Erkėms NE
Straipsniai:

Erkėms NE

Erkėms NE

Klaipėdietis parodė, kiek erkių rado šuns kailyje: kai pamačiau – išsižiojau

Klaipėdietis Andrius šį balandį jau spėjo įsitikinti erkių aktyvumu – po pasivaikščiojimo su šunimi Raliu vos per valandą ištraukęs 26 erkes, vyras pasidalino jų nuotrauka, norėdamas visus įspėti būti atsargiems. Didelės erkių gausos išsigandę šunų šeimininkai kartais ima svarstyti apie kelių apsaugos priemonių naudojimą tuo pačiu metu, tačiau veterinarijos gydytojai įspėja, jog ne visos priemonės tarpusavyje dera. Pavyzdžiui, kartu naudojamos stipraus poveikio priemonės, kaip lašiukai, tabletės ir antkakliai, gali pakenkti augintinio sveikatai.

„Draugai, kurie turi augintinius! Pirkit lašus, antkaklius ir dalinkitės vieni su kitais, kas veiksminga o kas ne. Valanda laiko – ištrauktos 26 erkės. Ryte – spėju, apie 30–35 erkės. Jei augini ir šunį, ir katę – nepamiršk priemonių ir katinui. Neikite į aukštas pievas, pjaukit žolę, skatinkit bendrijas pjauti žolę, gi pavasaris. Po pasivaikščiojimo gamtoje ar po pievas apsižiūrėkit patys, apžiūrėkit vaikus ir augintinius. Ramybės“, – perspėjimu dalijosi sunerimęs vyras.

Dalindamasis savo patirtimi, vyras teigia, kad su augintiniu dažnai mėgsta važiuoti prie jūros, o tą dieną, kai pasidalino nuotrauka, buvo Klaipėdos rajone. Tąkart šuo kažkur trumpam pabėgo, o tai, koks sugrįžo, vyrą nustebino.

„Pamačiau – išsižiojau. Manau, įbėgo į erkyną, nes šalia – miškelis, ten rudenį grybavom, tai matėm patys, kiek erkių. Vaikštom visur, miškais, pievomis. Mano nuomone, augintinis – ne daiktas, tad jei man norisi eiti pievom, miškais, pajūriu, tai ir jam norisi. Išties, miesto ribose nelabai pastebėjau erkių, bet jei važiuojam prie jūros, kartais pasitaiko, kol pereinam miškelį“, – teigia Andrius.

Permainingas oras Palangoje Permainingas oras Palangoje. Šaltinis: DELFI / Tomas Vinickas


Erkes skaičiuoja dešimtimis nebe pirmus metus

Tiesa, vyras pastebi, kad erkių gausu ne tik šiais metais – anksčiau jam taip pat tekę augintinį užpuolusias erkes skaičiuoti dešimtimis. Anot Andriaus, daugiausia erkių jam tenka pastebėti balandžio ir gegužės mėnesiais.

„Vaikštant apie vasaros estradą teko rasti didesnį kiekį erkių, apie 27 erkes išrinkom pasivaikščioję už Karklės. Taip pat praėjusiais metais prisirinkom erkių apie porą kilometrų už Klaipėdos, atrodo, ten žolė pjaunama, bet tikrai, traukėm erkes tiek aš, tiek draugai. Jei nežiūrint tos baisios pusės, kad įsisiurbė erkė, Ralis praėjusį pavasarį gavo didelį rankų masažą, nes vis kažkas utinėdavo jį“, – juokiasi vyras.

Paklaustas, kokių imasi priemonių augintiniui apsaugoti nuo erkių, Andrius teigia, jog šiemet gana anksti pradėjo lašinti lašiukus, nes nebuvo gilios žiemos ir erkės išliko aktyvios. Taip pat, pasitaręs su veterinarijos gydytoju, Andrius neseniai pasirūpino augintiniui skirta tablete nuo erkių.

Erkė Erkė. Šaltinis: Shutterstock


„Man atrodo, kad nuo vasario 1–2 savaitės jau radau ant kailio „draugių“. Viduj kažkas kužda, jog reiktų naudoti dar ir lašus, nes vis dažniau iš veterinarijos gydytojų girdžiu, jog tiesiog viena priemonė ne tokia jau ir veiksminga. Nors dažnai veterinarijos gydytojai sako, kad, va, šeimininkai leidžia augintiniui po nepjautą pievą lakstyti, bet kur tada augintiniams leisti išsilakstyti? Ten, kur pjaunama žolė, dažniausiai bus žmonių, kurie, greičiausiai, ne taip ir palankiai žiūri į palaidą augintinį“, – pastebi klaipėdietis.

Ne visas priemones nuo erkių galima derinti

Tam, kad augintinis būtų kiek įmanoma labiau apsaugotas nuo erkių platinamų ligų, veterinarijos gydytojai rekomenduoja derinti skirtingo poveikio apsaugos priemones ir nepasikliauti tik viena iš jų. Tačiau parduotuvių tinklo KIKA veterinarijos gydytoja ir farmacijos vadovė Kamilė Ausmanė perspėja, kad ne visas priemones galima derinti tarpusavyje. Pavyzdžiui, kartu naudojamos stipraus poveikio priemonės gali net iššaukti augintiniui sveikatos problemų.

„Stipraus poveikio medicininės priemonės, tokios kaip tabletės, antkakliai, lašiukai, turėtų būti naudojamos atskirai. Jų veikliosios medžiagos yra skirtingos ir šuniui tenka itin didelė jų dozė, o tai gali sukelti pykinimą, viduriavimą, vangumą. Šuns reakcija į šias priemones priklauso ir nuo gyvūno imuninės sistemos. Jei šuo turi kokią nors vidaus ligą, rujoja, jam ausų uždegimas arba gausios apnašos ant dantų – visa tai turi įtakos šuns imuniteto nusilpimui, o tuo pačiu ir mažesniam atsparumui erkėms“, – perspėja K. Ausmanė.

Kamilė Ausmanė Kamilė Ausmanė. Šaltinis: DELFI / Nerijus Povilaitis


Paklausta, kokių apsaugos priemonių patys šeimininkai teiraujasi dažniausiai ir kuriomis pasitiki labiau, veterinarijos gydytoja pastebi, kad šunų apsaugą šeimininkai dažniausiai patiki lašiukams nuo erkių.

„Dažniausiai teiraujasi lašų nuo erkių, jie populiariausi ir patogūs naudoti. Tačiau kadangi kartais jau vienos apsaugos priemonės nebeužtenka, dažnas šeimininkas kabina prie antkaklio ir ultragarsinį pakabuką, atbaidantį parazitus. Renkantis apsaugos priemonę, svarbiausia pasikonsultuoti su specialistu, atkreipti dėmesį, kad priemonės atitiktų jūsų augintinio kilogramus ir amžių. Taip pat pasižymėkite, kada vėl pakartotinai reikia sulašinti, suduoti tabletę ar pakeisti antkaklį, kad veikimo laikas nepasibaigtų ir gyvūnas būtų apsaugotas“, – pataria veterinarijos gydytoja.

×