Ekspertai ragina grūdų ūkius užsiimti žaliavos perdirbimu ir tokiu būdu didinti gyventojų užimtumą. Tai sunkesnis kelias nei tiesiog mechanizuoti procesus ir ūkininkavimu užsiimti keletą mėnesių per metus, tačiau vietos bendruomenėms atneša kur kas daugiau naudos.

Papildomos veiklos

Kasmet vis daugiau ūkininkų papildo grūdininkų gretas, šis sektorius auga, kartu ir intensyvėja, o tai atsiliepia darbo vietoms – šimtams ar tūkstančiams hektarų valdyti, taikant modernią techniką ir technologijas, užtenka vos ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamo kiekio darbuotojų.

Retais atvejais javų ūkiai vysto kitas veiklas ir įdarbina kelis kartus daugiau vietos gyventojų, tačiau tai – išimtinė praktika. Ekspertai mato išeitį – grūdininkams siūlo užsiimti žaliavos perdirbimu ir aukštesnės pridėtinės vertės, nišinių produktų gamyba, o Vyriausybę kviečia sudaryti tam palankią investicinę aplinką.

Kelmės rajono atokiame Žalpių miestelyje įsikūrusioje žemės ūkio bendrovėje „Kerkasiai“, kuri dirba apie 1000 hektarų žemės ir daugiausia pajamų uždirba iš grūdininkystės, darbo ištisus metus turi dvidešimt žmonių. Tai daugiausia miestelio gyventojai. Panašiuose augalininkystės ūkiuose darbuotojų būna kelis kartus mažiau.

Žemės ūkio bendrovėje vykdoma daug įvairių veiklų, iš kurių siekiama gauti kuo daugiau pajamų. Visi darbai kruopščiai suplanuoti ir surikiuoti – nedidelio miestelio bendrovė veikia kaip šveicariškas laikrodis. Ir tai suteikia gyvybės visam miesteliui, kuris mažiau paliestas emigracijos nei kiti.

Dirba lyg šveicariškas laikrodis

Pagrindinė bendrovės veikla – grūdininkystė. Daug dėmesio skiriama sėklininkystei – auginami sėklai kviečiai, miežiai, pupos, žirniai. Tai suteikia daugiau pajamų. Ūkyje yra malūnas, kur sumalti ir supakuoti kviečių miltai parduodami nedidelėms kepykloms, gyventojams. Taigi iš grūdų žaliavos sukuriama didesnė vertė.

„Anksčiau malūnas dirbo 3 pamainomis – ištisą parą, dabar malimo apimtys mažesnės, žmonės išmoko nuo malimo darbų grįžti prie technikos“, – pasakojo „Kerkasių“ žemės ūkio bendrovės vadovas Ildefonsas Petkevičius.

Ildefonsas Petkevičius
Ildefonsas Petkevičius. Šaltinis: Asmeninins albumas

Bendrovė taip pat teikia žemės dirbimo, melioracijos paslaugas, transportuoja ūkininkų ir įmonių grūdus, žiemos metu gamina biokurą, atlieka kelių valymo paslaugas. Tai dar ne visos veiklos – ūkyje auginama nuo 300 iki 400 mėsiniai galvijų.

„Kerkasių“ vadovas sako, kad nuveikti tiek įvairių darbų gali tik universalūs žmonės – būtent tokie ir dirba jo vadovaujamoje bendrovėje. Vadovas nutyli, kad tai – ir geros vadybos rezultatas, kad bendrovė dirba lyg šveicariškas laikrodis.

Skatina darbuotojų universalumą

„Augalininkystės ūkyje yra keli pikinių darbų mėnesiai – intensyviausi rugpjūtis ir rugsėjis. Tada praktiškai visos pajėgos mobilizuojamos į šią sritį. Kai čia darbymetis atslūgsta, vėl žmonės persimeta į kitus darbus. Darbuotojai turi būti universalūs, kad galėtų dirbti visokius darbus, lengvai pereitų nuo vienų prie kitų darbų“, – grūdininkystės bendrovės, besiverčiančios įvairiomis kitomis veiklomis, sėkmės raktą atskleidė I. Petkevičius.

Jis sako, kad pats gyvenimas padeda prisitaikyti, išmoko dirbti įvairius darbus. „Visi mes visą gyvenimą mokomės. Aišku, jeigu žmogus niekuo nesidomi, nieko nenori, sunku jį išjudinti ir išmokyti. Bet jeigu žmogus turi noro ir intereso, jis viską gali išmokti“, – iš patirties žino vadovas.

I. Petkevičius pripažino, kad siekiant visus metus užimti darbuotojus ir sustyguoti darbus, reikia daug vadybinių pastangų. „Nėra lengva šokinėti nuo vienų darbų prie kitų, reikia kruopščiai planuoti, viską sudėlioti“, – teigė jis.

Kodėl bendrovės vadovas nepasuko lengviausiu keliu – intensyvios grūdininkystės, kur nereikia daug darbuotojų, rūpesčio dėl daugelio veiklų, didesnių sąnaudų, o ekonominis efektas būtų didesnis?

„Jeigu nėra naujų minčių – nėra ir progreso.“

I.Petkevičius.

„Reikia matyti ir galvoti ir apie kitus aplinkui esančius žmones, kitaip klestės tik egoizmas. Kaimai nyko, žmonės emigravo, nes nebuvo darbo vietų. Kai nėra iš ko pragyventi ir išlaikyti šeimų, žmonės ieško išeičių arba eina į parduotuvę ir paskutinius pinigus išleidžia svaigalams. Kaimas prasigeria. O kai yra užimtumas, formuojasi atsakomybė, gyvenimas tampa prasmingesnis“, – aiškino platesnės pasaulėžiūros vadovas.

Jo mintyse bręsta naujos idėjos. „Jeigu nėra naujų minčių – nėra ir progreso“, – savo filosofiją dėstė I.Petkevičius.

Bendrovė norėtų įsirengti galvijienos perdirbimo cechą, tačiau negali pretenduoti į tam skiriamą europinę investicinę paramą. Mat paramos lėšos mėsos perdirbimui skiriamos tik tiems ūkiams, kurie iš gyvulininkystės uždirba daugiau nei pusė pajamų.

Grūdų sektorius
Grūdų sektorius. Šaltinis: Organizacijos archyvas

Žaliavų perdirbimą turi paremti valdžia

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) kanclere prof. dr. Astrida Miceikienė mažai darbo vietų sukuriantiems grūdininkams siūlo nesnausti ir ieškoti būdų, kaip efektyviau panaudoti užaugintą žaliavą.

„Turint omenyje, kad žaliavų kainos pasaulinėse rinkose nuolat svyruoja, ir žvelgiant į į dabartinį žalinimo ir klimato kaitos problemų sprendimo kontekstą, alternatyva būtų žaliavų perdirbimas ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas – nuo įprastų iki ateities produktų, pavyzdžiui, bioplastiko, kuris bus paklausus dėl klimato kaitos ir žaliojo susitarimo, gamyba.“

A. Miceikienė

„Turint omenyje, kad žaliavų kainos pasaulinėse rinkose nuolat svyruoja, ir žvelgiant į į dabartinį žalinimo ir klimato kaitos problemų sprendimo kontekstą, alternatyva būtų žaliavų perdirbimas ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas – nuo įprastų iki ateities produktų, pavyzdžiui, bioplastiko, kuris bus paklausus dėl klimato kaitos ir žaliojo susitarimo, gamyba“, – teigė profesorė.

Tačiau ji pastebėjo, kad tokia kryptis turi būti paremta atitinkamais Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos sprendimais. „Valdžia turėtų strategiškai į tai žiūrėti, nes išvežant žaliavą ir negaminant vietoje nukenčia Lietuvos ekonomika ir žmonės. Bet be strateginio valstybės požiūrio nieko nebus, nes reikia skatini investicijas per įvairias programas ir projektus, kad žaliava nebūtų eksportuojama, o perdirbama, kuriami nauji produktai. Tada bus naudos ir verslui, ir valstybei – viskas stos į vietas, kaip yra kitose valstybėse“, – savo požiūrį išsakė ŽŪA kanclerė.

Siūlo saugiklius dėl darbo vietų išlaikymo

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas taip pat apeliuoja į politinius sprendimus, kurie į vieną ar į kitą pusę nukreipia gamybininkų veiklą.

„Visa rėmimo strategija yra palanki grūdininkams, todėl jų kasmet daugėja. Gyvulininkystės ūkiai sukuria daug didesnę pridėtinę vertę, bet labiau remiami javų augintojai. Štai vienas iš pavyzdžių: grūdininkas, kuris nupjovęs derlių palieka ražienas per žiemą, nieko papildomo nedaro, bet gauna 100 eurų už ha. Toks yra papildomas rėmimas už aplinkosauginę veiklą. O ūkininkas, kuris viename hektare gano galvijus, irgi gauna 100 eurų. Tad ką geriau rinktis: palikti ražienas per žiemą, ar visus metus laikyti galvijus? Pasirinkimas akivaizdus, todėl galvijų mažėja, o grūdų augintojų daugėja“, – teigė ŽŪR vicepirmininkas.

Pasak jo, ilgą laiką ūkiams modernizuoti skirtos investicijos buvo orientuotos į grūdininkystę. „Dabar jau susigriebta, kad kuo daugiau investuojama, tuo mažiau darbo vietų lieka kaime. Iš Kaimo plėtros programos paramos investuojame pinigus į modernesnę techniką, bet kaimas tuštėja, nes nėra užimtumo“, – apie prastas tendencijas kalbėjo V. Buivydas.

Jis siūlytų atitinkamus saugiklius tiems, kurie investuoja kaimo plėtros paramą, kad iš tikrųjų plėstųsi ir stiprėtų ne tik ūkiai, bet ir kaimas. „Kaimas turėtų realiai jausti paramos naudą. Reikėtų įsipareigojimo, kad paramos gavėjas išlaikytų darbo vietas, didintų užimtumą“, – kaimo gyvybingumą skatinančią sąlygą siūlo ŽŪR vicepirmininkas.