tik po 5-10 metų, koks yra ilgalaikis poveikis vaikų vystymuisi. Tam, kad tai įvertintume, turi praeiti laiko. Bet reikia nepamiršti, kad nėščiosios COVID-19 serga sunkiau nei to paties amžiaus ne nėščios moterys, todėl šiuo metu rekomenduojama visoms nėščiosioms skiepytis. Tą saugu daryti bet kuriuo nėštumo trečdaliu. Jei reikia skiepytis kitomis vakcinomis, tarp skiepų rekomenduojama, kad būtų bent jau dviejų savaičių tarpas“, – pasakojo gydytoja.
Serga sunkiau
Tyrimai rodo, kad nėščios moterys, susirgusios COVID-19, serga sunkiau. „Jos dažniau atsiduria reanimacijoje, joms dažniau reikia taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją arba ekstramembraninę oksigenaciją, dėl ko dažnai prireikia anksčiau laiko užbaigti nėštumą. Dėl to priešlaikinio gimdymo dažnis yra didesnis. Be to, išauga preeklampsijos rizika, gali sulėtėti vaisiaus augimas, dėl sunkios motinos būklės išauga vaisiaus žūties rizika, atsiranda papildomų rūpesčių gimdymo metu, nes turi būti naudojama papildoma apsauga, tų nepatogumų daugiau“, – pasakojo D. Ramašauskaitė.
Paklausta, ar pasiskiepijusi mama gali perduoti antikūnus įsčiose nešiojamam vaisiui, medikė sakė, kad tyrimų šiuo klausimu dar trūksta. „Tam, kad konkrečiai žinotume, kada reikia skiepytis, kad antikūnų skaičius būtų perduodamas naujagimiui, reikia konkrečių tyrimų. Dabar mes kalbame daugiau apie mamos apsaugą nuo COVID-19”, – sakė medikė.
Anot jos, kiekviena nėščioji turėtų pasitarti su savo gydytoju ir padaryti sprendimą dėl skiepo. „Iš to, ką matome šiandien, žala, susirgus COVID-19, yra daug didesnė nei menama skiepų rizika, todėl nėščiosioms rekomenduojama skiepytis ir išvengti galimų viruso sukeltų komplikacijų“, – sakė gydytoja.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.