Per pirmą šių metų pusmetį gyventojai į taromatus ir rankinio surinkimo punktus atnešė beveik trečdalį milijono pakuočių. Dalis lietuvių skrupulingai renka užstato sistemoje dalyvaujančią tarą tam, kad susigrąžintų pardavėjui paliktą 10 ct užstatą, kiti – norėdami būti draugiški gamtai. Visgi, ne kiekvienas žino, kur iš taromatų ir surinkimo punktų keliauja priduotos pakuotės ir koks jų kelias palikus gyventojų namus.

Kaip rodo VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) apklausos, net 88 proc. Lietuvos gyventojų neišmeta užstato sistemoje dalyvaujančios taros, o ją grąžina. Nuo užstato sistemos pradžios Lietuvoje (2016 m.) vasario jau grąžinta beveik 2 mlrd. pakuočių.

Visgi užstato sistemos tikslas ne surinkti panaudotas pakuotes, o panaudoti jas žiedinėje ekonomikoje: kad pakuotės būtų vėl panaudotos rinkoje.

Keliauja ir į Rumuniją, ir į Vokietiją

USAD vadovas Gintaras Varnas portalui DELFI pasakojo, kad surinktos pakuotės pirmiausiai keliauja į USAD skaičiavimo centrą.

„Čia jos suskaičiuojamos, išrūšiuojamos bei paruošiamos perdirbti. Kur keliaus pakuočių žaliavos, lemia konkursai, kuriuos laimi didžiausias supirkimo kainas pasiūlęs perdirbėjas“, – surinktų pakuočių tolimesnį kelią nupasakojo pašnekovas.

Stiklo buteliai keliauja į Lietuvos stiklo fabrikus, o, pavyzdžiui, pernai surinktos PET pakuotės buvo išsiųstos į Rumuniją, kur jas perdirbo bendrovė „Greentech“. O beveik visos aliumininės skardinės nukeliavo į Vokietiją, kur įsikūręs didžiausias aliuminio skardinių perdirbėjas „Novelis“.


Jei surinkti stikliniai buteliai perdirbami į stiklo gaminius, PET pakuočių pritaikymo galimybės daug platesnės, pastebi G. Varnas. „Pakuočių žaliava gali būti naudojama polisterio pluoštui ar kitiems plastmasės gaminiams gaminti, nemaža dalis perdirbtų PET pakuočių vėl virsta tokiomis pat PET pakuotėmis“, – vardijo pašnekovas.

Kita vertus, USAD vadovas priminė, kad ne visos panaudotos PET pakuotės yra tinkamos vėl perdirbti į tokias pačias pakuotes. Kadangi maisto pramonėje pakuotėms yra keliami aukšti reikalavimai, čia naudojamas plastikas turi būti švarus ir be priemaišų.

„Būtent švarus plastikas atkeliauja iš užstato sistemos. Be to, šiuo metu daug gėrimų gamintojų nori pakuočių, kurių sudėtyje būtų perdirbto plastiko: šios medžiagos paklausa jau viršija pasiūlą“, – pridėjo pašnekovas.

Daugiausiai surenkama PET pakuočių

Daugiau perdirbimo galimybių turi ir aliuminis. Visgi skardinės dažniausiai vėl virsta naujomis skardinėmis.

„Svarbu pažymėti, kad pakuočių perdirbimas ne tik mažina aplinkos taršą bei pirminių žaliavų poreikį, bet ir mažina žmogaus poveikį aplinkai bei klimato kaitai“, – pridėjo jis.

Gintaras Varnas (USAD archyvo nuotr.)
Gintaras Varnas (USAD archyvo nuotr.)

Pašnekovas pastebėjo, kad daugiausiai į taromatus Lietuvoje sugrįžta PET pakuočių. Jos sudaro daugiau nei pusę visų grąžinamų pakuočių.

„PET pakuočių populiarumą labiausiai lemia tai, kad gėrimus tokiose pakuotėse dažniau renkasi šalies gyventojai, pakuotės yra lengvos, įvairių tūrių ir formų. Be to, jas paprasta gaminti“, – vardijo jis.

Tikėtina, kad stiklinės pakuotės mažiau populiarios tarp gyventojų dėl savo svorio. G. Varnas pridėjo, kad į taromatus grąžinamos dviejų tipų stiklinės pakuotės: vienkartinės ir daugkartinės. USAD atsakingas už vienkartinių pakuočių perdirbimą, o daugkartinės po pridavimo keliauja atgal pas gamintojus.

Užstato sistemoje dalyvauja jau 13 metų

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas skaičiuoja, kad aludarių naudojamos pakuotės sudaro daugiau nei pusę visų užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Gildijos nariai gamina ne tik alų, bet ir sidrą, kokteilius ir kitus nealkoholinius gėrimus bei vandenį. Kaip pasakojo aludarius vienijančios organizacijos atstovas, gamintojai privalomoje užstato sistemoje dalyvauja jau nuo 2006 m., tačiau minėta sistema buvo sukurta tik daugkartinio naudojimo stikliniams buteliams. Dešimt metų buteliai buvo surenkami tik rankiniu būdu.

„Kitos aludarių pakuotės buvo surenkamos per konteinerinę rūšiavimo sistemą. Prieš šešerius metus pastebėjome, kad konteinerinė sistema nėra tvari: nors ir nebrangi, tačiau surenkama buvo labai mažai. Pavyzdžiui, PET pakuočių buvo surenkama tik apie 30 proc.“, – pasakojo pašnekovas.


Tuomet aludariai, atlikę analizę, nusprendė, kad norint surinkti absoliučią daugumą į rinką išleidžiamų pakuočių lieka vienas efektyvus būdas – užstato sistema. Taip susivieniję gėrimų gamintojai su prekybininkais įkūrę USAD. Pasiteiravus, kokią dalį alaus gamintojų naudojamų pakuočių sudaro iš perdirbtos žaliavos pagaminta tara, S. Galadauskas teigė, kad į šį klausimą atsakyti sunku, o gal net ir neįmanoma.

„Kalbant apie stiklo butelius, nėra deklaruojama, ar jie pagaminti perlydžius butelius ar kokį kitą stiklo dūžį ar lydant smėlį. Taip pat ir su aliuminiu. Mes žinome, kad visos mūsų pakuotės yra perdirbamos 100 proc. ir tai svarbiausia“, – komentavo jis.

Ar kada susimąstėte, kur patenka į taromatus sukišta tara ir kas vėliau iš jos gaminama?
© DELFI / Domantas Pipas

Kalbant apie PET pakuotes, skaičiuojama, kad kai kurie gamintojai naudoja 30–50 proc. perdirbto PET naujų plastikinių butelių gamybai, o tie, kurie kol kas nenaudoja perdirbto plastiko, planuoja tai daryti.

„Mūsų manymu, prievartinis perdirbto PET naudojimas naujų butelių gamybai yra perteklinis dalykas, nes mūsų, aludarių, PET ir stiklinės pakuotės yra surenkamos 95 proc. ir visos perdirbamos, ir nesvarbu, kad į kitus produktus, kurie po savo ciklo taip pat perdirbami. Manau, kad žiedinėje ekonomikoje svarbiausia yra surinkimo procentas, o ne į ką vėliau pakuotės yra perdirbamos“, – akcentavo Lietuvos aludarių gildijos atstovas.

Vertina, kaip vieną pažangiausią priemonę

Aplinkos ministerija pastebi, kad gėrimų pakuotės buvo vienos dažniausiai gamtoje neatsakingų vartotojų išmetamų pakuočių atliekų. Aplinkos apsaugos specialistai pastebi, kad įvedus privalomo užstato gėrimų pakuotėms sistemą pastebimai sumažėjo aplinkos šiukšlinimas gėrimų pakuotėms. Tai patvirtina ir statistika: pernai PET pakuočių surinkimas siekė 94 proc., stiklinių butelių – 86 proc., o metalinių – net 96 proc.

„Be to, užstato sistema, palyginti su konteinerių sistema, leidžia pasiekti didesnius pakuočių perdirbimo tikslus. Pavyzdžiui, iki užstato sistemos įvedimo, PET pakuočių perdirbimas siekė tik apie 33 proc., o pernai jau beveik 100 proc. Taigi, tai yra vienas iš sėkmingų pavyzdžių, siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįstą atliekų valdymą“, – komentuoja ministerijos atstovai.

Ar kada susimąstėte, kur patenka į taromatus sukišta tara ir kas vėliau iš jos gaminama?
© DELFI / Domantas Pipas

Visgi gėrimų pakuotės, kurioms taikoma užstato sistema, sudaro tik apie 7 proc. visų Lietuvos rinkai patiekiamų pakuočių, tačiau jos, patekusios į gamtą, joje išlieka labai ilgai ir nesuyra.

„Įvertinus dabartinius gėrimų pakuočių surinkimo ir sutvarkymo per užstato sistemą rodiklius, manytina, kad užstato sistema yra tikrai efektyvi“, – konstatuoja Aplinkos ministerija. Pasak specialistų, gėrimų pakuočių užstato sistema laikoma viena efektyviausių ir pažangiausių ir likusioje Europos Sąjungoje bei pasaulyje.

Ministerijos atsiųstame komentare taip pat nurodoma, kad sistema patenkinti ir gyventojai: pernai metų pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad 97 proc. respondentų teigia esantys patenkinti užstato sistemos veikimu.


www.GRYNAS.lt
32