Erkėms NE

Šuns kraują siurbusi erkė pasislėpė taip, kad vos pavyko rasti

Su erkių platinamomis ligomis iš arti susipažinti tenka vis daugiau šunų šeimininkų – tai lemia auganti erkių populiacija, šiltėjantis ir erkėms vis palankesniu tampantis Lietuvos klimatas. Erkei turbūt net nėra lengvesnės aukos, nei šuo, kurio kailyje galima saugiai pasislėpti ir nepastebimai maitintis – jei tik šeimininkas nepasirūpina augintinio apsauga ir atidžiai jo neapžiūri.

Susidūrusi su erkių sukeliamomis ligomis, savo patirtimi pasidalijusi Gintarė Nislaitytė teigia pradėjusi kur kas rimčiau žiūrėti į savo augintinių apsaugą.

„Pas mane ilgaplaukės taksės, tai dažnai ant kailio erkių parsineša. Tą kartą, kai susirgo, erkę aptikau vidinėje ausies pusėje, tiesiog beglostant. Pati erkė jau buvo išpampusi nuo kraujo ir sunkiai pastebima, nes jos spalva tapo labai artima odos spalvai. Ištraukus erkę, ta vieta paraudo. Savo šunį labai gerai pažįstu, iškart pastebėjau, kad tapo kažkokia ne tokia. Nieko nelaukdama, nuvežiau pas veterinarą. Apžiūrėjo, kraujo tyrimai iš venos nieko nerodė, todėl kirpo nagą iki kraujo ir tyrė jį. Aptiko ne babeziozę, bet taip pat erkių sukeliamą ligą. Savaitę, kas antrą dieną, važiavome injekcijoms, ir šuo pasveiko“, – patirtimi dalijasi Gintarė.
Prisisiurbusi erkė

Šiuo metu augintinių apsauga Gintarė rūpinasi naudodama lašiukus, o, keliaujant į gamtą ar į ilgesnį pasivaikščiojimą, papildomai naudoja erkes atbaidantį purškalą.

„Patarčiau neapsiriboti viena apsisaugojimo nuo erkių priemone, ypač iškylaujant gamtoje. Daug kas dabar sako, kad tai chemija, bet ir mažytė erkė gali pražudyti, tai aš renkuosi mažesnę blogybę ir visuomet parėjus iš lauko atidžiai apžiūriu, ar augintiniai neparsinešė erkių. Ir ne tik šunis saugoti reikėtų, bet ir patiems šeimininkams reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito“, – mano Gintarė.

Bijoti erkių reikėtų ne tik miške: yra priemonių, saugančių namie

Nors dažnas šunų šeimininkas atsargos priemonių imasi tik eidamas su šunimi pasivaikščioti gamtoje, parduotuvių tinklo KIKA veterinarijos gydytoja ir farmacijos vadovė Kamilė Ausmanė perspėja, kad erkės pavojingos ne tik miške, bet ir namuose.

„Klaidinga manyti, kad namuose erkės nekelia jokio pavojaus. Dažnai erkes į namus parsinešame ant avalynės ir drabužių. Augintiniai taip pat erkes gali parsinešti namo, kai šios užlipa ant kailio“, – pastebi K. Ausmanė.
Kamilė Ausmanė, „Kika“ tinklo farmacijos vadovė, vet. gydytoja.

Todėl, po kiekvieno pasivaikščiojimo, svarbu augintinio kailį atidžiai apžiūrėti, ar jame neropoja erkės, ypač snukio sritį, su kuria šuo uostinėja, kojas, papilvę, kur nuo aukštos žolės galėjo užropoti. Radus erkę, reikėtų ją sunaikinti, sudeginti. Viena gudrybė – per šuns kailį perbraukti pūkų surinktuvu.

„Namuose rekomenduojama naudoti eterinius aliejus, juos garinti, valant patalpas galima įlašinti kelis lašus į vandenį, ar pasigaminti purškiklius iš eterinių aliejų. Taip pat šiandien turime efektyvius ultragarsinius prietaisus, skirtus atbaidyti erkes, kurie naudojami namuose, yra nekenksmingi ir saugūs“, – tikina K. Ausmanė.

Tačiau ką daryti, jei, grįžę namo po pasivaikščiojimo su šunimi, pastebėjome, kad parsinešėme erkę? Kokias klaidas šiuo atžvilgiu šunų šeimininkai daro dažniausiai?

„Jeigu erkė jau įsisiurbė, ją kuo skubiau pašalinkite. Erkės traukimui galite panaudoti pincetą arba specialų erkių traukiklį: suimkite erkę kuo arčiau odos, lėtai pasukite, ir ištraukite. Nedarykite staigių judesių ir jokiu būdu netepkite jos aliejumi – dusdama erkė gali išskirti kenksmingų medžiagų. Erkės įsisiurbimo vietą dezinfekuokite, o patį voragyvį sunaikinkite – geriausia erkę sudeginti. Kartais nepavyksta ištraukti visos erkės – jei traukiant lieka jos galva, ji gali pasišalinti natūraliai, nes likusi galva paprastai nudžiūva ir nukrenta su susidariusiu šašeliu, arba galite kreiptis į veterinarijos kliniką“, – pataria K. Ausmanė.