Svarbius energetikos projektus Lietuvoje vykdanti Suomijos „Fortum“, netiesiogiai prisideda prie kontroversiško Rusijos ir Vokietijos projekto „Nord Stream 2“ finansavimo.

2017 m. pradėtas įgyvendinti „Nord Stream 2“ dujotiekis Rusijai leistų atsisakyti dujų eksporto į Europą per Ukrainą, todėl kai kurios Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, Lenkija, Ukraina, Danija, dujotiekį laiko ne komerciniu, o politiniu projektu.

Projektą kritikuojančios valstybės laikosi pozicijos, kad dujotiekiu siekiama pakenkti Ukrainai ir suskaldyti Europą. Griežtą poziciją ne kartą yra išsakiusios ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Pavasarį net buvo prabilta apie galimas sankcijas „Nord Stream 2“ finansuojančioms įmonėms, nors rugsėjį prezidentas Donaldas Trumpas atsitraukė.

Tačiau gruodį vykusioje konferencijoje telefonu, kurioje dalyvavo ir DELFI, JAV Energijos išteklių biuro antrasis sekretorius Francis Fannonas patvirtino, kad dujotiekį finansuojančios įmonės balansuoja ant pavojingos ribos.

„Pasikartosiu, kad Rusijos energijos eksporto sektoriuje su dujotiekiu dirbančios įmonės įsitraukia į verslo sritį, kuriam gresia sankcijos. Mes ir toliau svarstome galimas sankcijų priemones ir skatiname vyriausybes ar bendroves susisiekti su mumis, jei turės klausimų apie šį procesą“, – sakė F. Fannonas.

Tačiau pasirodo, kad nors Lietuva eskaluoja „Nord Stream 2“ grėsmes ir dujotiekio tiesimo nepalaiko, kita ranka ji atveria duris ir įsileidžia Suomijos energetikos milžinę „Fortum“ veikti Lietuvoje, kuri netiesiogiai finansuoja tą patį „Nord Stream 2“ dujotiekį.

Šiuo metu „Fortum“ įmones Lietuvoje valdo jai priklausanti „Fortum Heat Lietuva“, kuri gamina ir tiekia šilumą Kauno miesto Palemono gyvenvietei, skirsto bei teikia dujas Joniškio regione.

Fortum Klaipėda elektrinė
© Bendrovės archyvas
Fortum Klaipėda elektrinė

„Fortum Klaipėda“ taip pat jau kelerius metus degina atliekas ir gamina elektros energiją kogeneracinėje elektrinėje Klaipėdoje. 95 proc. šios įmonės akcijų priklauso „Fortum Heat Lietuva“, taigi pačiam „Fortum“.

„Fortum Heat Lietuva“ valdo ir A. Butkevičiaus Vyriausybės svarbiu ekonominiu projektu Lietuvai pripažintos 49 proc. Kauno kogeneracinės elektrinės akcijų. DELFI primena, kad šiuo metu Kauno, kartu ir Vilniaus kogeneracinių likimas vis dar pakibęs ant plauko dėl Seimo priimtų Atliekų tvarkymo pataisų, stabdančių elektrinių statybas. Apie tai galite skaityti ČIA.

Tačiau kol „Fortum“ pamažu vis plečiasi Lietuvoje, tuo pačiu metu ji žaidžia ir kitame fronte – šiemet nusipirko vokiečių įmonę „Uniper“, kuri yra viena iš „Nord Stream 2“ finansuotojų.

Brangus „Fortum“ pirkinys iš Vokietijos

Daugiau nei 1200 kilometrų besitęsiantis dujotiekis „Nord Stream 2“ tiesis Baltijos dugnu per teritorinius Rusijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos ir Danijos vandenis. Šiuo metu visos šalys, išskyrus Daniją, yra suteikusios leidimus projektą įgyvendinti.

Kol kas Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ nors ir su trikdžiais, bet gana sėkmingai skinasi kelią. „Gazprom“ lapkričio pabaigoje išplatino pranešimą, kad jau nutiesta apie 300 km dujotiekio.

50 proc. projekto finansuoja pats „Gazprom“, likusius 50 proc. – penkios Europos energetikos įmonės. Viena jų nuo šių metų birželio priklauso „Fortum“ įmonių grupei.

Nord Stream2
© DELFI

Apie pasirašytą „Nord Stream 2“ finansavimo projektą 2017 m. balandį paskelbė pats „Gazprom“.

Tuo metu finansiniai susitarimai buvo pasirašyti su Prancūzijos „ENGIE“, Austrijos „OMV“, Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ ir vokiečių „Uniper“ bei „Wintershall“.

Vz.lt yra rašęs, kad šios penkios energetikos bendrovės prie projekto prisidės po 950 mln. eurų.

Prie „Nord Stream 2“ Suomijos įmonė „Fortum“ prisijungė nusprendusi įsigyti vieną iš dujotiekį finansuojančių „Uniper“.

Dar 2017 metų rugsėjo 26 d. „Fortum“ pasirašė susitarimą su Vokietijos bendrove „e.ON“ dėl 46,65 proc. „Uniper“ akcijų įsigijimo.

Tuo metu „Fortum“ išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigė, jog „Uniper“ verslas yra susijęs su „Fortum“ pagrindinėmis kompetencijomis, įmones vienija artimos rinkos, generuojančios aukštus pelnus.

„Fortum“ tikisi, kad investicijos suteiks patrauklią grąžą, kuri padės kompanijai akseleruoti tvarų energetikos technologijų vystymą ir vykdymą, neaukojant konkurencinių dividendų“, – teigė bendrovė.

„Uniper“ dirba daugelyje šalių, tarp jų – ir Rusijos energetikos sektoriuje. Rusijoje ši įmonė jau turi pastačiusi ir valdo 5 elektrines, kurios iš viso generuoja daugiau nei 11 000 MW elektros energijos, todėl Rusijos valdžia turėjo suteikti leidimą vykdyti tokį sandorį.

2018 m. balandžio 28 d., kaip skelbia pats „Fortum“, Rusija davė leidimą „Fortum“ įsigyti „Uniper“, o birželio 15 d. planuojamą pirkimą palaimino ir pati Europos Komisija, nustačiusi, kad sandoris nepažeis konkurencijos.

Nord Stream2
© DELFI

Jau po daugiau nei savaitės sandoris buvo baigtas, ir birželio 26 d. „Fortum“ įsigyja 47,35 proc. „Uniper“ akcijų bei tampa viena didžiausių bendrovės akcininkių. Sandorio vertė, kaip pristatė pati bendrovė, siekė 3,7 mlrd. eurų.

Finansiniu rėmėju tapo ir pati Suomijos valdžia, tačiau ji ne vienintelė

Taigi „Fortum“, įsigijęs apie 47 proc. „Uniper“ akcijų, tapo netiesioginiu „Nord Stream 2“ finansuotoju.

Įdomu, kad tokiu būdu kontroversiško dujotiekio finansiniu rėmėju tapo ir pati Suomijos Vyriausybė, mat būtent jai priklauso kontrolinis „Fortum“ akcijų paketas.

Tačiau pasigilinus į kitų „Nord Stream 2“ finansuojančių įmonių akcininkus, aiškėja, kad prie projekto finansavimo prisideda ne tik Suomijos, bet ir Prancūzijos, Austrijos vyriausybės.

Pavyzdžiui, „OMV Group“ 31,5 proc. akcijų valdo „Österreichische Bundes-und Industriebeteiligungen“, kuri priklauso Austrijos valstybei.

„Engie“ 23,64 proc. valdo Prancūzijos valdžia. Tai jos viešai skelbia savo internetiniuose puslapiuose.

Nord Stream2
© DELFI

Rasti oficialius „Royal Dutch Shell“ ir „Wintershall“ pagrindinius naudos gavėjus – sudėtingiau. Iš neoficialių šaltinių galima matyti, kad „Royal Dutch Shell“ didžiausias akcininkas yra „Nederlands Centraal Instituut Voor Firaal Effectenverkeer BV“, kuris priklauso „Euroclear Nederland“. Tolimesnės gijos veda į „Euroclear Investments SA“. „Wintershall“ galutinių naudos gavėjų nustatyti nepavyko.

Suomijos ambasadorius Lietuvoje Michelsson Christer teigė, kad iš tiesų Suomija laiko „Nord Stream 2“ tik komerciniu projektu.

„Žinoma, šis projektas turi išpildyti visus aplinkos apsaugos ir kitus teisinius reikalavimus, tačiau tai yra komercinis projektas. Mes suprantame, kad kyla tam tikrų politinių rūpesčių dėl „Nord Stream 2“, bet mes nemanome, kad tai kažkaip paveiks mūsų energetinį saugumą“, – Suomijos poziciją pateikė jis.

Paklaustas, ar Suomijoje buvo kilęs politinis pasipriešinimas šiam projektui, jis atsakė, kad nepalaikymo būta, tačiau tai yra normalu: „Suomijoje yra demokratija, ir visi politikai turi skirtingas nuomones, kurias, žinoma, gali reikšti.“

Jis kartojo, kad Suomijos vyriausybei „Nord Stream 2“ yra tik komercinis projektas, todėl Suomija, turinti „Fortum“ kontrolinį akcijų paketą, suinteresuota finansinės naudos gavimu: „Fortum“ yra komercinė kompanija. Taip, ji valdoma Vyriausybės, bet vis tiek tai yra kompanija, kuri atsakinga už savo investicijų politiką“, – sakė jis.

Suomija nenori trikdyti miegančio lokio

Suomijos žurnalistas Torsten Fagerholm, rašantis verslo ir technologijų žurnale „Forummag.fi“, sutiko atsakyti į porą DELFI klausimų ir pasidalinti įžvalgomis.

Jie pasakojo, kad „Fortum“ sprendimas pirkti „Nord Stream 2“ finansuojančią „Uniper“ neįplieskė šalyje aštrių debatų būtent dėl šio fakto, tačiau dalis visuomenės pasipiktino, kad šis sandoris nusižengia ilgalaikei „Fortum“ strategijai tapti tvaria, švaria energetikos gamintoja, mat „Uniper“ tuo metu valdė anglimi kūrenamas jėgaines.

Tačiau šį trūkumą „Uniper“ netrukus pašalino, pareiškusi apie tokių elektrinių veiklos stabdymą.

Nord stream 2
© Reuters / Scanpix

„Viešojoje erdvėje „Nord Stream 2“ atžvilgiu Suomijoje dominuoja beveik gąsdinanti tyla. Pagrindinis nacionalinis laikraštis „Helsingin Sanomat“ bandė pradėti diskusiją keletą kartų. Tik keletas labiau mėgstančių pasireikšti politikų ir pora politikų iš opozicijos, pvz., žaliųjų, kėlė klausimus dėl finansinių ryšių, bet suomių Vyriausybė ir didžioji dauguma opozicinių partijų pasirinko tylą. Spaudžiami žiniasklaidos atsakyti į tam tikrus klausimus, jie pateikdavo tik lakonišką, bendrą atsakymą, kad „Nord Stream“ yra visiškai komercinis projektas. Toks pasakymas veda į loginį pratęsimą, jog politiškai jis neutralus, ir neturi būti įvertintas iš politinės prizmės“, – sakė jis.

T. Fagerholm pažymėjo, kad ne taip kaip Švedija ar Baltijos šalys, Suomija atsisako pripažinti geopolitinius „Nord Stream 2“ aspektus, nors ir nepasižymi visiškai neutralia pozicija Rusijos atžvilgiu: „Suomija, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, dalyvauja sankcijų įvedime prieš Rusiją ir hibridines grėsmes vertina kaip labai rimtas.

Tačiau visas šitas diskursas staiga dingsta, kai pradedama kalbėti verslą, ypač energetikos sektorių. Čia suomiai vadovaujasi mūsų mentalitete užšifruotoje logikoje: nežadink miegančio lokio.“

Žurnalistas mano, kad taip yra dėl to, jog Suomija stipriai priklausoma nuo Rusijos dujų, naftos, taip pat importuoja anglį ir elektrą.

Nord stream 2
© Sputnik / Scanpix

„Vertinant Suomijos ir „Fortum“ veiksmus, reikia turėti ir omenyje, kad „Fortum“ turėjo multimilijoninių investicijų į Rusijos energetikos objektus Sibire nuo 2007 iki 2011.

Be to, Suomija ir „Fortum“ yra priklausoma ir visuomet turi tikėtis Rusijos geros valios dėl dujų kainų, tarifų ir pan. Taigi pelnas ir atnešami pinigai iš šio bendradarbiavimo yra tai, kuo „Fortum“, taigi ir Suomija, nenori rizikuoti ir dėl ko joms nesiims skandinti „Nord Stream 2“ valties“, – paaiškino jis.

Priklausomi nuo rusų dujų

JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ vyresnioji bendradarbė, energetikos ir politikos rizikų ekspertė, knygos „Naujoji gamtinių dujų geopolitika“ autorė Agnia Grigas DELFI priminė, kad „Fortum“ turi nemažai senų sąsajų ne tik su „Nord Stream“, bet ir pačiu „Gazprom“, kaip ir daugelis Europos energetikos kompanijų.

„Fortum“ buvo viena iš pirmųjų vakarietiškų kompanijų, kuri dalyvavo „Nord Stream“ projekte iki 2005 m., o paskui pardavė savo akcijas „Gazpromui“.

Taip pat „Fortum“ yra didžiausia akcininkė vokiečių energetikos kompanijos „Uniper“ – vienos iš svarbiausios „Nord Stream 2“ dalininkės. Tačiau „Uniper“ vadovai yra pasisakę, kad trauksis iš šio projekto jeigu jam bus taikomos JAV sankcijos“, – teigė ji.

Agnia Grigas
© DELFI / Andrius Ufartas
Agnia Grigas

A. Grigas pažymėjo, kad stebėtis palankia „Fortum“ ir Suomijos Vyriausybės pozicija, nereikėtų.

„Terminas „Finlandizacija“ yra visiems gerai žinomas. Tokios šalys kaip Suomija, Austrija, Vokietija ir kitos jau seniai importuoja, gal nuo 1960 m. galo, sovietų, o vėliau ir rusų dujas. Tai sudarė sąlygas steigtis stiprioms interesų grupės, atstovaujančioms rusų energetiką“, – sakė ji.

JAV: prie dujotiekio prisidedančios įmonės – ties grėsminga sankcijų riba

Žiniasklaidai surengtoje telefoninėje konferencijoje, kurioje dalyvavo ir DELFI, JAV Energijos išteklių biuro antrasis sekretorius Francis Fannonas teigė, kad JAV laiko „Nord Stream 2“ tiesiogine grėsme transatlantiniam energetikos saugumui.

„Daugiau nei bet kada Europos šalių supranta energijos išteklių diversifikacijos svarbą. Rusija visiškai nenori jokių alternatyvų, nenori skaidrios rinkos. Kai kurios šalys imasi priemonių, siekdamos sumažinti Rusijos įtaką, pavyzdžiui, Lietuva pasistatė suskystintą dujų terminalą „Independence“. Ši strateginė investicija sumažino dujų kainas ir paskatino konkurenciją“, – sakė sekretorius.

Francis Fannonas
© Reuters / Scanpix
Francis Fannonas

Jis teigė, kad JAV puikiai supranta Rusijos siekį dujotiekiu „Nord Stream 2“ atskirti Ukrainą: „Rusijos energetikos kompanijos kartu su Rusijos valdžia naudojasi energijos ištekliais prievarta pasiekti savo geopolitinių tikslų. Tiesdama „Nord Stream 2“ dujotiekį ji siekia padidinti savo svertus prieš Vakarus, atskirdama Ukrainą nuo Europos.

Tačiau verslas su „Nord Stream 2“, JAV požiūriu, yra nesuderinamas su bendromis transatlantinėmis vertybėmis. Dujotiekiu „Nord Stream 2“ tiesiogiai grasinama pažeisti Ukrainos saugumą ir į tai bandomos įtraukti kitos šalys.

Nenorime, kad mūsų draugai Europoje taptų tokių Rusijos politinių ir ekonominių manipuliacijų, kurias ji išmėgina Ukrainoje nuo pat to laiko, kai ši šalis nusimetė Sovietų Sąjungos pančius, aukomis.“

Tačiau F. Fannonas, paklaustas, kodėl JAV neįveda sankcijų „Nord Stream 2“ finansuojančioms įmonėms, jis teigė, kad jos yra svarstomos.

„Taip, JAV Vyriausybė turi galimybę įvesti sankcijas dėl šio dujotiekio, tačiau mes taip pat išlaikome ilgalaikę politinę liniją nekomentuoti galimų ateities sankcijų.

Tačiau pasikartosiu, kad Rusijos energijos eksporto sektoriuje su dujotiekiu dirbančios įmonės įsitraukia į verslo sritį, kuriam gresia sankcijos. Mes ir toliau svarstome galimas sankcijų priemones ir skatiname vyriausybes ar bendroves susisiekti su mumis, jei turės klausimų apie šį procesą.

Ko mes siekiame dabar ir ko sieksime visomis priemonėmis ateityje – paskatinti visas šalis sustabdyti dujotiekio tiesimą. Tą tikrai galėtų padaryti Vokietija, nutraukusi politinę paramą projektui ir paremdama dujų direktyvos atnaujinimą. Tai būtų teigiamas žingsnis skatinant energetinį saugumą“, – sakė F. Fannonas.

DELFI primena, kad JAV jau ne kartą grasino „Nord Stream 2“ finansuojančioms įmonėms sankcijomis, tačiau šių metų rugsėjį D. Trumpas atsitraukė.

„Mes neįžvelgiame tokios galimybės“, – pareiškė jis, atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar JAV skelbs sankcijas „Nord Stream 2“ projekto dalyviams, rašė BNS.

„Fortum“: tikimės, kad „Uniper“ įvykdys įsipareigojimus „Nord Stream 2“

„Fortum“ vykdomosios komunikacijos viceprezidentė Pauliina Vuosio pasakojo, kad „Fortum“ nusprendė įsigyti „Uniper“ akcijų, nes įmones sieja tos pačios rinkos, o „Uniper“ akcijų dalis prisideda prie stabilių ir tvarių dividendų „Fortum“ akcininkams mokėjimo.

Paklausta, kaip pati „Fortum“ vertina tai, kad „Uniper“ yra viena iš „Nord Stream 2“ finansuotojų, ji teigė, kad palankiai.

DELFI tyrimas. Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ peikianti Lietuva pati atveria duris jo rėmėjams
© Reuters/Scanpix

„Uniper“ pagrindinis akcininkas „Fortum“ pripažįsta „Nord Stream 2“ projekto svarbą „Uniper“ strategijoje, todėl mes tikimės, kad „Uniper“ įvykdys savo turimus įsipareigojimus „Nord Stream 2“.

Ateityje Europoje dujų gamyba sumažės, tačiau paklausa išaugs, todėl mes suprantame ir matome logiką, kodėl Europos bendrovės domisi šiuo projektu.

Mes vertiname „Nord Stream 2“ kaip privačių investuotojų komercinį projektą, todėl kaip bendrovė – nesikišame į politines diskusijas, nors, žinoma, laikomės įstatymų, nuostatų ir politinių sprendimų visose rinkose, kuriose dirbame“, – sakė Pauliina Vuosio.

Taip pat ji pažymėjo, kad „Fortum“ turi daugiau nei penkiasdešimt metų darbo patirties Rusijoje, o šiandien Rusija yra itin svarbi rinka: „Mūsų elektrinės ir šilumos gamintojos daugiausia yra Vakarų Sibire ir Pietų Uralo zonoje. Daugiausia jos degina dujas. Be to, mes investuojame į vėjo energetiką daugelyje Rusijos regionų.

„Gazprom“ yra pagrindinis Rusijos energijos rinkos dalyvis, todėl mes natūraliai bendradarbiaujame su jais daugelyje sričių. Pavyzdžiui, esame bendri šilumos ir el. energijos generatoriaus TGK-1 savininkai.“

Taip pat „Fortum“ iš dalies paneigė A. Grigas pastebėjimus, kad „Fortum“ buvo viena iš pirmųjų vakarietiškų kompanijų, kuri dalyvavo „Nord Stream“ projekte iki 2005 m., o paskui pardavė savo akcijas „Gazpromui“.

„Per pirminį „Nord Stream 1“ planavimo etapą buvo tirtas dujotiekio per Suomiją ir Švediją maršrutas. „Fortum“ buvo įtraukta į šį tyrimą, tačiau išėjo iš projekto 2005 m. gegužės mėnesį. „Fortum“ niekada nebuvo „Nord Stream“ akcininkas, nes įmonė įkurta 2005 m. rudenį“, – pabrėžė Pauliina Vuosio.

Tačiau A. Grigas patikslino, kad prieš projektą pavadinant „Nord Stream“ ir sukuriant „Nord Stream Consortium“ tas pats projektas vadinosi „North Transgas Oy“, ir „Fortum“ buvo viena iš projekto steigėjų ir akcininkų.

Užsienio reikalų ministerija: Lietuvos pozicija dėl „Nord Stream 2“ nesikeičia

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Lietuva Lietuva išlaiko nuoseklią poziciją dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio ir siekia, kad tiek dabartiniai, tiek ir ateityje numatomi energetikos projektai atitiktų Europos Sąjungos teisę ir jos energetinio saugumo tikslus.

„Manome, kad „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinis projektas, siekiantis silpninti Ukrainą politiškai ir ekonomiškai, sumažinant jos vaidmenį dujų tranzite į Europą“, – komentavo ministerija.

Nord Stream 2
© Sputnik / Scanpix

Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad ES netaiko sankcijų „Nord Stream 2“ projekto įgyvendintojams, o pati Lietuva taikyti sankcijų taip pat negalinti.

„Lietuvos teisės aktuose nenumatytas nacionalinių sankcijų taikymas juridiniams asmenims, tačiau visuose tarptautiniuose ar dvišaliuose susitikimuose, kuriuose aptariama ši tema, Lietuvos atstovai atkreipia partnerių dėmesį į neigiamus „Nord Stream 2“ projekto aspektus“, – savo komentare teigė Užsienio reikalų ministerija.


www.DELFI.lt
83