Daugiau augalininkystės žaliavos galima būtų panaudoti ir vietos rinkoje, tačiau ir čia svarbus politikų žodis. „Kol gyvulius šersime pašarais su genetiškai modifikuotomis sojomis, o į degalus maišysime palmių aliejų, tai nebus pakeliui su žaliuoju kursu ir bioekonomika“, – įsitikinęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas ūkininkas Aušrys Macijauskas.

Ruošia dirvą grūdams perdirbti

Pastebima, kad žaliasis kursas ir bioekonomikos vystymas gali suteikti gerą impulsą žemės ūkio produkcijos gamintojams, jeigu jie pasinaudos naujomis galimybėmis, o valdžia ne trukdys, bet padės judėti nauja kryptimi.

Daugiausia žemės ūkio produkcijos pagaminama grūdų sektoriuje, tai didžiulis potencialas bioekonomikai vystyti. „Iš tikrųjų šis sektorius – neabejotinas lyderis. Lietuva yra pasaulio dešimtuke pagal grūdų eksportą. Tai skamba neblogai, kita vertus, nuolat pabrėžiama, kad eksportuojame žaliavą, kurią galima būtų perdirbti Lietuvoje, o tada – eksportuoti jau didesnės pridėtinės vertės produktus“, – teigė grūdininkus suburiančios asociacijos vadovas A. Macijauskas.

Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos vadovas, žemės ūkio kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ valdybos narys Vilhelminas Janušonis tvirtino, kad vienas svarbiausių tikslų – gilesnis grūdų perdirbimas. Jis priminė, kad prieš keletą metų įsteigtas kooperatyvas „Lagrenas“, kuris dabar ruošia dirvą grūdų perdirbimo gamybai.

„Lagrenas“, grūdininkų kooperatyvų kepurė, ieško sprendimų, bendradarbiauja su mokslininkais, skaičiuoja. Kai tik atsiras galimybė, tai bus įgyvendinta. Mes ir be valdžios paraginimo žinome, kad išaugintą grūdą reikia perdirbti. Tik supraskime, kad Vakarų šalyse ūkininkų kooperatyvai gyvuoja apie 150 metų, o pas mus – vos keliolika metų. Mums per trumpą laiką reikia pasivyti vakariečius“, – kalbėjo grūdų augintojas.

Ūkininkas teigė, kad „Šiaurės aruodai“ suburia apie pusšimtį grūdų augintojų. „Jie prie kooperatyvo prisijungė ne pagal hektarų dydį, svarbiausia – idėja, kuri suvienija narius“, – sakė V. Janušonis.

Aušrys Macijauskas
Aušrys Macijauskas. Šaltinis: DELFI / Karolina Pansevič

Perdirbimui įgyvendinti reikėtų bent 100–150 mln. eurų paramos

A. Macijauskas antrino kolegai, kad grūdininkų kooperatyvai ruošiasi gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Ar tam yra pasiruošę mūsų politikai? Pasak jo, dabartinė Vyriausybė, regis, girdi grūdininkų balsą ir planuoja paremti grūdų perdirbimą, parama būtų skiriama kooperatinėms ūkininkų įmonėms.

„Jeigu bus skirta adekvati parama ir suteikti prioritetai kooperatinėms bendrovėms, galime sulaukti ne vieno projekto. Grūdams perdirbti Lietuvoje reikėtų skirti mažiausiai 100–150 mln. eurų. Esant tokiai paramai kooperatyvai tikrai investuotų. Manau, kad ūkininkai parodytų išradingumą ir pasiūlytų įvairių grūdų perdirbimo projektų“, – įsitikinęs LGAA pirmininkas.

Grūdų perdirbimui Lietuvoje reikėtų skirti mažiausiai 100–150 mln. eurų. Esant tokiai paramai kooperatyvai tikrai investuotų.

A. Macijauskas

Priklauso nuo politinių sprendimų

Aukštesnės pridėtinės vertės produktai iš grūdų būtų orientuoti į eksporto rinkas. Tačiau ir vidaus rinka turi daugiau potencialo panaudoti žaliavą. Siūloma daugiau grūdų naudoti pašarams ir plėsti gyvulininkystę.

Anot A. Macijausko, tai priklauso nuo politinių sprendimų. „Jeigu Europos šalių ir Lietuvos vyriausybėms, taip pat ir vartotojams tinka, kad visi gyvuliai Europoje šeriami pašarais su genetiškai modifikuotomis sojomis, ką mes galime padaryti. Politikams, matyt, tinka, kad iš Amerikos į Europą kasdien didžiuliais laivais plukdomos pigios sojos. Genetiškai modifikuotų augalų mes negalime auginti ir konkuruoti“, – nelygias konkurencines sąlygas pabrėžė grūdininkų atstovas.

Jo manymu, genetiškai modifikuotų pašarų naudojimas Europoje prieštarauja žaliojo kurso tikslams. „Mūsų ūkininkai spraudžiami į kampą, jiems negalima naudoti trąšų, pesticidų, bet vežamės genetiškai modifikuotų sojų, nes Europos žemės ūkis kaip narkomanas priklauso nuo Amerikoje pagamintų pašarų“, – stebėjosi ūkininkas.

A. Macijauskas užsiminė ir apie vietinių žaliavų panaudojimą biodegalams gaminti. Tačiau ir šioje srityje pasigendama vietos gamintojams palankių politinių sprendimų. „Vėlgi, jeigu politikams tinka, kad į degalus būtų įmaišoma palmių aliejaus, kuris gaminamas naikinant atogrąžų miškus, tai tokia ir tvarka. Jeigu būtų uždrausta palmių aliejaus pilti į degalus, be abejo, rapsų suvartojimas vidaus rinkoje galėtų padidėti. Bet tai nereiškia, kad mes pradėtume auginti daugiau rapsų. Jų auginame tiek, kiek galime. Mūsų rapsai paklausūs Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje – šalyse, kur šis produktas vertinamas“, – tvirtino LGAA vadovas.

Rapsai
Rapsai. Šaltinis: Scanpix

Laukia investicijų į išmaniąsias technologijas

Perdirbimas – ne vienintelis iššūkis javų augintojams. Reikės įgusti tvariai ūkininkauti – žemės ūkio produkciją išauginti bei gaminti tausojant aplinką, išteklius, saugant biologinę įvairovę ir t. t.

A. Macijauskas patvirtino, kad augalininkystės ūkiams yra nemažai nerimo dėl naujų pokyčių. „Lietuva rodo didelę iniciatyvą ir dėl žaliojo kurso prisiima bene didžiausius įsipareigojimus ES. Deja, bet finansavimo šiems iššūkiams įveikti mes kol kas nematome. Nors ES visuose strateginiuose dokumentuose užfiksuota, kad nauji pokyčiai turi būti adekvačiai finansuojami, taigi ūkininkai neturėtų patirti finansinių sunkumų įgyvendinant tuos naujus reikalavimus. Dabar Lietuvos ūkininkai palikti vienui vieni kovoje už žalesnę planetą. Kol kas grūdų augintojams nėra numatyta nė vieno euro investicijoms, kurios galėtų būti efektyvios įgyvendinant žaliojo kurso tikslus“, – tvirtino grūdininkų atstovas.

Lietuva rodo didelę iniciatyvą ir dėl Žaliojo kurso prisiima bene didžiausius įsipareigojimus ES. Deja, bet finansavimo šiems iššūkiams įveikti mes kol kas nematome.

A. Macijauskas

Jis sakė, kad grūdininkai ankstesnei ir šiai Vyriausybei bei Seimui yra pateikę ne vieną projektą, kurie leistų javų augintojams įdiegti modernių išmaniojo ūkininkavimo technologijų. Jie tikėjosi gauti paramos iš Lietuvos ekonomikai gaivinti numatytų 2,2 mlrd. eurų, tačiau lėšų tam neskirta. „Deja, likome prie suskilusios geldos. Dar daugiau – grūdų augintojams nieko nenumatyta ir iš Kaimo plėtros programos. Iš viso šioje programoje nėra numatyta jokios paramos, kuri būtų susijusi su žaliuoju kursu“, – apgailestavo A. Macijauskas.

Grūdininkas kritiškai vertina tai, kad pereinamuoju laikotarpiu (šiemet ir kitais metais) dar nebus jokių pokyčių. „Žemės ūkio ministras sako, kad važiuosime senais bėgiais. Mes manome, kad jau reikia sukti žaliojo kurso kryptimi. Jeigu mes dar dvejus metus važiuosime senais bėgiais ir toliau investuosime į geležį ir betoną, o ne į išmaniąsias technologijas, „žaliojo“ traukinio galime ir nepavyti. Realiai Lietuvos gyvenime nėra jokių pokyčių, ypač žemės ūkyje, čia ir toliau remiamos investicijos, kurios neturi nieko bendro su žaliuoju kursu“, – padarė išvadą LGAA pirmininkas.

Mažės gamyba ir ūkininkų pajamos

Grūdų augintojams neramu, kaip žemės ūkio gamybai atsilieps pesticidų ir trąšų mažinimas. Anot A. Macijausko, Europoje kol kas tik Prancūzija atliko tokį poveikio vertinimą. „Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto užsakymu vertinimą atliko Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio tyrimo institutas. Tai kol kas vienintelė studija, ji parodė, kad ES žemės ūkio produkcijos gamyba sumažės 25 proc., atitinkamai – ir ūkininkų pajamos“, – kalbėjo asociacijos vadovas ir pabrėžė, kad biologinės įvairovės ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijose nurodoma, jog pokyčiai neturi tapti finansine našta ūkininkams.

Jis neabejoja, kad ES sumažėjus žemės ūkio produkcijos gamybai prekių lentynose vietą užims produkcija iš trečiųjų šalių – Amerikos, Kinijos, Ukrainos, Rusijos.

Kviečiai
Kviečiai. Šaltinis: Shutterstock

Linki neperlenkti lazdos įvedant pokyčius

Kalbėdamas apie naujus pokyčius V. Janušonis svarstė, kad pirmiausia Lietuvoje reikėtų apibrėžti terminą „žaliasis kursas“, nes ne visi jį vienodai supranta. Ir taikant jo reikalavimus neperlenkti lazdos. „Pavyzdžiui, šiemet iš apyvartos išimtas vienas chemikalas, o pakaitalo nėra. Kaip susitvarkyti su graužikais, vabalais? Negi į rinką tieksime kirmėlėtus produktus? Štai ir žaliasis kursas“, – teigė ūkininkas.

Pasak jo, svarbu tai, kad patvirtintos naujos priemonės nesikeistų bent jau penkiolika metų. Kitaip ūkininkai negali planuoti, investuoti ir dirbti. Jeigu pokyčiai vyksta kas 3–4 metus, darbas išbalansuojamas.

Kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ valdybos narys dar pabrėžė, kad ūkininkams bus sudėtinga be investicinės paramos diegti modernias išmaniąsias technologijas. „Jeigu valdžia sukurs taisykles, kurias mums lieps įgyvendinti, bet paramos nebus, būsime palikti vieni kapstytis. Reikia naujų technologijų, juk ne visi gali investuoti į išmaniosiomis technologijomis paremtus naujus purkštuvus ir kitą techniką“, – dėstė javų augintojas.

Ministerijose dirba naujos kartos žmonės, kurie neturi nieko bendro su žemės ūkiu, jie yra užaugę ir mokslus baigę mieste, gal net užsienyje. Tai nieko blogo, bet jie nesupranta kaimo tikrovės.

V. Janušonis

Jis įvardijo dar vieną problemą – valdininkijos atotrūkį nuo žemės ūkio ir kaimo realijų. „Ministerijose dirba naujos kartos žmonės, kurie neturi nieko bendro su žemės ūkiu, jie yra užaugę ir mokslus baigę mieste, gal net užsienyje. Tai nieko blogo, bet jie nesupranta kaimo tikrovės. Manau, kad tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos ir kitų ministerijų darbuotojams reikėtų tiesiogiai pabendrauti su žemdirbiais, pamatyti, kaip jie dirba, įsiklausyti į jų balsą. Kabinetuose sukurtos taisyklės dažnai būna atitrūkusios nuo realybės. Turi pasikeisti požiūris, esą mes čia gudrūs, o jūs ten, kaime, nieko neišmanote“, – pokyčių linkėjo Pasvalio rajono ūkininkas.

Tik stiprus žemės ūkis bus tvarus

Užsiminus apie tvarią žemdirbystę, V. Janušonis pabrėžė, kad tvarumas jam pirmiausia asocijuojasi su stiprumu ir tvirtumu. „Tik stiprus žemės ūkis bus tvarus. Ūkininkai seniai taiko tausojančias technologijas. Pavyzdžiui, pats jau 25-erius metus nenaudoju plūgo, taikau beariminę technologiją. Tai darome be valdžios raginimų ir malonės, nes taupome sąnaudas, ieškome naujovių. Mes sparčiai artėjame prie Vakarų Europos – kyla žemės, žemės nuomos kainos, sparčiai auga darbo užmokestis. Ūkininkai priversti mažinti sąnaudas, kad nedirbtų nuostolingai. Ir tos „chemijos“ be reikalo nenaudojame, nes skaičiuojame“, – tvirtino ūkininkas.

Jis apgailestavo, kad sklando daug mitų apie žemdirbius. „Sudarytas įspūdis, kad mes esame teršėjai ir kažkokie nuodytojai. Iš tikrųjų taip nėra. Nepamirškime, kad mes – maisto gamintojai. Beje, Lietuvos žemės ūkio produkcija ir maistas – vieni geriausių“, – pastebėjo V. Janušonis.