Vis daugiau valstybių spaudžiamos visuomenės įvesti pakuočių užstato sistemą. Apie tokią naujovę galvojančių šalių atstovų dėmesį patraukia Lietuvos pavyzdys. Vos per tris metus šaliai pavyko pasiekti itin gerų rezultatų, o apklausos rodo, kad pakuotes į taromatus grąžina net 9 iš 10 gyventojų.

Europoje be Lietuvos užstatą perkant tam tikrus gėrimus plastikiniuose, stikliniuose buteliuose ar skardinėse palieka Kroatijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Islandijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Švedijos gyventojai.

Kai kurių valstybių taros grąžinimo rezultatai verčia išsižioti. Pavyzdžiui, Vokietijoje grąžinama net 98,4 proc. (2015 m. duomenys) užstato sistemoje dalyvaujančių plastikinių butelių ir skardinių, Nyderlanduose – 95 proc. (2016).

Lietuva taip pat turi kuo pasigirti. Pernai pavyko susigrąžinti 92 proc. į rinką išleistų pakuočių. Lietuvoje rezultatai buvo geresni net nei ilgametėse užstato sistemos dalyvėse kaip Danijoje (90 proc.) ar Švedijoje (84,9 proc.). Visgi priežasčių, kodėl vienose valstybėse surinkimo rezultatai geresni, o kitose – blogesni, gali būti daug ir skirtingų.

Padėtų daugiau švietimo aplinkos apsaugos klausimais

Kol kaimyninė Latvija dar tik planuoja įvesti užstato sistemą, Estijoje už gėrimų pakuotes užstatas taikomas jau juo 2005 m. Kaip rodo 2017 m. statistika, bendras taros grąžinimo rodiklis siekė 82,7 proc., beveik 10 proc. punktų mažiau nei Lietuvoje.

Užstato sistemos operatoriaus „Eesti Pandipakend“ biuro ir komunikacijos vadybininkė Kerttu–Liina Urke portalui DELFI teigė, kad paskutiniu metu šalyje grąžinimo rodikliai beveik nesikeičia. Estijos užstato sistemos administratoriaus atstovė teigė, kad visgi labiausiai gyventojus grąžinti pakuotes motyvuoja sumokėtas užstatas.

Vakarų šalys negali atsistebėti lietuvių sėkme: kaip mums pavyko pranokti patiems save
© DELFI / Domantas Pipas

„Žinoma, švietimas taip pat yra labai svarbus, bet pakeisti žmonių įpročius užtrunka ilgai. Finansinė paskata suteikia labai greitų rezultatų ir leidžia suvaldyti šiukšlinimą viešose vietose“, – svarstė K. L. Urke.


Paklausta, kodėl ne visa užstato sistemoje dalyvaujanti tara sugrįžta, pašnekovė spėjo, kad vienas iš trukdžių gali būti atstumai iki taromatų.

„Kartais gal gyventojams nepatogu nešti butelius, ypač, jei jie keliauja prie taromato pėsčiomis. Bet čia mes galėtume pasiūlyti sprendimą: tiesiog į taromatus butelius grąžinti dažniau, o ne laukti, kol susidarys didelio svorio maišai“, – kalbėjo estė.

Ruošiasi naujovei renginiuose ir festivaliuose

Pašnekovė taip pat teigė tikinti, kad daugiau švietimo apie aplinkos apsaugą taip pat padėtų kilstelėti pakuočių surinkimo rezultatus.

„Tačiau vis vien turime suprasti, kad visada bus žmonių, kuriems tai nerūpi ir jie toliau mes butelius su visomis kitomis šiukšlėmis, – tęsė K. L. Urke. – Vis dėlto mes dirbame su studentais ir vaikų darželiais ir taip prisidedame prie jaunosios kartos švietimo“.

Pagal Estijos pakuočių surinkimo duomenis matyti, kad prasčiausiai grąžinamos skardinės, tačiau estė teigė, kad tai neturi nieko bendro su gyventojų aktyvumu dalyvaujant sistemoje.

Na, o dabar trumpai atsikvėpkite ir pažaiskite:

Kerttu–Liina Urke
© Organizacijos nuotr.
Kerttu–Liina Urke

„Atsakymas – tarptautinė prekyba ir akcizas alkoholiui. Kaimynai iš Šiaurės ilgus metus pirkdavo gėrimus Estijoje ir parsigabendavo namo. Tokių būdu šios skardinės negrįždavo į mūsų sistemą. Tačiau situacija pasikeitė po to, kai valdžia nusprendė stipriai pakelti akcizą alkoholiui“, – komentavo ji.

Kalbėdama apie Estijos ateities planus, susijusius su užstato sistema, K. L. Urke paminėjo, kad planuojama į taromatų priimamų pakuočių sąrašą įtraukti ir stipriųjų alkoholinių gėrimų butelius.

„Tačiau jokios prievartos dalyvauti sistemoje nebus. Gamintojai galės patys nuspręsti, ar jie nori susigrąžinti butelius naudojantis užstato sistema ar ne. Tačiau tam reikia teisinių pokyčių, nes pagal dabartinį Pakuočių įstatymą stipriųjų gėrimų gamintojai prisijungti prie sistemos negali“, – pasakojo pašnekovė.

Nepaistant to, estai daug greičiau sulauks kitos naujovės – daugkartinio naudojimo puodelių renginiuose ir festivaliuose.

„Nauja paslauga leis sumažinti atliekų kiekį ir jai bus pritaikyti užstato sistemos principai. Festivalio ar renginio dalyvis, pirkdamas gėrimą, paliks už tarą užstatą. Kai gyventojas puodelį grąžins, jam bus atiduodamas užstatas. Po to puodeliai bus plaunami ir naudojami kituose renginiuose“, – aiškino K. L. Urke.

Grąžinti butelius išmoksta dar vaikystėje

Suomijoje užstato sistema buvo įvesta dar prieš 23 metus. Skaičiuojama, kad Suomijoje pakuočių grąžinimo rodiklis panašus kaip ir Lietuvoje – 92 proc. Be to, jis ilgus metus išlieka gana stabilus.

Tiesa, šalis po truputį įvedinėjo skirtingas pakuotes į sistemą. Iš pradžių užstatas pradėtas taikyti skardinėms (1996 m.), beveik po dešimtmečio – plastiko buteliams, ir vėliausiai (2012 m.) – stiklo buteliams.

Vakarų šalys negali atsistebėti lietuvių sėkme: kaip mums pavyko pranokti patiems save
© DELFI / Domantas Pipas

Suomijos užstato sistemos operatoriaus „Palpa“ direktorius Pasi Nurminen tikino, kad aukšti pakuočių grąžinimo rodikliai šalyje pasiekiami dėl kelių priežasčių.

„Pirma priežastis – kultūrinė ir susijusi su draugiškumu gamtai: suomiai jau ilgus metus yra įpratę grąžinti gėrimų pakuotes. Tai daryti mes išmokstame dar vaikystėje. Kitas sėkmės garantas – platus ir patogus taromatų tinklas. Ir trečioji priežastis – pats užstatas, kuris taip pat veikia kaip paskata gyventojams“, – komentavo pašnekovas.

Vis dėlto P. Nurminen mano, kad pakuočių grąžinimo rezultatus būtų galima dar labiau pagerinti. Pasak jo, tai padėtų padaryti aktyviau kalbant apie perdirbimo naudą.

„Būtent tai mes ir darome. Visgi pasiekti 100 proc. grąžinimo rodiklį būtų nerealu, tačiau tokį tikslą turėti yra gerai“, – kalbėjo jis. Pasiteiravus, kur dingsta negrąžinama tara, Suomijos užstato sistemos operatoriaus atstovas teigė, kad dalis virsta šiukšlėmis viešosiose vietose.


„Be to, kai kuriuos gėrimus gyventojai nusiperka kelyje ir buteliai savo gyvenimą baigia šiukšlių dėžėje su visomis kitomis šiukšlėmis“, – tęsė jis.

Kol Estijoje prasčiausias pakuočių surinkimo rodiklis tenka skardinėms, Suomijoje – stiklo buteliams. P. Nurminen spėja, kad galbūt dalį stiklinių butelių žmonės pasilieka namuose ir juos panaudoja buityje. Tačiau kartais stikliniai buteliai tiesiog sudūžta.

Užstato dydis nebemotyvuoja

Pakankamai seniai užstato sistema įvesta ir Islandijoje. Istoriškai taros grąžinimo rodiklis siekia apie 85 proc. Vis dėlto užstato sistemos operatorius „Endurvinnslan“ pastebi, kad paskutiniais metais šis rodiklis prastėja.

Pasi Nurminen
© Organizacijos nuotr.
Pasi Nurminen

„Pagrindinė priežastis, kodėl grąžinimo rodikliai prastėja, – didžiulis augimas turizmo sektoriuje. Turistai dažnai nesupranta sistemos veikimo ir butelių negrąžina“, – aiškino sistemos operatoriaus vykdantysis direktorius Helgi Larusson.

Kaip rodo jo atsiųsti duomenys, geriausi grąžinimo rodikliai – skardinių, o plastiko ir stiklo butelių sugrįžta keliais procentiniais punktais mažiau.


„Be to, kadangi šalies ekonomika yra stipri, gyventojams užstato dydis nebeteikia tokios paskatos aktyviai grąžinti butelius“, – pridėjo jis.

Lietuviai buvo pasiruošę

Lietuvoje užstato sistemą prižiūrinčios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintaras Varnas svarsto, kad šalies sėkmę, pradėjus veikti taromatams, nulėmė tai, kad gyventojai šiai sistemai buvo pasiruošę.

„Apklausos, darytos prieš užstato sistemos įvedimą, rodė, kad Lietuvos gyventojai norėtų tokios sistemos. Tad žmonės užstato sistemai buvo pasiruošę dar iki jos įvedimo, o tai yra svarbus Lietuvos užstato sistemos sėkmės istorijos komponentas“, – įsitikinęs jis

Gintaras Varnas
© Bendrovės archyvas
Gintaras Varnas

Vis dėlto G. Varnas pripažino, kad, jei žmogus aplinkai bus abejingas, jo nepriversi grąžinti pakuočių į taromatus.

„Antra vertus, prasta, stringanti ir neaiški sistema gali labai greitai atvėsinti net ir didžiausią entuziazmą. Tad mes darėme viską, kad nuo pat pirmos dienos sistema žmonėms būtų kuo paprastesnė, patogesnė ir prieinamesnė. Atidžiai nagrinėjome kitų šalių pavyzdžius, jų sėkmes ir nesėkmes“, – vardijo jis.

Užstato sistemos operatoriaus vadovas pripažino, kad lietuvių įsitraukimas į sistemą viršijo net optimistiškus skaičiavimus.

„Pirmaisiais metais gyventojai grąžino 74 proc. visų į rinką išleistų gėrimų pakuočių. Žmonės greitai pamatė, kaip užstato sistema keičia aplinką. Tad jau antrais metais grąžinimo rodiklis pakilo iki 92 proc. Ir tai buvo precedento neturintis rezultatas, nes jis pasiektas itin greitai“, – skaičiais dalijosi G. Varnas.

Vakarų šalys negali atsistebėti lietuvių sėkme: kaip mums pavyko pranokti patiems save
© DELFI / Domantas Pipas

Pašnekovas pastebi, kad pakuočių surinkimo skaičius stabilizavosi ir paskutinius dvejus metus siekė 92 proc., tačiau tai nereiškia, kad butelių grąžinama tiek pat.

„Pastebima, kad gėrimų vartojimas Lietuvoje nenustoja augęs. Todėl 2017 m. 92 proc. reiškė, kad surinkome 538,5 mln. pakuočių, pernai – 581,6 mln., šiemet skaičius turėtų būti dar didesnis“, – argumentavo jis.


www.DELFI.lt
60