Ežeringame Ignalinos krašte įsikūrę ūkininkai Ligita ir Mindaugas Raliai, auginantys javus ir avis, prieš šešiolika metų pasirinko aplinkai draugišką ir visuomenei naudingą ekologinį ūkininkavimą ir dabar džiaugiasi rezultatais: pirkėjai vertina jų darbą, gerėja dirvožemis.

Išaugo į vieną didžiausių avininkystės ūkių

„Vasarą mūsų avys ganosi plačiose žolingose pievose. Maistingą šaltojo sezono pašarą avims ruošiame patys iš savo užaugintų ekologiškų grūdų, dobilų, liucernos ir kitų žalėsių.
Tiekiame šviežią ėrieną tiesiogiai vartotojams ir bendradarbiaujame su prekybos partneriais“, – savo ūkį pristato L. Ralienė.

Augalininkystės ir mėsinių avių ūkius įkūrę Ligita ir Mindaugas nuo pat pradžių planavo rimtai ūkininkauti. Įsigijo buvusio kolūkio fermas, į jas suleido iš Danijos ir Vokietijos atsivežtas pirmąsias 250 mėsinių avių. Dabar tai vienas didžiausių avininkystės ūkių Lietuvoje. Ir avys, ir javai auginami ekologiškai, ūkiai turi ekologinio statuso sertifikatus.

„Auginame Vokietijos juodgalvių veislės avis ir tekselius. Dabar turime apie 700 ėriavedžių, per metus sulaukiame 400–500 prieauglio. Geresnes avytes pasiliekame bandai atnaujinti, o kiti ėriukai auginami mėsai. Pasiekiame optimalų ėriukų svorį ir aukštą mėsos kokybę“, – pasakojo ūkio šeimininkė.

Ignalinos rajone ūkininkaujančių Ralių ūkis – trumpos maisto tiekimo grandinės pavyzdys. Ūkyje įrengta specializuota avių skerdykla, atitinkanti ES reikalavimus, tad galutinė produkcija vartotojui ruošiama pačiame ūkyje, modernioje skerdykloje, pagal kiekvieno kliento pageidavimus.

Ėrieną patys pristato vartotojams į namus

Ignalinos rajone ūkininkaujančių Ralių ūkis – trumpos maisto tiekimo grandinės pavyzdys. Ūkyje įrengta specializuota avių skerdykla, atitinkanti ES reikalavimus, tad galutinė produkcija vartotojui ruošiama pačiame ūkyje, modernioje skerdykloje, pagal kiekvieno kliento pageidavimus. Tiesa, skerdykla nėra sertifikuota kaip ekologinė, todėl ir atitinkamai ženklinti galutinės produkcijos negali. Tačiau dalį jų ėrienos, paženklintos ekologiniu ženklu, parduoda Ekologinių ūkių asociacijos, kuri turi galimybių tai padaryti, parduotuvė „Rupūs miltai“.

„Mūsų produkcijos pirkėjai sako neturintys poreikio, kad ėriena būtų taip paženklinta. Už ženklą jiems svarbiau tai, kaip auginamos ir prižiūrimos avys. Dėl ženklinimo mėsos kokybė nepasikeičia. Skerdykloje skerdžiamos tik mūsų ūkyje ekologiškai išaugintos avys, kitiems paslaugų neteikiame. Norint sertifikuoti skerdimą, reikia įveikti popierizmo etapą ir gauti sertifikatą. Tai, žinoma, kainuoja. Mūsų klientai žino, kaip ūkininkaujame, mes patys tiesiogiai jiems į namus pagal išankstinius užsakymus atvežame ėrienos“, – aiškino ūkininkė.

Ligitos ir Mindaugo Ralių ūkis
Ligitos ir Mindaugo Ralių ūkis. Šaltinis: Asmeninins albumas

Didžiausia vertė – asmeninis kontaktas ir patikimumas

L. Ralienė pasakojo, kad pandemija ir karantinas pakeitė produkcijos realizacijos kryptis.
„Anksčiau daug ėrienos užsisakydavo restoranai, kai jie užsidarė, beveik neliko užsakymų. Reikėjo ieškoti kitų klientų. Jų atsirado – pradėjome daugiau tiekti žmonėms į namus, į specializuotas mėsos parduotuves. Dabar net eilė susidariusi į priekį dėl ėrienos. Tačiau vartotojų poreikiai keičiasi, tam įtakos turi įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, būna, atveža kas nors pigesnės mėsos, rudenį daug ėriukų priaugina maži ūkiai. Turime būti lankstūs, reikia nuolat dirbti, negali sudėti rankų“, – dėstė ūkio savininkė.

Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie ieško sveikesnių produktų, patys gaminasi namie iš kokybiškos produkcijos.

Jis pastebėjo, kad visuomenėje keičiasi požiūris į mitybą. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie ieško sveikesnių produktų, patys gaminasi namie iš kokybiškos produkcijos.

„Ekologiškas maistas ir ženklas žmonėms asocijuojasi su brangumu, jie labiau domisi sveiku maistu vaikams, šeimai. Jiems svarbu turėti kontaktą su ūkininku, žinoti, kaip jis augina ir gamina. Vartotojai vertina tai, kad patys išvežiojame, pasikalbame, paaiškiname. Reklama perduodama iš lūpų į lūpas. Didžiausia vertė – asmeninis kontaktas, patikimumas“, – tvirtino ūkininkė.

Ekologiškai ūkininkaujant gerėja dirvos

Ekologinio ūkininkavimo, kai nenaudojamos sintetinės trąšos ir cheminės augalų apsaugos priemonės, rezultatai jau jaučiami ir ūkininkų laukuose. „Pastebėjome, kad dirvos gerėja, kaupiasi daugiau humuso. Mūsų žemės nėra derlingos, derliai, lyginant su Vidurio Lietuva, nedideli. Tręšiame ūkyje susidarančiu mėšlu, dalį grūdų sunaudojame pašarams, kitus parduodame. Dirvas geriname ir taikydami sėjomainą, įvairindami kultūras“, – pasakojo L. Ralienė.

Kalbėdama apie problemas, ji pirmiausia minėjo vis tas pačias, būdingas visiems ūkininkams, – kaime trūksta darbuotojų, specialistų. „Agronomijos žinių semiamės iš patirties. Gerai, kad vyras – veterinarijos gydytojas, tai didelis privalumas auginat gyvulius, jis ir kitiems ūkininkams pataria, pakonsultuoja. Turint didelę bandą nėra lengva, reikia saugoti nuo ligų, nes ekologiniame ūkyje negalima naudoti vaistų. Bendradarbiaujame ir su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos žmonėmis“, – teigė ūkininkė.

Populiarėja gamtą tausojančios veiklos

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) atstovai pastebi, kad žemės ūkio sektoriuje vyksta aplinkosauginiai pokyčiai – daugėja žemdirbių, pasirinkusių gamtą tausojantį ūkininkavimą. 2020 m. deklaravimo duomenimis, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose dalyvauja beveik 7 tūkst. šalies žemdirbių. Šie žmonės daro nepaprastai gerą darbą šalies gamtai, taip pat – ir mums visiems.

Minėtos paramos priemonės siekiai – platūs. „Siekiama atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparių, mažinti anglies dioksido kiekį. Dar svarbu paskatinti, kad žemės ūkio, maisto sektoriuose būtų taikomos pažangios technologijos“, – vardijo NMA Komunikacijos skyriaus patarėja Aistė Kanevičienė.

Ligitos ir Mindaugo Ralių ūkis
Ligitos ir Mindaugo Ralių ūkis. Šaltinis: Asmeninins albumas

Natūralus būdas pagerinti dirvožemį

Priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ sudaro 13 skirtingų veiklų. NMA duomenimis, 2020 metais pagal šią priemonę buvo pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota 109 093 ha ploto.
Pasak NMA atstovų, tarp populiariausių ir didžiausią proveržį pasiekusių veiklų verta paminėti dirvožemio kokybę gerinančias bei jį nuo degradacijos ir erozijos padedančias apsaugoti veiklas – „Ražienų laukai per žiemą“ bei „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“.

Dabar, kai pilasi priekaištai dėl nualintų dirvų, šios veiklos – tai vienas iš natūralių būdų pagerinti dirvožemio „sveikatą“.

Ekstensyvus ūkininkavimas saugo bioįvairovę

A. Kanevičienė pastebėjo, kad natūralių, pusiau natūralių pievų ar ganyklų turintys bei ekstensyviai jose ūkininkaujantys ūkininkai, gyvendami santarvėje su gamta, padaro didžiulį gerą darbą ne tik gamtai, bet ir mums visiems. Jie paraiškas teikia pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, o tie, kurie turi šlapynių, – pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“.

Ūkininkai, kurie vykdo ūkinę veiklą Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose Europos Bendrijos svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotuose (specifinių pievų plotuose) ir yra prisiėmę įsipareigojimus pagal veiklą „Specifinių pievų tvarkymas“, gamtininkų vadinami pagrindiniais nykstančios biologinės įvairovės problemos sprendimo pagalbininkais bei šios gamtinės biologinės įvairovės saugojimo neatsiejama dalimi.

Visai nereikia būti galvą pametusiam entuziastui, paprasčiausiai reikia būti žmogumi, kuris mąsto ir mato ateitį. Tokių ūkininkų dėka mažėja grėsmė netekti nors ir sunkiai paprastam žmogui pastebimos, bet turinčios be galo svarbią reikšmę gamtos dalelės.

A. Kanevičienė

Aplinkosauginių veiklų nauda – ne tik išmokos

Prie gamtos vertybių išlikimo ūkininkai prisideda dalyvaudami veikloje „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ bei „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“.

„Visai nereikia būti galvą pametusiam entuziastui, tiesiog reikia būti žmogumi, kuris mąsto ir mato ateitį. Tokių ūkininkų dėka mažėja grėsmė netekti nors ir sunkiai paprastam žmogui pastebimos, bet turinčios be galo svarbią reikšmę gamtos dalelės. Minėtose veiklose dalyvauja 193 pareiškėjai, deklaruojamas 3 695 ha nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių pievų bei šlapynių plotas“, – teigė A. Kanevičienė.

Tiesa, kai kuriomis priemonės veiklomis („Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Dirvožemio apsauga“) pernai ūkininkai nesusidomėjo, nors jų įgyvendinimas būtų didžiulė pagalba siekiant užsibrėžtų aplinkos apsaugos tikslų.

Ūkininkai, kurie dalyvauja priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose, gauna išmokas. NMA atstovė pabrėžė, kad dalyvavimo nauda yra ne tik išmokos, bet ir galimybė prisidėti prie gamtos ir visų mūsų sveikatos išsaugojimo.