Tai jų kraujyje ar ilgo ir nuoseklaus švietimo pasekmė? Šiuo metu vis daugiau pasaulio valstybių svarsto įsivesti pakuočių užstato sistemas. Sistema susidomėję valdžios atstovai ir verslininkai dažniausiai vyksta į vieną iš dviejų šiuo metu užstato sistemos pavyzdinėmis šalimis laikomas Norvegiją ar Lietuvą.

Nors Lietuvai itin gerų rezultatų surenkant užstato sistemai priklausančią tarą prireikė mažiau nei trejų metų, Norvegija šiemet atšventė užstato sistemos dvidešimtmetį.

Šioje Skandinavijos šalyje gyvenanti Lina pasakoja, kad nuolat su vyru renka ir grąžina tuščius butelius, kad susigrąžintų užstatą. Tačiau ne ką mažiau į šią veiklą įsitraukę ir poros vaikai. Pasak pašnekovės, pastarieji dar atidžiau žiūri, kad tušti buteliai nedingtų ar nepasimestų, kai visai neseniai buvo padidintas užstatas.

Surenka net iš tų, kurie jau patys negali grąžinti

Lina džiaugėsi, kad Norvegijoje grąžinti tarą yra patogu: parduotuvėse yra įmontuoti taromatai, kur paprastai ir patogiai galima atgauti užstatą.

„Taip pat labai retai Norvegijoje pastebėsi besimėtančių butelių. Nežinau, kodėl taip žmonės įsitraukę, bet neatmetu ir tos galimybės, kad ir užstato dydis turi įtakos. Jei perki keturių butelių pakuotę, o už vieną pakuotę palieki 3 Norvegijos kronas (0,3 eur), tai iš viso susidaro daugiau nei 10 kronų (1 eur) ir susigrąžinti tikrai norisi“, – savo pastebėjimais dalijosi lietuvė.

Lina taip pat teigė užfiksavusi, kad Norvegijoje veikia ir organizacijų, kurios surenka tuščius butelius iš vyresnio amžiaus žmonių, kurie, pavyzdžiui, jau sunkiai vaikšto ir patys negali grąžinti tuščių butelių. Tuo metu užstatas tampa vienu iš organizacijos finansinių šaltinių.

Sritis, kur norvegams lipame ant kulnų: keli dalykai atskleis sėkmės paslaptį
© DELFI / Karolina Pansevič

Kartu lietuvė teigė pastebinti, kad ekologija – įskiepyta giliai norvegų širdyse. Visi stengiasi rūšiuoti, grąžinti panaudotą tarą į taromatus. Moteris teigė, kad gamtai draugiškas gyvenimo būdas vaikams diegiamas jau nuo pat mažų dienų mokykloje: jiems nuolat aiškinama, kas kenkia gamtai, kaip teisingai rūšiuoti ir kiti gamtos tvarumui svarbūs klausimai.

„Pastebėjau, kad net vieno dienraščio vaikams skirtoje dalyje yra nuolat rašoma tik apie ekologiją“, – pridėjo ji.

20 metų patirtis

Daugiau nei 5 mln. gyventojų turinčioje šalyje iš viso veikia 3,5 tūkst. taromatų maisto prekių parduotuvėse. Juose surenkama 97 proc. visos užstato sistemoje dalyvaujančios taros. Dar norvegai gali pristatyti tuščius plastikinius butelius ar skardines į 11,5 tūks. rankinio atliekų surinkimo taškų, tačiau juose surenkama tik 3 proc. visos grąžintos taros.

Na, o dabar trumpai atsikvėpkite ir pažaiskite:

Skaičiuojama, kad taros grąžinimo mediana, užstato sistemą turinčiose šalyse, siekia apie 82 proc., o Norvegijai yra pavykę pasiekti ir 91,7 proc. surinkimą. Būtent dėl tokių gerų rezultatų užstato sistemą planuojančių įsivesti valstybių atstovai neretai keliauja į šią Skandinavijos šalį pasižiūrėti ir ištyrinėti, kaip šiai valstybei pavyksta pasiekti tokių gerų rezultatų.

Norvegijos užstato sistemos operatorius „Infinitum“ skelbia, kad vos 1 iš 8 į Norvegijos jūros pakrantę išplautų butelių yra iš Norvegijos. Tiesa, norvegai prie užstato sistemos pratinami jau ilgus metus. Šiemet šalis paminėjo jau 20 metų, kai Norvegijoje veikia užstato sistema.

Sritis, kur norvegams lipame ant kulnų: keli dalykai atskleis sėkmės paslaptį
© AFP/Scanpix

„Infinitum“ praėjusių metų ataskaitoje skelbia, kad pernai buvo grąžinta 87,3 proc. skardinių ir 88,6 proc. plastiko butelių. Dar geresnių rezultatų tikimasi sulaukti skaičiuojant šių metų rezultatus, nes dėl 2017 m. padidinto užstato gyventojai dar aktyviau grąžina tarą. Užstatas už skardines ir mažus plastiko butelius padidėjo nuo 1 kronos iki 2 kronų (0,2 eur) ir nuo 2,5 kronos iki 3 kronų (0,3 eur) už didelius plastiko butelius.

Skaičiuojama, kad pernai po užstato padidinimo norvegai grąžino 94 milijonais daugiau butelių ir skardinių nei 2017 m. Iš viso surinka 29 tūkst. tonų plastiko ir aliuminio.


Užstato sistemos operatorius vardija, kad sėkmingus rezultatus nulemia keletas veiksnių. Pirma, tai vartotojai, kurie patys savanoriškai atneša butelius į surinkimo vietas. Taip pat sistemos sėkmę, pasak „Infinitum“, užtikrina efektyvūs taromatai, kurie suspaudžia atneštus plastiko butelius ir skardines ir taip leidžia logisitiką paversti efektyvesne, sugrąžinta tara užima mažiau vietos. Sistemoje išnaudojami ir vilkikai. Į parduotuvę atvykę jie negrįžta į sandėlius tušti, o pakrauti grąžinta tara.

Skaičiuojama, kad pernai metais sistemos operatorius sulaukė net 23 delegacijų iš svetur, kurios domėjosi, kokia šalies užstato sistemos surinkimo paslaptis. Tarp šių valstybių ir tokios kaip Australija, Belgija, Bulgarija, Prancūzija, Baltarusija, Indija, Kinija, Ruanda, Serbija, Turkija, Honkongas.

Dar 2017 m. nusprendusi, kad reikia įsivesti užstato sistemą Škotija taip pat įvardijo, kad žinių ir patirties, kaip sukurti efektyvią sistemą, Škotija sėmėsi iš Norvegijos.

Sėkminga – ne tik Norvegija

Lietuvoje užstato sistemos veikla besirūpinančio „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas tikina, kad ne tik Norvegiją galima laikyti sėkminga šalimi plastiko butelių ir skardinių surinkimo klausimu.

„Visas šalis, kuriose yra įdiegta užstato sistema, galima vadinti geraisiais pavyzdžiais, nes visose surenkama ir perdirbama apie 90 proc. pakuočių“, – kalbėjo jis.

Gintaras Varnas (USAD archyvo nuotr.)
Gintaras Varnas (USAD archyvo nuotr.)

Norvegija, pasak jo, vadinama viena iš favoričių todėl, kad užstato sistemą įsidiegė viena iš pirmųjų – dar 1999 metais. Tokiu būdu šalis sukaupė daug patirties, kuria gali pasidalinti su kitomis valstybėmis.

„Lietuvos pavyzdys yra ne mažiau įdomus, nes Lietuva yra paskutinioji šalis įsivedusi užstato sistemą. Diegimas vyko labai sklandžiai, per labai trumpą laiką pasiekti aukšti surinkimo rezultatai. Ši šviežia diegimo ir sėkmės istorija traukia kitų šalių dėmesį, o mes mielai dalijamės savo patirtimi“, – aiškino G. Varnas.

Didelė dalis Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurios dar neturi šios sistemos, svarsto apie jos įsivedimą dėl ES reikalavimo, kuris numato, kad po dešimtmečio šalys turi surinkti 90 proc. į rinką surenkamų pakuočių. Kaip viena iš efektingiausių sistemų nurodoma – užstato sistema. Lietuvai šio tikslo jau pavyko pasiekti, nors tam numatytas dar dešimtmetis. Pernai šalyje jau buvo sugrąžinta 92 proc. visų į rinką išleistų pakuočių (581,6 mln.).

Labai svarbu – tinkama pradžia

Pasiteiravus, kur slypi Lietuvos sėkmės priežastys G. Varnas pirmiausiai paminėjo – tinkamą startą.

„Kai kur užstato sistema įvedinėjama palaipsniui – taip parankiau sistemos kūrėjams, tačiau žmonių įsitraukimas dėl to tikrai nukenčia“, – aiškino jis.

Pasak USAD vadovo, sistemos sėkmė priklausys ir nuo to, kiek sistema bus aiškesnė gyventojams. Taip pat reikia gerai apgalvoti, kad pakuočių grąžinimas būtų patogus, būtų pakankamai taromatų: „Kuo arčiau bus vieta, kur galima grąžinti pakuotę ir kuo paprastesnis šis procesas, tuo didesnis bus žmonių įsitraukimas“.

Galvojant apie patogumą ir paprastumą gyventojams Lietuvoje, kitaip nei Norvegijoje, buvo nustatytas vienodas užstato dydis visoms užstato sistemoje dalyvaujančioms pakuotėms. Taip daug lengviau susiskaičiuoti, kiek jie užstato yra sumokėję ir kiek gali susigrąžinti.


„Tokia tvarka galioja tikrai ne visur. Be to, Lietuvoje įrengti patys moderniausi taromatai – jie gerokai supaprastina visą sistemą“, – pridėjo jis.

Taip pat sistemoje svarbu, pasak pašnekovo, ir skaidrumas. Juo nuomone, efektyviausia, kai pagrindinė sistemos išlaikymo našta tenka gėrimų gamintojams ir importuotojams, tačiau itin svarbiu partneriu tampa gėrimų pardavėjai, kurie pakuotes surenka.

„Tai mažiau matoma, tačiau itin svarbi sistemos veiklos dalis. Mūsų patirtis rodo, kad kuo skaidriau ir aiškiau veikia sistema, tuo mažiau problemų kyla su partneriais“, – akcentavo G. Varnas.


www.DELFI.lt
18