Nuosavas namas, atostogos egzotiškuose kraštuose, daugiau nei dešimtmetį puoselėjamas savas verslas ir jokios finansinės depresijos – taip apie savo gyvenimą Monaghane, nedideliame Airijos miestelyje, kalba 47-erių Inga Katilienė.

Blaškėsi tarp Airijos ir Vokietijos

„Į Airiją atvažiavau visiškai nemokėdama anglų kalbos, kaip ir visi. Pusantro mėnesio padirbau virtuvėje ir išvažiavau į Vokietiją, pas mamą“, – pasakoja Inga, kuriai tuo metu Airija neatrodė kaip svajonių šalis, o dabar su DELFI žurnalistais ji kalba savo grožio salone.

Dar 2004 metais į Airiją atvykusi moteris apsistojo Kalane, ten jau kurį laiką dirbo jos vyras. Jis Kalane liko ir tuomet, kai žmona nusprendė važiuoti į Vokietiją. „Sakė, kad jau anglų kalbą mokėsi nuo nulio, o dabar dar vokiečių? – nusijuokė Inga. – Teko man čia grįžti.“

Po pusantrų metų, praleistų Vokietijoje, Inga vėl susikrovė lagaminus ir antrą kartą grįžo į Airiją. Dabar, pasakodama daugiau nei dešimtmečio istoriją, ji sako, kad tąkart jai labai pasisekė. „Grįžau pas vyrą į Kalaną, tačiau po pusantro mėnesio radau skelbimą, kad Monaghane reikalinga kirpėja. Atvažiavau čia ir pradėjau dirbti“, – pasakoja Inga.

Darbą rado net nemokėdama kalbos

Į Airiją atvykusi Inga nemokėjo anglų kalbos, bet tai nebuvo kliūtis – įsidarbino lietuvių grožio salone ir pradėjo darbuotis. Tiesa, netrukus suprato, kad norint susikalbėti su klientais, teks mokytis vietinės kalbos.

„Klientų lietuvių ir vietinių airių, galima sakyti, yra lygiai per pusę, – pasakoja moteris ir priduria, kad airiškų ir lietuviškų paslaugų kainos skiriasi, tačiau nėra taip, kad lietuviai naudotųsi tik lietuvių, o airiai – tik airių paslaugomis. – Kirpimo kainų skirtumas – 15 eurų. Pas airius kainuoja apie 40, pas mane – 25. Nedaug, net lyginant su kainomis Lietuvoje.“

<span style="color: #ff0000;">(Ne)Grįžtu.</span> Į Airiją emigravusi Inga: kai žiūriu lietuviškas žinias apie Karbauskį – man baisu dėl Lietuvos
© DELFI / Kiril Čachovskij

Į Airiją grįžusi lietuvė naujame darbe taip pat neužsibuvo – netrukus abu su vyru atvėrė pinigines, sudėjo santaupas ir nusprendė atidaryti nuosavą grožio saloną. „Mano vyras dirbo, gerai uždirbo, reikėjo investicijų. Tik, žinoma, čia pradėti naują verslą kur kas paprasčiau nei Lietuvoje. Čia nėra tokios biurokratijos, – pasakoja Inga. – Nuvažiavau, užregistravau verslą ir viskas. Jokių leidimų.“

Tiesa, nors ji nusprendė rizikuoti ir pradėti verslą, ji teigia, kad taip padarė ne dėl mažo atlyginimo prieš tai buvusiame darbe. „Atlyginimas gal ir tenkino, jis nebuvo blogas, tik kai sau dirbi, tai niekas nevadovauja ir „nelipa ant galvos“, – šyptelėjo Inga, pas kurią dabar dirba kelios latvės ir airis.

Lietuviai būtinai pasigražina prieš grįždami į Lietuvą

Ingos grožio salonas duris atvėrė prieš vienuolika metų. Tuo metu, kaip ji teigia, buvo viena pirmųjų lietuvių kirpėjų, todėl ir pirmosios klientės – lietuvės. Netrukus prie tautiečių prisijungė latvės, o vėliau Ingos salono duris pradėjo varstyti ir vietinės airės.

„Čia daug mišrių šeimų, todėl lietuvės pradėjo vesti savo anytas, brolienes – viskas pradėjo maišytis“, – verslo pradžią atsimena Inga.

O ar lietuviai užeina pasigražinti prieš grįždami paatostogauti į Lietuvą? „Tikrai taip. Nė vienas nenori grįžti nepasigražinęs, – pasakoja Inga. – Anksčiau, kai aš dar ir pati gyvendavau Lietuvoje, čia lietuvių nebuvo daug, gal net nebuvo, pas ką nueiti apsikirpti, visi grįždavo ir skambindavo, užsirašydavo kirpimui, o dabar ir čia visko daug, žmonėms gaila laiko, kurį praleistų kirpykloje grįžus į Lietuvą.“

Beje, išskirtinių paslaugų lietuvės salone neprašo. Svarbiausia – atrodyti tvarkingai, renkasi natūralius įvaizdžius. O kurios klientės įnoringesnės – airės ar lietuvės? „Visur visokių žmonių yra. Kiekvienoje tautoje yra ir piktų, ir draugiškų žmonių“, – teigia Inga.

Laisvalaikio nėra, nepuošia net kalėdinės eglutės

Kirpėja dirbanti Inga skaičiuoja, kad per savaitę darbe praleidžia šešiasdešimt valandų. Per savaitę turi vos vieną laisvadienį.

„Mes su vyru daug dirbame ir neturime laiko su kažkuo bendraut ir kavą gert. Bet lygiai tokiu pačiu tempu mes gyvenome ir Lietuvoje, lygiai tokiu pačiu. Aš dirbau dvejose kirpyklose, vyras – nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Laisvą sekmadienį turėdavo tik kas antrą savaitgalį, – įvardija Inga. Darbo tempas tas pats, tik čia galime sau leisti paatostogauti.“

Šešias savaites per metus – tiek laiko Inga su vyru atostogauja sprukdami iš Airijos. Ir visuomet renkasi saulėtus bei egzotiškus kraštus, nes čia, Airijoje, labiausiai jiems trūksta saulės.

<span style="color: #ff0000;">(Ne)Grįžtu.</span> Į Airiją emigravusi Inga: kai žiūriu lietuviškas žinias apie Karbauskį – man baisu dėl Lietuvos
© DELFI / Kiril Čachovskij

Saulės pora ieško ir per Kalėdas. Namuose nepuošia net kalėdinės eglutės, nes kasmet didžiąsias metų šventes sutinka Tenerifėje. „Net eglutės nepuošiame, nes nieko nebūna namuose – mes esame dviese ir akvariumas. O žuvytėms jos tikrai nereikia“, – juokiasi Inga.

Nedideliame Monaghano miestelyje yra kino teatras, naktinis klubas, keli barai, restoranai, miesto muziejus, tačiau Inga teigia, kad visko užtenka. „Tie, kas nori, randa, ką veikti, – pasakoja Inga, kuri nesiveržia ir į Dubliną. – Jei noriu kažkur nueiti, geriau nuvykstu pas mamą į Vokietiją ir ten nueiname į koncertą.“

Inga skaičiuoja, kad pastarąjį kartą Airijoje lankėsi Džordanos Butkutės koncerte. Prieš ketverius metus.

Grįžus į Lietuvą, norisi iš jos bėgti

Ingos vyras Lietuvoje nebuvo jau 11 metų, ji pati ketverius metus nebuvo susėdusi su šeima prie vieno stalo, tačiau gimtinė nevilioja.

„Grįžtu nebent tada, kai reikia pas daktarus, kokiai savaitei“, – pasakoja Inga ir priduria, kad vieninteliai Lietuvoje likę šeimos nariai – brolis su šeima. Tiesa, pastarieji Monaghane dar niekada nėra buvę.

Lietuvos ilgesio Ingos širdyje nėra, o ir dabar, pasakodama savo istoriją, ji teigia, kad išvyko tik todėl, kad pasijuto ten nereikalinga. „Tuo metu mano vyras uždirbdavo minimumą – 430 litų, o kaip visiems žinoma, visi kiti pinigai buvo „vokelyje“. Aš kaip kirpėja tuo metu uždirbdavau po 2-3 tūkst. litų. Ėjome į banką prašyti paskolos ir man kaip moteriai jos nesuteikė tik todėl, kad dirbau su patentu. Jei būtų vyras su patentu ir tokiomis sumomis – būtų suteikę ir būtume galėję pirkti būsto. Todėl ir išvažiavome į Airiją – norėjome užsidirbti, bet kai užsidirbome, kainos pradėjo kilti, tada ir nusprendėme pirkti čia.“

<span style="color: #ff0000;">(Ne)Grįžtu.</span> Į Airiją emigravusi Inga: kai žiūriu lietuviškas žinias apie Karbauskį – man baisu dėl Lietuvos
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Pasiilgstu tik mamos, – taip apie ilgesį kalba Inga ir teigia, kad Lietuvoje nenori užsibūti. – Parvažiuoju savaitei ir man Lietuvos per akis, noriu bėgti iš ten greičiau.“

Pirmiausia, anot Ingos, ausis rėžia lietuvių nemandagumas, o dabartinės valdžios žingsnius ji vadina sovietiniais. „Žiūrime lietuvišką televiziją, visos žinios, viskas tik lietuviškai, – tikino Inga. – Mano galva, tai, kas Lietuvoje dabar vyksta su Karbauskiu, tai yra grįžimas į Sovietų sąjungą. Tie visi draudimai. Man baisu dėl jo politikos, todėl plano grįžti nėra. Dabar planuose – dar didesnio namo pirkimas čia.“

Ir nors Inga nebeplanuoja grįžti į Lietuvą, o tautiečiams negaili kritikos dėl niūrumo, jos turi ir airiams. Ingos teigimu, airiai nekritikuoja žiūrėdami į akis, esą viską pasako tik u- nugaros. „Į akis šypsosi, bet išėję už durų gali bet kaip apšaukti. Jie tiesiog tokie žmonės, kurie nemoka tiesiai šviesiai pasakyti. Mes, lietuviai, gal tai labiau mokame“, – svarstė moteris.

Vien įsipareigojimams – 1,5 tūkst. eurų

„Net neįsivaizduoju“, – į klausimą, kiek per savaitę dviejų asmenų šeima išleidžia maistui ir vardija, kad apsiperka tiek vietinėse, tiek lietuviškose parduotuvėse.

O kokias lietuviškas prekes renkasi dažniausiai? Lietuvišką duoną, majonezą, silkę – vardija Inga.

Minimalus atlyginimas Airijoje – apie 350 eurų už savaitę. Ingos teigimu, net ir minimumą uždirbantys tautiečiai gali oriai gyventi. „Jei neišleidžia visko alkoholiui ar narkotikams, tai kiekvienas, uždirbantis minimumą, gali gyventi sočiai ir sau leisti net atostogas“, – tikino Inga.

Tiesa, pati Inga įvardijo, kad vien įsipareigojimams ji turi gerokai labiau patuštinti piniginę. 1,5 tūkst. eurų – tiek kas mėnesį Ingai ir jos vyrui kainuoja paskola ir kiti privalomi mokesčiai. „Vanduo Airijoje nemokamas, – vardija Inga. – Bet draudimas brangus, o turime du automobilius.“

Inga neįvardijo, kiek kas mėnesį reikia sumokėti norint padengti paskolą, tačiau papasakojo, kad norint išsinuomoti butą Monaghane tektų sumokėti 5 ar ne 8 šimtus eurų. Jos teigimu, kas mėnesį paskolai ji su vyru sumoka daugiau nei kai kurie kiti nuomai.

<span style="color: #ff0000;">(Ne)Grįžtu.</span> Į Airiją emigravusi Inga: kai žiūriu lietuviškas žinias apie Karbauskį – man baisu dėl Lietuvos
© DELFI / Kiril Čachovskij

Gatvėse – ir valkataujantys lietuviai

Monaghano miestelis šimtus lietuvių viliojo lengva galimybe įsidarbinti – netoliese yra įsikūręs grybų fabrikas, kuriame savo airišką karjerą pradėjo šimtai tautiečių. Kai kurie tame pačiame fabrike dirba jau daugiau nei dešimtmetį, kai kurie iš jo pabėgo vos padirbę kelis mėnesius, o kai kurie prarado viską, net namus, tačiau grįžti į Lietuvą neketina.

„Yra tokių, kurie gyvena „nuo atlyginimo iki atlyginimo“, yra ir benamių, kurie čia šliaužioja pakampiais ir valgo iš konteinerių, – pasakoja Inga. – Negaliu pasakyti, ar tokių daug, bet yra.“

Inga teigia, kad net nežino, kaip atrodo darbas vietinių vadinamame „grybyne“, bet tikina, kad jos pačios klientės – šio fabriko darbuotojos.

Monaghano miestelis Airijoje:


www.DELFI.lt
392