Ekonomistai pastebi, kad mūsų maisto gamybos sektorius, palyginti su kitomis ES šalimis, yra labai stiprus ir didelis, o skaičiuojant žemės ūkio įtaką ekonomikai, dažnai yra sudedamas žemės ūkio ir maisto sektoriaus rezultatas. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ragina nepamiršti ir kitų žemės ūkio aspektų – socialinių ir apsirūpinimo maistu.

Lietuvos žemės ūkis išsiskiria indėliu į ekonomiką

Lietuvos žemės ūkis ES išsiskiria tuo, kad jo indėlis į ekonomiką yra gana didelis – pas mus šis sektorius generuoja iki 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES vidurkis kone dvigubai mažesnis. Įvertinus žemės ūkio produkcijos perdirbimo sektorių, taip pat – ir žemės ūkio gamybos aptarnavimo paslaugas, prekes ir kt., sukuriamas BVP ūgteli dvigubai ar dar daugiau.

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, Lietuvos žemės ūkio, neįtraukus miškininkystės, sukuriama bendra pridėtinė vertė pastaraisiais metais svyravo tarp 2,5 ir 3,5 proc. visos šalies sukuriamos bendros pridėtinės vertės, o svyravimams didžiausią įtaką darė grūdinių kultūrų ir rapsų derliaus pokyčiai.

Skaičiai

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sukuriama bendroji pridėtinė vertė 2016 m. sudarė 3,5 proc. BVP (1209 mln. eurų), 2017 m. – 3,9 proc. BVP (1482,8 mln. eurų), 2018 m. – 3,2 proc. BVP (1310,7 mln. eurų), 2019 m. – 3,6 proc. BVP (1573,2 mln. eurų), 2020 m. – 3,7 proc. BVP (1608,9 mln. eurų).

„Kitose ES šalyse šio sektoriaus sukuriama BVP dalis yra kiek mažesnė negu 2 procentai. Didesnis negu Lietuvoje žemės ūkyje sukuriamas BVP buvo Rumunijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Graikijoje, kurių ekonomikos išsivystymo lygis yra jau mažesnis nei Lietuvos“, – teigė ekonomistas ir pridūrė, kad beveik visose ES šalyse vyrauja tos pačios tendencijos – žemės ūkio sukuriama BVP dalis traukiasi (pavyzdžiui, per 20 metų ji labiausiai mažėjo tose šalyse, kuriose ji ir taip buvo didelė – Bulgarijoje, Rumunijoje, Lietuvoje).

Apsirūpinimas maistu – nacionalinio saugumo reikalas

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie žemės ūkio sektoriaus indėlį į BVP, pabrėžė, kad įvardijami procentai parodo tik ekonominę vertę. Tačiau, anot jo, nereikia pamiršti kitų žemės ūkio aspektų, kurie tiek pat svarbūs ar net dar svarbesni už ekonominį vertinimą. Tai – socialinė dimensija ir nacionalinis saugumas maisto gamybos atžvilgiu.

Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas. Šaltinis: DELFI / Karolina Pansevič

„Žinome, koks svarbus regionų, kaimo gyvybingumas, ypač kalbant apie smulkius šeimos ūkius.
Kitas ne mažiau svarbus dalykas – apsirūpinimas maistu. Tai jau nacionalinio saugumo reikalas. Taigi, šių dimensijų reikšmė yra gerokai didesnė nei ekonominių rodiklių. Pagal juos žemės ūkis neužima kažkokios išskirtinės vietos. Daug reikšmingesnės jau minėtos kitos vertės“, – aiškino K. Navickas.

Jis dar atkreipė dėmesį, kad žemės ūkis duoda darbo ir kitoms sritims – perdirbimo pramonei, trąšų, augalų apsaugos priemonių, technikos gamybos ir kt. „Kartu su perdirbimu, eksportu ir kitomis veiklomis sukuriama didesnė bendrojo vidaus produkto dalis“, – pridūrė žemės ūkio ministras.

„Tai aiškiai rodo ne tik skaičiai, bet ir per pastarąjį dvidešimtmetį pasikeitęs Lietuvos kraštovaizdis: pievų labai sumažėjo, tačiau padidėjo pasėlių plotai. Be to, per pastarąjį dešimtmetį ūkininkams pavyko gerokai padidinti derlingumą. O derliaus gausėjimas darė didžiausią įtaką žemės ūkio sektoriaus BVP didėjimui per pastarąjį dešimtmetį.“

K. Navickas

Stinga pieno žaliavos vietos perdirbimo pramonei

Atskirų žemės ūkio sektorių sukuriama vertė – skirtinga. T. Povilauskas išskyrė augalininkystės sektorių, kuris lyderiauja pagal pagaminamos produkcijos kiekį. „Tai aiškiai rodo ne tik skaičiai, bet ir per pastarąjį dvidešimtmetį pasikeitęs Lietuvos kraštovaizdis: pievų labai sumažėjo, tačiau padidėjo pasėlių plotai. Be to, per pastarąjį dešimtmetį ūkininkams pavyko gerokai padidinti derlingumą. O derliaus gausėjimas darė didžiausią įtaką žemės ūkio sektoriaus BVP didėjimui per pastarąjį dešimtmetį“, – pabrėžė jis.

Tačiau SEB banko analitikas siūlo įvertinti tai, kad vis didesnė priklausomybė nuo grūdinių kultūrų ir rapsų didina riziką, nes šio sektoriaus rezultatai priklauso nuo orų sąlygų.

T. Povilauskas pastebėjo, kad Lietuvoje neišnaudojamas gyvulininkystės sektoriaus potencialas –
pas mus pieno žaliavos pagaminama gerokai mažiau negu reikia pieno perdirbimo pramonei. Jis taip pat išskyrė ekologinę žemės ūkio produkcijos gamybą. „Žvelgiant toliau į ateitį ekologinių ūkių, matyt, turės daugėti“, – svarstė ekonomistas.

Jis paminėjo ir žemės ūkio žaliavų perdirbimo sektoriuje slypintį potencialą, kurį išnaudojus būtų sukuriama didesnė pridėtinė vertė. „Visgi didžioji dalis grūdų iš mūsų šalies eksportuojama. Tiesa, čia reikia suprasti, kad aplink mus esančios visos šalys užsiaugina pakankamai grūdų ir gali iš jų pasigaminti pakankamai maisto produktų. O įeiti į jų mažmeninę rinką yra sudėtinga, todėl augimo potencialas yra tolimesnėse rinkose, į kurias ir eksportuojami mūsų grūdai“, – aiškino SEB banko analitikas.

Į tolimas šalis eksportuojami maisto produktai iš grūdų sudaro mažą dalį. „Ir tai suprantama, nes labiau apsimoka žaliavą transportuoti laivais ir ją perdirbti jau tolimojoje rinkoje“, – kalbėjo ekonomistas.

„Beje, ypač pagelbėjo nemaža maisto pramonės įtaka mūsų ekonomikai praėjusiais metais, kai pandemijos pradžioje šis sektorius net nekrito, o augo.“

T. Povilauskas

Jis dar atkreipė dėmesį, kad apskritai mūsų maisto gamybos sektorius, palyginti su kitomis ES šalimis, yra labai stiprus ir didelis, o skaičiuojant žemės ūkio įtaką ekonomikai, dažnai yra sudedamas žemės ūkio ir maisto sektoriaus rezultatas.

„Beje, ypač pagelbėjo nemaža maisto pramonės įtaka mūsų ekonomikai praėjusiais metais, kai pandemijos pradžioje šis sektorius net nekrito, o augo“, – gerus žemės ūkio sektoriaus rezultatus pabrėžė T. Povilauskas.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas. Šaltinis: Asmeninio albumo nuotr.

Perdirbant grūdus iškyla dilema

Žemės ūkio ministras žvilgsnį kreipia į pieno ir daržininkystės sektorius. „Čia sukuriama daugiausia darbo vietų ir daugiausia pridėtinės vertės. Mažiausiai jos sukuria grūdinės kultūros ir rapsai, nes daug žaliavos eksportuojame, todėl mes net nepasiekiame ES vidurkio pagal sukuriamą vertę iš hektaro“, – savo poziciją dėstė jis.

K. Navickas pripažino, kad vieno atsakymo, kaip pertvarkyti dabartinį grūdininkystės sektorių, neturintis. „Automatiškas atsakymas galėtų būti toks: turime didinti grūdų perdirbimą vietoje, ypač pritaikant aukštąsias biotechnologijas, taikant giluminį perdirbimą ir kuriant naujus aukštesnės pridėtinės vertės produktus“, – sakė jis ir iškart pridūrė, kad dabar atsargiau vertina tokią kryptį.

Žemės ūkio ministras aiškino, kad mūsų ūkininkai, augindami grūdus, yra pasiekę aukštų kokybės rezultatų. Jie išaugina daug aukštos kokybės grūdų, kurie tinka maistui, tačiau tokios aukštos kokybės grūdų kitokiam perdirbimui nereikia.

„Čia iškyla dilema, nesinorėtų, kad jie nuleistų kokybės kartelę. Tai būtų neišmintinga. Kitas dalykas – kaip aukščiausios kokybės grūdams sukurti perdirbimo poreikį. Atliksime studiją, kurį turėtų pateikti atsakymus“, – teigė K. Navickas.

Siekis – sustabdyti pieno žaliavos gamybos mažėjimą

Žemės ūkio ministras tvirtino, kad, kaip ir anksčiau, pieno sektoriui bus teikiamas prioritetas. Yra kuriama pieno sektoriaus strategija, kurioje bus nubrėžta, kas ir kaip bus remiami. „Vyksta konsultacijos, išsakoma daug nuomonių, kurios yra labai skirtingos. Yra daug klausimų: kaip subalansuoti pagalbą ūkiams, nuo kokio dydžio remti, kokio tipo ūkiams suteikti akseleracijos pajėgumus, kad bent jau sustabdytume pieno žaliavos gamybos kritimą? Gyvulininkystė stipriai traukiasi. Vienas dalykas, dėl kurio jau apsibrėžta – kooperacija neišvengiama. Jeigu ūkis nori plėstis, bet neturi galimybių, jis turi kooperuotis su kitais. Negalime skatinti labai mažų ūkių, kurie sunkiai galės užaugti iki produktyvaus ūkio“, – poziciją aiškino K. Navickas.

„Sėkmė mums būtų, jeigu pavyktų sustabdyti pieno žaliavos gamybos kritimą.“

K. Navickas

Jis akcentavo, kad jau pereinamuoju laikotarpiu (2021–2022 m.) pieno gamybos plėtrai, žaliavos perdirbimui numatyta daugiau pinigų, norima daugiau skirti ir susietosios paramos pieniniams galvijams. „Sėkmė mums būtų, jeigu pavyktų sustabdyti pieno žaliavos gamybos kritimą“, – prisipažino žemės ūkio ministras.

K. Navickas žadėjo, kad bus remiamos ir mažiau populiarios veiklos, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę. „Remiamas kanapių, riešutų auginimas ir kt. Jeigu tik atsiranda potencialas, ypač mažų ūkių, jį reikia skatinti. Tai svarbu dėl socialinių dalykų, regionų gyvybingumo. Jeigu smulkus ar vidutinis ūkis geba rasti nišą, kuri pirmiausia būtų susijusi su žemės ūkio gamyba, o jeigu yra galimybės, ir su įvairesniais verslais, tai būtų puiki išeitis“, – gyvybingo kaimo viziją mato jis.

Žemės ūkio ministras dar kartą pabrėžė ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymo svarbą ir žemės ūkio produkcijos gamintojų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.