Darželinukai patys raugėsi kopūstus

ES Žaliojo kurso viena ašių – strategija „Nuo lauko iki stalo“, kuria siekiama plėtoti tvarias maisto gamybos ir tiekimo sistemas. Tvari maisto sistema – tai šviežias, kokybiškas ir sveikatai palankus maistas, kuris gaminamas tausojant aplinką, išteklius, nešvaistant žaliavų ir produktų. Visa tai pasiekiama plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines, kai išauginta produkcija ar pagamintas maistas nevežiojami tūkstančius kilometrų, bet trumpiausiu keliu patenka ant vartotojų stalo.

Pavyzdžiui, kai kurio nors miesto ar rajono vaikų darželių ar mokyklų auklėtiniai maitinami vietos ūkininkų užaugintais vaisiais, daržovėmis, pagaminta mėsa, pienu ir kt. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra, jų daugėja. Vis labiau kalbama apie trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą ir paramą joms. Ypač per pandemiją ir karantiną vartotojai suprato, kaip svarbu šaliai pačiai apsirūpinti maistu. Tiesa, procesas nėra spartus, nepaisant entuziastų pastangų, kad ne tik vaikai, bet ir kuo daugiau visos visuomenės vartotų sveiką vietoje pagamintą maistą.

Vienas tokių entuziastų – Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas, Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Daniulis. Neatsitiktinai būtent Ukmergės du vaikų darželiai pirmieji pasinaudojo prieš keletą metų atsiradusia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iniciatyva remti darželinukų maitinimą vietiniuose ūkiuose užaugintais ekologiškais bei pagal nacionalinės kokybės sistemą pagamintais maisto produktais.

„Kai pamačiau, ką dukros valgo darželyje, pradėjau tą reikalą „judinti“. Tai buvo dar prieš 18 metų. Per tą laiką įvyko daug pokyčių, pasikeitė vaikų mityba darželyje, šeimose. Vaikų darželio auklėtiniai patys šiltnamyje augina daržoves, pernai net raugėsi kopūstus, agurkus ir žiemą juos valgė“, – pasakojo ūkininkas.

Ekologiški produktai – per 7000 vaikų

Dabar į ŽŪM iniciatyvą yra įsitraukę ir vaikus ekologiškais bei pagal nacionalinės kokybės sistemą pagamintais maisto produktais maitina 45 vaikų darželiai iš Ukmergės, Šiaulių, Biržų, Druskininkų, Lazdijų miestų, Panevėžio, Klaipėdos rajonų ir kt.

Pasak žemės ūkio ministro patarėjo Daivaro Rybakovo, ŽŪM šių metų birželio mėnesį sulaukė 15 naujų paraiškų dėl paramos vaikų maitinimui sveikatai palankiais maisto produktais. Dar 30 darželių paraiškas šiems metams pateikė praėjusių metų pabaigoje.

Pasak žemės ūkio ministro patarėjo Daivaro Rybakovo, ŽŪM šių metų birželio mėnesį sulaukė 15 naujų paraiškų dėl paramos vaikų maitinimui sveikatai palankiais maisto produktais. Dar 30 darželių paraiškas šiems metams pateikė praėjusių metų pabaigoje.

„Po mėnesį trūkusių darželiams skirtų seminarų sąrašas įstaigų, kurios vaikus maitins sveiku maistu, pailgėjo iki 45, tuos darželis lanko daugiau kaip 7000 vaikų“, – skaičiavo žemės ūkio ministro patarėjas.

ŽŪM duomenimis, iš viso šiemet vaikams maitinti pagal šią programą numatyta 1 mln. eurų paramos. Vieno darželinuko maitinimui papildomai skiriama nuo 17 iki 20 eurų paramos per mėnesį. Iš paramos lėšų padengiamas kainų skirtumas, susidarantis vietoje įprastinių maisto produktų vaikų maitinimui naudojant pagal kokybės sistemas pagamintus produktus.

„Kiek darželių įsitraukia į šią programą, labai priklauso nuo savivaldos aktyvumo. Kur merai aktyvūs, ten ir atsiranda vaikų darželių, kurie rūpinasi sveika vaikų mityba. Tikimės, kad jų daugės. Žemės ūkio ministras yra pažadėjęs, kad kiek reikės tam paramos, tiek jos bus rasta, nes tai turi įtakos vaikų sveikatai“, – tvirtino D. Rybakovas.

Nežino, kaip prisibelsti iki tėvų sąmonės

S. Daniulis sakė nesantis patenkintas tokiais rezultatais. „Nežinau, kaip prisibelsti iki žmonių, ypač iki jaunų tėvų, sąmonės. Visi tėvai trimituoja, kad jiems rūpi vaikai, jų sveikata, bet realiai nieko dėl to nepadaro. Žemės ūkio ministerija skiria lėšų, kad vaikai darželiuose būtų maitinami ekologišku maistu, tačiau tėvai nepasistengia, jog tokios galimybės būtų išnaudotos“, – susirūpinimą išsakė ekologinio ūkio savininkas.

Saulius Daniulis
Saulius Daniulis. Šaltinis: DELFI / Andrius Ufartas

LEŪA vadovas neslėpė nusivylimo, kad tik 15 naujų vaikų darželių įsitraukė į ŽŪM finansuojamą programą, nors seminaruose dalyvavo apie 1000 darželių atstovų. „Jie buvo užsidegę dalyvauti programoje, tačiau iniciatyvos užgeso. Unikalus dalykas – ministerija kompensuoja ekologiško ir chemizuoto maisto kainos skirtumą, bet tėvai nepareikalauja, kad jų vaikai būtų sveikai maitinami. Tėvai verkšlena, kad darželiuose vaikai gauna pasenusį maistą, bet patys piršto nepajudina, kad būtų kitaip. Negi mes viską patikime savivaldybių valdininkams, kad jie nuspręstų, kaip jiems patogiau?“ – stebėjosi S. Daniulis.

„Tikrai nesuprantama, kai yra suteikta galimybė už tą pačią kainą pirkti geresnį maistą, bet jo neperka."

S. Daniulis

Jis svarstė, kad dėl vaikų maitinimo, matyt, yra kažkokių susitarimų, jeigu savivaldybėse neįmanoma pramušti vietoje išauginto ekologiško maisto tiekimo. „Tikrai nesuprantama, kai yra suteikta galimybė už tą pačią kainą pirkti geresnį maistą, bet jo neperka. Vadinasi, čia greičiausiai slypi kažkokie interesai. Štai Vilniuje daug darželių atstovų dalyvavo seminaruose, sakė, kad dalyvaus programoje, bet toliau – tyla. Matyt, Vilniaus miesto savivaldybėje tai nepramušama ir toliau atliekami kažkam parankūs centralizuoti viešieji pirkimai“, – apgailestavo LEŪA vadovas.

Lietuvišku ekologišku maistu aprūpintų ne 50, o 500 darželių

S. Daniulis paneigė sklandantį mitą, esą Lietuvoje trūksta ekologiškų produktų. „Tai visiškas atsikalbinėjimas, mes daug eksportuojame ekologiškų grūdų. Trūko ekologiškos vištienos, bet „užkūrėme“ šią grandį. Turime visko – kiaušinių, jautienos, antienos, vištienos, žuvies, duonos, pieno, daržovių, vaisių. Galiu drąsiai pareikšti, kad lietuvišku ekologišku maistu aprūpintume ne 50, o 500 darželių. Tai tvarus maistas, kurio nereikia vežioti iš kaimyninių valstybių ar plukdyti iš kito pasaulio galo. O dabar darželiuose rasi užšaldytos jautienos iš Argentinos, pigiausios lenkiškos paukštienos, pigiausių kruopų. Negi mums nerūpi mūsų ateitis?“ – stebėjosi ūkininkas.

Ekologinio ūkio savininkas užsiminė apie vaikų sveikatą, kurią sieja ir su mityba. „Yra duomenų, kad iki 18 proc. vaikų turi sveikatos problemų. Juk tam įtakos turi ir mityba, todėl tam būtina skirti dėmesio. Bet kai Sveikatos apsaugos ministerija pradeda aiškinti, kad margarinas geriau už sviestą, tada jau nežinia ką ir galvoti. Pas mus normalu vaikus maitinti palmių aliejumi, kurį norvegai uždraudė pilti į degalus. Pas mus į mitybą žiūrima per įdomią rakto skylutę“, – teigė S. Daniulis.

Vaisiai ir daržovės
Vaisiai ir daržovės. Šaltinis: Shutterstock

Ūkininkus vadina teršėjais, o pašarus plukdo per visą Atlantą

Vaikų darželiai – labai svarbi, bet tik viena iš viešojo sektoriaus grandžių. O kur dar mokyklos, ligoninės, senelių namai, kariuomenė... Būtent per šį sektorių galima būtų skatinti tvarias maisto tiekimo grandines, kaip tai yra išplėtota Vakarų Europos šalyse.

„Daug kalbame apie klimato kaitą, aplinką, savo ūkininkus kalame prie kryžiaus, kad jie yra teršėjai, norima atimti jiems skirtą spalvotą dyzeliną, tačiau nematome kitų dalykų, kurie yra daug svarbesni. Iš tolimiausių šalių vežamės ne tik maisto produktus, bet ir genetiškai modifikuotus pašarus, kuriais šeriame gyvulius, lesiname paukščius. Nuolat per visą Atlantą plukdoma daugybė genetiškai modifikuotos sojos ir kukurūzų. Ar čia tvaru? Yra ir daugiau akis badančių prieštaravimų. Džiaugiamės atsinaujinančia pakuote, bet ką į ją pakuojame?“ – apie prieštaravimus kalbėjo S. Daniulis.

Jis priminė, kad Vakarų Europos šalys jau seniai eina ekologijos kryptimi. Pavyzdžiui, Danijoje viešojo maitinimo sektoriuje ekologiški produktai sudaro apie 90 proc. Tokie rezultatai turi įtakos ir maisto švaistymo stabdymui. „Per pastaruosius 5 metus danai išmetamo maisto kiekius sumažino 25 proc. Danijoje ir kitose šalyse restoranai, prekybos tinklai ir net greitojo maisto įstaigos vis labiau orientuojasi į ekologiją. Tai tapo prestižo reikalas. Žmonės nebevalgo restoranuose, jeigu jame nėra ekologiškų patiekalų“, – pastebėjo LEŪA vadovas.

D. Rybakovas pripažino, kad trumpąsias maisto grandines bene aktyviausiai propaguoja ekologiškų produktų gamintojai, kurie tiekia produktus į vaikų darželius. Jis pridūrė, kad yra ir pavienių ūkių, kurie patys perdirba savo užaugintą ar pagamintą žaliavą ir realizuoja produktus.

„Tokių yra nemažai, bet per mažai mūsų visai Lietuvos rinkai. Nuo 2023 metų įsigalės žalieji viešieji pirkimai, tikėtina, kad tokia situacija netenkins, nes tokiems pirkimams gali neužtekti ekologiškų produktų“, – svarstė žemės ūkio ministro patarėjas.

Numatyta parama logistikos centrų statyboms

D. Rybakovas teigė, kad trumposioms maisto grandinėms skatinti ŽŪM yra numačiusi nemažai paramos. „Nuo liepos 10 d. ūkininkai, bendrovės, asociacijos, kooperatyvai galės teikti paraiškas ir prašyti paramos trumpųjų maisto tiekimo srityje. Parama bus skiriama logistikos centrų statyboms prie didžiųjų ir mažesnių miestų, paramos suma vienam projektui – nuo 200 tūkst. iki 700 tūkst. eurų. Nauja tai, kad atsirado parama dideliems logistikos centrams prie didžiųjų miestų, kur telkiasi dauguma vartotojų, viešųjų įstaigų. Rugsėjį pamatysime, kiek bus gauta paraiškų“, – sakė ŽŪM atstovas.

„Mums svarbu išjudinti viešuosius pirkimus, kad juose dalyvauti galėtų trumpųjų maisto grandinių dalyviai. Dabar konkurso būdu perkama pagal mažiausios kainos principą, todėl drąsiai galima sakyti, kad nemažai produkcijos patenka iš kaimyninės Lenkijos ir kitų šalių."

D. Rybakovas

Jis užsiminė, kad trumpajai maisto grandinei „Nuo lauko iki stalo“ skatinti yra paramos ir pagal kitas priemones, pavyzdžiui, ūkio modernizavimo, Vietos veiklos grupių tinklą ir kt.

„Mums svarbu išjudinti viešuosius pirkimus, kad juose dalyvauti galėtų trumpųjų maisto grandinių dalyviai. Dabar konkurso būdu perkama pagal mažiausios kainos principą, todėl drąsiai galima sakyti, kad nemažai produkcijos patenka iš kaimyninės Lenkijos ir kitų šalių. Mūsų siekis, kad ant mūsų vartotojų stalo patektų vietoje pagamintas maistas“, – tvirtino žemės ūkio ministro patarėjas.

S. Daniulis įsitikinęs, kad valdžia sveikų produktų vartojimą galėtų paskatinti ir kitais būdais, pavyzdžiui, sumažindama pridėtinės vertės mokestį (PVM). „Parlamentaras Vigilijus Jukna siūlė ekologiškiems produktams taikyti 5 proc. lengvatinį PVM, tačiau Seimas tokią iniciatyvą atmetė.
Jeigu sumažintume PVM, paskatintume ekologiškų produktų vartojimą, pinigai į biudžetą grįžtų per apyvartą, bet politikai to nenori girdėti. Jie mato kitus prioritetus“, – apgailestavo ūkininkas.

Jis priminė, kad 5 proc. lengvatinis PVM ekologiškiems produktams Lietuvoje buvo taikytas iki stojimo į ES.