Jau trečius metus skaičiuojanti pakuočių užstato sistema Lietuvoje stebina užsienio valstybes. VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ apklausos rodo, kad net 88 proc. gyventojų dalyvauja sistemoje, o per šių metų pirmąjį pusmetį vidutiniškai šalies gyventojui teko po 104 grąžintas gėrimų pakuotės.

Kad Lietuva vienas iš sėkmingiausių užstato sistemos įvedimo pavyzdžių, pripažįsta ir daugiau nei 60 šalių taromatų veiklą prižiūrinčios taromatų gamintojos „Tomra“ viceprezidentas Thomas Morgensternas. Interviu portalui DELFI jis pasakoja, kas svarbiausia tobulinant šiuos aparatus ir kokia laukia užstato sistemos ateitis.

Nors Lietuvoje taromatai butelius skaičiuoja dar tik nuo 2016 m. vasario, bendrovė „Tomra“, užimanti apie 75 proc. taromatų rinkos pasaulyje, užgimė kaip ir daugelis šiandieninių startuolių: buvo problema, atsirado sprendimas.

Dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje du broliai norvegai – ekonomistas ir inžinierius – turėjo draugą, kuriam priklausė parduotuvė. Norvegijoje tuo metu jau veikė užstato sistema, tačiau daugkartinio naudojimo buteliams. Parduotuvės savininkas pastebėjo, kad į jo parduotuvę atnešama labai daug butelių. Savo draugams pastarasis pasiskundė, kad jo darbas parduoti, o ne rinkti butelius, todėl galbūt būtų galima šį procesą automatizuoti. Šiandien bendrovė išaugo į įmonę, kuri gamina ir tiekia taromatus į daugiau nei 60 pasaulio šalių.

– Ar skirtingoms valstybėms yra gaminami skirtingi taromatai? Ar jie visur vienodi?

– Taromatai nėra atskirai adaptuojami valstybėms. Turime taromatų asortimentą, kuriame visi produktai atitinka europietiškus standartus. Tiesiog pagal kiekvienos šalies specifiką yra pasirenkami taromatai, kurie tinka sistemai. 

Kalbant apie taromato įrengimą, yra du tipai aparatų. Vieni – lyg didžiulės dėžės, kurias galima pastatyti bet kur parduotuvėje. Žinoma, tereikia parduotuvei paruošti tam erdvės. O kitas variantas, kokį turite ir Lietuvoje, į sieną įmontuoti taromatai, kur klientas mato tik sienoje esančią išorinę taromato pusę.

Thomas Morgenstern
© Asmeninins albumas
Thomas Morgenstern

– Ar pastebite, kad šalyje naujai įvedus užstato sistemą gyventojai susiduria su problemomis naudojantis taromatais? Jei taip, kokiomis?



– Manau, kad taromatais naudotis yra labai paprasta. Taromatai priklauso parduotuvėms, todėl būtent prekybininkai pasirūpina, kad naudojimosi instrukcijos būtų aiškiai pateiktos vartotojams. Apie sunkumus naudotis taromatais netenka girdėti: jų veikimą greitai perpranta visi – nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių. Vienintelis dalykas, ką reikia išmokti, – pakuotę į taromatą įdėti, o ne įmesti.

– Pirmieji taromatai sukurti jau prieš keliasdešimt metų. Kaip jie keitėsi? Kokios naujos techologojos juose naudojamos?

– Kai kalbame apie technologijas, pagrindinis mūsų darbas užtikrinti, kad jos veiktų kuo greičiau ir kad būtų kuo spartesnis pakuotės atpažinimo procesas. Prieš kurį laiką taromatuose buvo pakeistas atpažinimo mechanizmas. Anksčiau, įdėjus į taromatą butelį, pastarasis sukdavosi, kol taromatas surasdavo brūkšninį kodą ir jį nuskaitydavo. Taip butelio priėmimo laikas išsitęsdavo. Buvo nuspręsta taromatuose naudoti 360 laipsnių atpažinimo technologiją. Dabar, kai tik butelis įdedamas į taromatą, jame esančios šešios vaizdo kameros iškart atpažįsta pakuotę.

Vis nepasimoko: kuo baigiasi bandymas apgauti taromatą?
© DELFI / Josvydas Elinskas

Reikia suprasti, kad kalbant apie taromatus, svarbiausia yra atpažinimas ir duomenų rinkimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje turime apie 30 tūkst. veikiančių taromatų. Iš viso šalyje per metus gyventojai sumoka apie 10,4 milijardus eurų užstato už butelius. Kiekvienas taromatas nusprendžia, ar už į jį įdėtą butelį turi būti išmokėtas užstato kvitas. Todėl mes turime užtikrinti, kad taromatai gyventojui išduotų tikslų kvitą, o vėliau visi duomenys būtų surinkti apskaičiuoti sistemos veiklai.

– Galbūt žinote, kiek prekybininkai patiria nuostolių dėl bandymų apgauti taromatus?

– Ne. Net nežinau, ar tokie duomenys yra. Apgauti taromatą beveik neįmanoma. Žinoma, kur yra pinigai, yra bandymų pasinaudoti sistema. Vis dėlto mes pastebime bandymus apgauti sistemą. Tuomet informuojame prekybininkus ir jie gali stebėti situaciją. Manau, kad jei apgaudinėjimų ir yra, jie nereikšmingi žiūrint į bendrus rezultatus.

– Tikriausiai ne vienas lietuvis yra susidūręs su situacija, kai taromatas nepriima butelio, nes, pavyzdžiui, plastikinis butelis yra susilankstęs ar yra brūkšninio kodo pažeidimų. Ar mąstote apie sprendimus, kaip padaryti, kad šios problemos būtų išvengta?

– Jei brūkšninis kodas yra pažeistas arba jo išvis nėra, tai ne taromato problema. Tai nieko neturi bendro su taromatų veiklos gerinimu. Vartotojai turi suprasti, kad brūkšninis kodas yra sistemos širdis. Jis leidžia taromatui suprasti, kad už būtent šį butelį buvo sumokėtas užstatas.

Taromatai
© DELFI / Josvydas Elinskas
Taromatai

– Kaip manote, ar taromatai keisis ateityje? Kokios naujos technologijos gali būti įdiegtos į juos?



– Labai sunku spėti ateitį, nes tai priklauso nuo madų rinkoje. Ką matome dabar, tai prekybos internetu plėtrą. Tai reiškia, kad žmonės, apsiperkantys internetu, nevyks į prekybos centrus, o kartu ir taros pridavimo taškus.

 Kalbant apie technologinius sprendimus, mes visada galvojame apie patrauklumą vartotojui ir pakuočių priėmimo greitį.


Na, o dabar trumpai atsikvėpkite ir pažaiskite:

– Aplinka besirūpinantys gyventojai skundžiasi, kodėl užstato sistemoje dalyvauja tik nedidelis kiekis pakuočių. Kaip manote, ar ateityje sulauksime pokyčių ir šiuo klausimu?




– Žinoma, tai yra klausimas, kurį turėsime išdiskutuoti ateityje. Kol kas užstato sistema tradiciškai tapatinama su buteliais. Tačiau mes vis sulaukiame užklausų ir apie kitų pakuočių įtraukimą. Svarbiausia, žinoti, ko norima pasiekti prie sistemos prijungus naują pakuotę ar medžiagą. Pavyzdžiui, buteliai visada buvo didelis šiukšlinimo baubas. Tikriausiai ir patys Lietuvoje pastebėjote, kaip sumažėjo butelių, išmestų viešose vietose po to, kai pradėjo veikti užstato sistema.

Thomas Morgenstern
© Asmeninins albumas
Thomas Morgenstern

Jei kalbėtume apie perdirbimą, Europos Sąjungos šalys iki 2030 m. turi pasiekti, kad 30 proc. visų naujai gaminamų butelių būtų pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Tai turi įtakos ne tik gėrimų gamintojams, kurie jau dalyvauja užstato sistemose. Užstato sistema – kol kas vienintelis būdas, kuris leidžia pasiekti šio tikslo. Galbūt kai kurioms kitoms pakuotėms tai pasiekti leidžia ir kitos, jau veikiančios atliekų tvarkymo sistemos. Visgi mes, kaip įmonė, matome galimybę įtraukti daugiau gaminių į užstato sistemą, tačiau, manau, kad šios diskusijos prasidės dar po kelerių metų.

– Į Lietuvą įvežama pakankamai daug gėrimų pakuočių iš Lenkijos, kurias įsigyja pigesnių prekių ieškantys gyventojai. Kaip manote, ar ateityje galėsime turėti tarptautines pakuočių užstato sistemas?

– Jei yra reikiami duomenys, žinoma, tai įmanoma. Pavyzdžiui, norvegai keliauja į Švediją pirkti pigesnio alkoholio. Norvegijos užstato sistemos administratorius turi švediškų butelių brūkšninių kodų duomenų bazę. Taigi, jei į norvegišką taromatą atnešama švediška gėrimo skardinė, taromatas ją priima, tačiau užstato neišmoka, nes tikslas – kad švediški buteliai nesimėtytų Norvegijos miškuose, gatvėse ar parkuose. Iš technologinės pusės čia nėra jokių trikdžių.

Taromatas
© DELFI / Josvydas Elinskas
Taromatas

Žiūrint į Latvijos planus įvesti užstato sistemą, taip pat galima būtų galvoti apie bendrą sistemą. Estijoje jau veikia 10 ct buteliui užstatas, jei ir Latvija įsivestų tokį patį mokestį, tai Baltijos šalims būtų tikrai paprasta. Žinoma, čia galimos diskusijos, bet tai yra įmanoma.

– Kaip manote, ką Lietuva galėtų dar patobulinti savo užstato sistemoje?

– Jei atvirai, Lietuva yra vienas iš paskutinių sėkmės pavyzdžių, kai kalbame apie sistemos įvedimą. Pavyzdžiui, dar 2015 m. PET butelių grąžinimas siekė 33 proc., o po dvejų metų – jau 92 proc. Kaip technologijų tiekėjas ir prižiūrėtojas, mes matome, kad taromatų sistema veikia gerai ir ją palankiai priima vartotojai.


www.DELFI.lt
68