Būtinai dar dvi kogeneracinės elektrinės Lietuvai, nors neaišku, ar užteks atliekų, kurias deginant bus gaminama elektros energija ir šiluma.

Toks 2014 m. priimtas buvusios Vyriausybės sprendimas iki šiol stebina kai kuriuos ekspertus ir politikus, kai jos nutarimu buvo nuspręsta statyti kogeneracines jėgaines Vilniuje bei Kaune ir pavesti jų vystymą „Lietuvos energijai“.

DELFI jau rašė apie tai, kad galimai už planų trukdyti kitoms biomasės elektrinėms ir „stumti“ „Lietuvos energijos“ projektus galėjo stovėti dažniausia įvardijami asmenys – du pilkieji energetikos kardinolai – buvęs prezidentės patarėjas Nerijus Rasburskis, kuris dabar užima Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktoriaus pareigas, ir buvęs A. Butkevičiaus ir S. Skvernelio patarėjas energetikai Tomas Garasimavičius.

Nuo 2013 m. iki 2017 m. liepos jis taip pat buvo ir „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybos nariu, o šių metų kovą premjeras atleido patarėją iš pareigų. Šiuo metu T. Garasimavičius dirba Kauno mero V. Matijošaičio patarėju.

Diskusijos dėl elektrinių pajėgumų išnaudojimo, ekonominės naudos ir atliekų kiekio nepakankamumo netyla iki šiol. Susidaro vaizdas, kad Lietuvai buvo reikalinga tik viena – Vilniaus arba Kauno kogeneracinė jėgainė, nors kai kurie asmenys vedami tam tikrų interesų galėjo siekti, kad būtų pastatytos dvi.

Nuspręsta statyti dvi, nors dėl antrosios įspėjo Europos Komisija

Minėtame 2014 m. Vyriausybės nutarime viename iš punktų skelbiama, kad paskirtasis vykdytojas, t. y. „Lietuvos energija“ elektrinių projektus įgyvendintų naudodama savo lėšas ir siekdama panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Taip pat – pritraukdama savivaldybių ir/arba jų valdomų įmonių ir/arba privačių partnerių investicijas.

Vilniaus kogeneracinei elektrinei pavyko gauti ES paramą. Kaip rašoma pačios bendrovės puslapyje, 2016 m. gruodžio mėn. skirta 190 mln. eurų vertės Europos investicijų banko (EIB) paskola, kurią užtikrina Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), taip pat į jėgainę investuojama daugiau negu 139 mln. eurų iš ES Sanglaudos fondo.

Energetika
© DELFI

Tačiau Europos Komisija yra įspėjusi, kad Kauno kogeneracinės jėgainės statybos Lietuvoje gali sukurti atliekų deginimo galios perteklių.

2017 m. birželį Elta skelbė, kad EK Aplinkos generalinio direktorato direktorius Žaliajai ekonomikai Kęstutis Sadauskas Vokietijos šilumos gamybos bendrovei „Danpower GmbH“ adresuotame rašte teigė, jog investicijos į papildomus deginimo pajėgumus turėtų būti vykdomos tik retais ir itin pagrįstais atvejais.

„Komisijos tarnybos reiškia susirūpinimą, kad, atsižvelgiant į esamus degiųjų atliekų kiekius, Kauno atliekų deginimo jėgainės statyba gali sukelti atliekų deginimo pajėgumų perteklių Lietuvoje. Dėl to kiltų rizika nevykdyti šaliai numatytų ES atliekų politikos įsipareigojimų bei nepasiekti ambicingų perdirbimo tikslų, kurie yra įtraukti į žiedinės ekonomikos veiksmų planą“, – buvo rašoma EK rašte.

Oficialios pozicijos dėl Kauno kogeneracinės reikalingumo EK nepateikė, kadangi „Europos Sąjungos fondų parama šiam projektui nėra svarstytina“.

„Lietuva turi pati nuspręsti, kur ir kokių pajėgumų ji nori turėti vystant tokią infrastruktūrą, tačiau turi užtikrinti, kad nebus sukurti pertekliniai pajėgumai ir bet kokie su tuo susiję sprendimai nepažeis nacionalinių ir Europos Sąjungos atliekų tvarkymo tikslų“, – rašė EK narė Corina Cretu tų pačių metų birželį europarlamentarui V. Mazuroniui, jam pasitikslinus dėl planuojamų statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių.

Aiškėja, kad Kauno kogeneracinė ES paramos ir negalėjo gauti, kaip buvo nurodyta Vyriausybės nutarime, mat komunalinių atliekų abejoms elektrinėms, turint omenyje, kad Lietuvoje veikia dar viena atliekų deginimo gamykla Klaipėdoje, tiesiog nepakaktų, o ES parama gali būti skiriama toms elektrinėms, kurios planuoja deginti tik komunalines atliekas.

Taigi kyla klausimas, kodėl Lietuvai reikalingi būtent du kogeneracinių elektrinių projektai, jei tai gali būti ekonomiškai rizikinga.

Neišsprendžiama lygtis: kam Lietuvai reikia dar dviejų kogeneracinių elektrinių
Kauno kogeneracinė jėgainė / Lietuvos energija

„Lietuvos energijos“ puslapyje „Kogen.lt“ rašoma, kad Kauno kogeneracinė jėgainė didins konkurenciją Kauno centralizuotos šilumos tiekimo sistemoje, tačiau šaltiniai sako, kad tam, jog Kaune būtų užtikrintas bazinis šilumos poreikis palankiausia kaina, taip nustatant konkurencinę kartelę kitiems gamintojams, visai nebuvo reikalinga rengti tokį milžinišką kogeneracinės projektą, o „Lietuvos energijai“ būtų užtekę įsigyti vieną iš jau dabar Kaune veikiančių šilumos gamintojų.

Praėjusią savaitę per Antikorupcijos posėdį Seime A. Butkevičius pripažino, kad Kaune, pradėjus veikti Kauno kogeneracinei, šilumos kaina iš esmės išliktų ta pati.

„Pagal tuometinius paskaičiavimus (kalba apie laikotarpį, kada buvo premjeru – DELFI ), jie dabar turbūt bus pasikeitę, Vilniuje šilumos kaina, pastačius elektrinę, galėtų sumažėti dar 20 proc. Kaune ta šilumos kaina iš esmės išliks tokia pati. Kauno kogeneracinės esmė tame, kad valstybė galėtų geriau ir labiau reguliuoti tas kainas“, – sakė jis.

Neišsprendžiama lygtis

DELFI šaltinis iš EK patvirtino, kad dar dviejų elektrinių be Klaipėdoje jau esančios kogeneracinės jėgainės, Lietuvai nereikia, nes tai būtų ekonomiškai neprotinga, užtenka tik vienos.

„Lietuva pradėjo galvoti, kad ne, mums vienos elektrinės neužteks, bus daugiau tų atliekų, kurių jau dabar yra sukaupta papildomai, pavyzdžiui, nuotekų dumblas, pramoninės atliekos, kurios į komunalinių atliekų kiekį neįsiskaičiuoja.

Tačiau kiek tų pramoninių atliekų bus – nežinia, mums niekaip nepavykdavo gauti tikslaus skaičiaus. Manau, kad pačiai Lietuvai tą būtų sunku suskaičiuoti, nes jei tos atliekos priklauso pramonei, t. y. verslui, jis neprivalo jų deklaruoti, nėra tokio formalaus reikalavimo.

Tada kyla klausimas, jei tų atliekų yra daugiau, ar jas reikia perdirbti, ar deginti. Pramonė paprastai tas atliekas perdirba, nes tai daug vertingiau negu deginti, o deginimas yra antra nuo dugno atliekų tvarkymo kategorija po sąvartynų.

Kyla ir kitas klausimas: jei norima elektrinės ir Kaune, kur taip pat bus deginamos komunalinės atliekos, kurių nebus tiek daug, ar Vilniaus kogeneracinės projektas bus rentabilus. Ir atvirkščiai. Čia yra lygtis, kuri iki galo nėra išspręsta.

Mes toliau į tuos reikalus nesikišame, bet istorija yra tokia, ir, manau, čia yra visokių interesų“, – sakė šaltinis iš EK.

Sąvartynas
© Asmeninio archyvo nuotr.
Sąvartynas

Tačiau jis pabrėžė, kad bet kokiu atveju Lietuva privalės laikytis ES direktyvų, o pagal jas iki 2020 m. valstybė turės perdirbti iki 50 proc. komunalinių atliekų, iki 2035 metų – 65 proc. Vadinasi 35 proc. komunalinių atliekų liks deginimui ir šalinimui sąvartynuose.

„Dabar klausimas, kiek 35 proc. yra tonų atliekų. Su Lietuva ilgai vyko aiškinimaisi, kiek iš tikrųjų Lietuvoje tų komunalinių atliekų yra prigeneruojama, ir daugmaž apsistota, kad tas skaičius yra apie 1,3 mln. tonų per metus. Vadinasi, 2035 m. liks apie 455 tūkst. tonų komunalinių atliekų deginimui ir šalinimui sąvartyne.

Tačiau Lietuva pagal galiojančius įstatymus ir direktyvas turės imtis atliekų prevencijos priemonių, vadinasi, atliekų generavimas turės nedidėti, t. y. tie 1,3 mln. tonų turės mažėti. Vadinasi, tas tonų skaičius turės būti dar mažesnis ir didesnis jis negalės būti, kitaip Lietuva neįvykdys ES direktyvų.

Taigi buvo klausimas, kiek reikia tų pajėgumų, jau atmetus Klaipėdos kogeneracinę. Ir buvo pasakyta, kad tai yra viena normali deginimo vieta. Dėl to Lietuvai taip ir pasakėme, jeigu norite statytis vieną – viskas gerai. Gali būti, kad ir dvi po 100 tūkst. tonų degintinų atliekų, gali būti kad ir keturios po 50 tūkst. tonų atliekų, kaip kas nori, bet tie pajėgumai deginimo neturi būti viršijami. Tačiau Lietuva paraleliai pradėjo galvoti, kad jai neužteks tiek, bus daugiau atliekų, nes dar yra nuotekų dumblas, pramoninės atliekos, todėl nusprendė, kad reikia ir Kauno kogeneracinės.

Mes pasakėme, kad jeigu valstybė nori pasistatyti perteklinius pajėgumus deginimui – lai tą daro, čia yra jos rizika, jos reikalas, bet tai yra lėšų švaistymas, mano supratimu“, – pasakojo DELFI šaltinis iš EK.

Jeigu turėtume omenyje įvardytą komunalinių atliekų skaičių – 455 tūkst. tonų iki 2035 m., kuris deginimui bus dar ir mažesnis, nes tam tikra dalis atliekų bus išvežama į sąvartynus, matyti, kad tų atliekų trims kogeneracinėms neužteks.

Klaipėdos kogeneracinė gali sudeginti daugiausia iki 255 tūkst. tonų komunalinių atliekų kiekį, esant vidutiniam jų kaloringumui – 9 MJ/kg, tačiau paprastai komunalinių sudeginama mažiau, mat deginamos ir pramoninės atliekos.

Kuo atliekų kaloringumas yra didesnis, tuo tų atliekų gali būti sudeginama mažiau, tačiau „Fortum Klaipėda“ atstovas spaudai Andrius Kasparavičius teigė, kad geriausia imti vidutinį 9 MJ/kg kaloringumą: „Reikia kalbėti būtent apie šį vidutinį kaloringumą, nes būtent pagal jį yra išduotas leidimas elektrinėms, apibrėžiant galimą sudeginti kiekį. Mes negalime sudeginti daugiau nei yra leidime.“

Fortum Klaipėda elektrinė
© Bendrovės archyvas
Fortum Klaipėda elektrinė

Jis taip pat paaiškino, kad kogeneracinė gali laisvai rinktis, kiek ji nori priimti pramoninių atliekų, t. y. gali jų nepriimti visai, taip pasidengdama poreikį iš kitų savivaldybių atvežtomis komunalinėmis atliekomis, tačiau paprastai Klaipėdos kogeneracinė priima pramonines atliekas.

„Mes turime pasirašę sutartį su Klaipėdos regioniniu atliekų tvarkymo centru, kuri galioja 20 metų. Ši sutartis mums užtikrina vien iš Klaipėdos sąvartyno apie 100 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

Kitą likusį kiekį mes galime pasirinkit iš bet ko, galime visą likusį kiekį uždengti pramoninėmis atliekomis, galime priimti komunalines atliekas iš kitų savivaldybių.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais apie 90 tūkst. tonų komunalinių atliekų atkeliavo iš Klaipėdos rajono pagal turimą sutartį, 80 tūkst. tonų sudarė pramoninės atliekos, o likutis – komunalinės atliekos iš kitų savivaldybių“, – paskaičiavo jis.

Kauno kogeneracinėje galėtų būti sudeginama iki 200 tūkst. tonų komunalinių atliekų, įskaitant kietąjį kurą, per metus, esant 12 MJ/ kg vidutiniam kaloringumui.

Vilniaus kogeneracinėje buvo planuojama deginti iki 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, esant 12 MJ/kg kaloringumui, tačiau po praėjusią savaitę vykusio premjero susitikimo su „Lietuvos energijos“ generaliniu direktoriumi Dariumi Maikštėnu, pasigirdo svarstymų šį degintinų atliekų skaičių mažinti perpus, tačiau kol kas dar nėra aišku, ar degintinas kiekis bus sumažintas ir kiek. Dėl šios priežasties tikslius trijų kogeneracinių pajėgumus apskaičiuoti sudėtinga.

Norint paskaičiuoti apytikslius trijų jėgainių pajėgumus, reikia imti tą patį atliekų kaloringumą. Kadangi Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių degintinų atliekų kiekiai nurodyti esant 12 MJ/kg kaloringumui, Klaipėdos kogeneracinės atveju imamas skaičius ne 255 tūkst. tonų, esant 9 MJ/kg vidutiniam kaloringumui, o 190,3 tūkst. tonų per metus, esant 12 MJ/kg kaloringumui, kaip yra nurodžiusi pati bendrovė.

Neišsprendžiama lygtis: kam Lietuvai reikia dar dviejų kogeneracinių elektrinių
© DELFI

Taigi viso trijų kogeneracinių maksimalūs pajėgumai būtų apie 550 tūkst. tonų, arba 470 tūkst., jei turėsime omenyje, kad Vilniaus kogeneracinėje deginamų atliekų skaičius gali būti sumažintas perpus. Pažymėtina, kad iš EK šaltinio minimų 455 tūkst. tonų dalis atliekų nukeliautų ir į sąvartynus, taigi jų liktų dar mažiau, todėl jau dabar matyti, kad skaičiai balansuoja ant pavojingos ribos.

Aplinkos ministerijos skaičiavimai dėl komunalinių atliekų kiekio dar pesimistiškesni. Ministerijos specialistų skaičiavimais, įtraukus ir sąvartynus, iki 2020 m. degintinų komunalinių atliekų liktų apie 416 tūkst. tonų, o 2030 m. apie 390 tūkst. tonų. Šie skaičiai buvo nurodyti 2017 m. sausį Seimo energetikos komisijai siųstame rašte.

Bet kokiu atveju tai yra mažiau nei 550 tūkst. arba 470 tūkst. tonų komunalinių atliekų, kurias degintų trys kogeneracinės.

Įtariama, kad duomenys apie atliekų kiekį galėjo būti klastojami

Bene labiausiai klausimų kelia tai – ar šioms dviem elektrinėms apskritai užteks atliekų, turint omenyje, kad kogeneracinėse jėgainėse šilumai ir elektros energijai gauti būtų deginamos ne tik komunalinės atliekos.

Vilniaus kogeneracinėje turėtų būti įrengti vienas atliekų katilas, galintis deginti tik komunalines atliekas, ir du biokuro katilai. Kauno kogeneracinėje – vienas atliekų katilas, galintis deginti tiek komunalines, tiek pramonines atliekas.

Dėl jėgainės Kaune buvo kilę nemažai abejonių, tačiau Aplinkos ministerija galiausia nusprendė, kad jėgainei atliekų pakaks, jeigu ji degins ir pramonines atliekas, nors pati pabrėžė, kad tikslius kiekius sunku prognozuoti.

Neišsprendžiama lygtis: kam Lietuvai reikia dar dviejų kogeneracinių elektrinių
© DELFI

Dėl šių skaičiavimų, kuriuos atliko Aplinkos ministerija, abejoja ir S. Skvernelis, kuris DELFI teigė, kad dėl surenkamų atliekų Lietuvoje galimai galėjo būti teikta klaidinanti informacija. Taip pat jis patvirtino, kad dėl atliekų kiekio veikiausia bus atliekami papildomi tyrimai.

„Manau, taip (bus tyrimas – DELFI), nes man iš dalies ir ministras patvirtino tas aplinkybes, kokiu būdu buvo bandoma pasiekti, kad tas šiukšlių kiekis būtų toks, koks turi būti“, – sakė jis.

Paklaustas, ar gali būti taip, kad Aplinkos ministerijos skaičiavimai galėjo būti klastojami, jis teigė: „Turint visą visumą tų faktų, matant, kas įvyko, galutinius teismo sprendimus ir turint kitokios informacijos, susidaro labai pagrįsti klausimai, ar ta pateikta informacija apie šiukšlių kiekį yra pagrįsta ir objektyvi. Tą turėsime išsiaiškinti. Galbūt viskas yra tvarkoje, bet abejonių, kadangi faktų visuma susidėjo, – pakankamai daug.“

Aplinkos ministerijos skaičiavimai, apie kuriuos kalba premjeras, buvo teikti Seimo energetikos komisijai. DELFI gavo visas ministerijos teiktas išvadas.

Pavyzdžiui, vienoje jų teigiama, jog „manytina, kad po rūšiavimo likusių netinkamų pakartotinai panaudoti ir perdirbti energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų kiekis, gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančių degintų atliekų kiekis ir džiovinto dumblo kiekis 2030 m. bus pakankamas, kad būtų išnaudojami trijų atliekų deginimo jėgainių pajėgumai.“

Tačiau abejonių kyla ir Seimo Energetikos komisijos pirmininkui Virgilijui Poderiui, kurį stebina, kad per pirmuosius posėdžius Aplinkos ministerijos specialistai teigė, kad komunalinių atliekų neužteks, vėliau, kad užteks.

„Yra keli dalykai, kurie šitam valstybiniam projektui yra reiškiami. Vienas – dėl atliekų kiekio, nes pateikta informacija labai prieštaringa. Komisijos pirmame ar antrame posėdyje, kai nagrinėjome šį klausimą, Aplinkos ministerijos atstovai sakė, kad neužteks atliekų, ir toks įspūdis susidarė ir mums patiems, pati Energetikos komisija skeptiškai atsiliepė apie vieną iš tų projektų, t. y. Kauno kogeneracinę elektrinę.

Po to, metų gale iš tos pačios Aplinkos ministerijos, bet jau kito viceministro atėjo raštas, kad atliekų užteks. Tarp rinkos dalyvių ir ekspertų yra įvairiausių nuomonių, bet daugiausia, kad tų atliekų neužteks“, – išsakė abejones.

Tačiau V. Poderys sako Aplinkos ministerijos išvadomis pasitikintis, nors sutinkantis, kad reikia papildomo tyrimo dėl atliekų kiekių: „Yra raštai, yra patvirtinimai, ir aš tuo tikiu. Negaliu šiaip sau sakyti, kad netikiu ir viskas. Yra raštas, yra viceministro parašas, aš turiu tikėti.“

Viceministras, kurį mini V. Poderys, yra Dalius Krinickas, iki 2017 m. spalio dirbęs Atliekų departamento vadovu, o nuo 2017 m. spalio 26 d. pradėjęs eiti Aplinkos viceministro pareigas.

D. Krinickas
© DELFI / Tomas Vinickas
D. Krinickas

D. Krinickas, išgirdęs tokias abejones, DELFI komentavo tokių Aplinkos ministerijos pozicijų pasikeitimų neprisimenąs: „Reikia pasikelti stenogramas, nes visi posėdžiai Seime oficialūs, reikėtų tada tikrai pasižiūrėti dėl tų pozicijos skirtumų, kas galėjo ten būti.“

Jis patvirtino, kad bent komunalinių atliekų trims kogeneracinėms elektrinėms tikrai neužteks.

„Aš galiu pasakyti lygiai tą patį, ką ir sakėme anksčiau. Jei lyginame tris įrenginius ir liečiame komunalinių atliekų srautą, tų atliekų būtų per mažai. Mes jau 2014 m. turėjome pasidarę tokią prognozę, tai gal čia dėl to ir skiriasi tos versijos, nes viename etape buvo kalbama apie komunalines atliekas, kitame etape, jeigu gerai prisimenu, jau apie visus kitus atliekų srautus. Tai visos detalės ir yra tuose skaičiavimuose, kurie buvo atlikti, todėl skirtingos išvados ir gaunasi“, – aiškino jis.

Tačiau jis pripažino, kad įvertinti pramoninių atliekų kiekius yra sudėtinga. Paminėjus Aplinkos ministerijos raštą Energetikos komitetui, kur rašoma, kad trims kogeneracinėms atliekų kiekiai bus pakankami, jis teigė, kad „čia ir prasideda didžiausios interpretacijos“.

„Jeigu mes kalbėtume tik apie komunalinių atliekų srautą, tai tokiu atveju tikrai galėtume pasakyti, ir visi, matyt, tą žino, kad trijų įrenginių pajėgumai yra per dideli. Tą mes esame pasakę ne kartą posėdžiuose tiek Seime, tiek Vyriausybėje, tiek derybose su EK.

Ir derybos su EK būtent vyko dėl komunalinių atliekų kiekio, nevertinant kitų“, – sakė jis.

D. Krinickas teigė, kad jau yra ruošiamasi naujam atliekų tvarkymo etapui, kuriame vėl bus iš naujo skaičiuojami ir vertinami komunalinių atliekų kiekiai Lietuvoje. Juos atliks Aplinkos ministerijos Atliekų departamentas, kuriam nuo 2018 m. kovo vadovauja Agnė Bagočiutė.

DELFI primena, kad ji taip pat nuo 2013 m. buvo Finansų ministerijos paskirta „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos narė, o pačioje ministerijoje dirbo vyr. patarėja iki 2018 m. sausio, kol šis etatas buvo panaikintas. 2017 m. rugpjūčio gale ji vėl pateko į naują „Lietuvos energijos“ tarybos sudėtį, tačiau jau po kelių dienų iš jos pasitraukė. Tuo metu buvo atliekamas STT tyrimas dėl informacijos nutekinimo, kuriame figūravo ir A. Bagočiutė.

Pati A. Bagočiutė, pasirodžius žinioms apie naujas Atliekų departamento vadovės pareigas, Eltai yra tvirtinusi, kad nuo klausimų, susijusių su kogeneracinėmis, nusišalins.

„Aš privalėsiu ir tą būtinai padarysiu – nusišalinsiu nuo šių klausimų. Kadangi aš buvau „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos narė, manau, man būtų neetiška dalyvauti šių projektų kuravime, ar koordinavime. Ir tai esu deklaravusi pretendento anketoje“, – sakė A. Bagočiutė.

Neaišku, kiek būtų pramoninių atliekų ir ar pramonė išvis norėtų jas deginti Kaune

D. Krinickas pripažino, kad nors verslo subjektai, kitaip nei teigė EK šaltinis, turi teikti metines ataskaitas, kiek buvo sukaupta pramoninių atliekų, vis dėlto šių atliekų kiekį itin sunku prognozuoti.

„Gali būti, kad, pavyzdžiui, vienais metais pramoninių atliekų nebus nei vienos tonos, kuri galėtų būti pašalinta ir sudeginta, bet kitais metais, priklausomai nuo naudojamų žaliavų, technologijų, tas kiekis jau gali būti kur kas didesnis. Tai tas kiekis pramoninių atliekų yra pakankamai dinamiškas ir kiekvienais metais gali būti labai skirtingas.

Prognozės rodo, pagal Ūkio ministerijos pateiktus duomenis, kad pramoninių atliekų gali likti iki 10 proc. t. y. maždaug 100 tūkst. tonų 2030 m., jei neklystu“, – sakė jis.

Neišsprendžiama lygtis: kam Lietuvai reikia dar dviejų kogeneracinių elektrinių
© Shutterstock

Be to, verta atsižvelgti ir į tai, kad ne visos pramoninės atliekos gali būti deginamos, taigi degintinas jų kiekis dar labiau sumažėtų.

„Taip, čia kalba turi eiti tik apie nepavojingas pramonines atliekas, nes šie įrenginiai nėra skirti deginti pavojingas atliekas. Tiek Klaipėdoje, tiek Kaune, tiek Vilniuje – nei projektiniuose pasiūlymuose, nei būsimuose leidimuose deginti pavojingas atliekas yra uždrausta, nes katilai yra kitokie. Tokį katilą (kur galima deginti pavojingas pramonines atliekas – DELFI) mes turime Šiauliuose.

Visos kitos statybinės, inertinės, kurios netinka deginimui, metalo apdirbimo, medicinos pramonės ar pan. atliekos išsiskaičiuoja arba turėtų būti išskaičiuojamos iš bendro atliekų kiekio“, – pažymėjo jis.

Galiausia jis pripažino, kad Kauno kogeneracinės projektas išties atrodo kaip rizikinga investicija: „Taip. Mūsų pagrindinis derybų objektas su EK buvo dėl Vilniaus kogeneracinės projekto su orientacija į deginimo katilą. Tai buvo mūsų pagrindinis derybų objektas, dėl kurio ir vykome į EK.

Kauno projektas yra grynai verslo rizika, jis nebuvo įtrauktas į derybų objektą, derantis su EK dėl paramos. Tai grynai verslo rizika“, – sakė jis.

Tačiau DELFI primena, kad 51 proc. akcijų Kauno kogeneracinės projekto turi būtent valstybės valdoma „Lietuvos energija“, todėl tai nėra tik privataus verslo rizika.

Be to, neaišku, ar pramonė apskritai norės Kauno kogeneracinėje deginti savo atliekas.

2017 m. balandį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Energetikos komitetas jau kreipėsi į Vyriausybę dėl planuojamų statyti kogeneracinių jėgainių, kur išreiškė abejones dėl Kauno kogeneracinės projekto.

„Kyla labai daug abejonių dėl Kauno projekto, kur neturint pakankamai atliekų, nebūtų pasiektas optimalus numatomo statyti įrenginio našumas, o kartu padidėtų našta vartotojams. <...> Šiuo atveju visiškai nesuprantamas pasirinktas bendrovių valdymo modelis, kur ne mažiau nei 51 proc. akcijų valdo valstybės valdoma įmonė“, – rašyta rašte.

Taip pat siūloma „kritiškai įvertinti galimų deginti atliekų kiekius Kauno projekte, kadangi suklydus, vertinant būsimus atliekų kiekius, tokio dydžio projektas, veikdamas neoptimaliai, gali tapti didele našta Kauno regiono pramonei ir gyventojams.“

„Išanalizavus galimybių studiją dėl aptariamų kogeneracinių jėgainių įrengimo, pastebime, kad neišnagrinėta galimybė utilizuoti rūšiavimui ir perdirbimui netinkamas atliekas, pasitelkiant panašia veikla užsiimančias jau veikiančias įmones“, – rašoma rašte.

DELFI kalbinta LPK patvirtino, kad Vilniaus kogeneracinę pramoninkai palaiko, tačiau Kauno kogeneracinės – ne, būtent dėl rašte įvardintų priežasčių.

Neišsprendžiama lygtis: kam Lietuvai reikia dar dviejų kogeneracinių elektrinių
© DELFI / Andrius Ufartas

„Pramonės įmonės pramoninių atliekų deginimu Kauno kogeneracinėje nebūtų suinteresuotos, nes, pirma, atliekų pakartotinis panaudojimas yra pirmas prioritetas, o deginimas – paskutinis.

Antra, galimų deginti atliekų skaičius galimai bus nepakankamas, todėl kyla rizika, kad galimi alternatyvūs atliekų tvarkymo būdai bus ribojami, verčiant įmones vežti deginti atliekas vienoje įmonėje už jos diktuojamas kainas.

Trečia, neišnagrinėta galimybė rūšiavimui ir perdirbimui netinkamas atliekas utilizuoti kitu nei deginimas būdu, pavyzdžiui, ruošti aukšto kaloringumo SRF (kietąjį atgautą kurą – DELFI) ir jį parduoti“, – savo poziciją pateikė LPK.

LPK susirūpinimą, ar ateityje nebus alternatyvių atliekų tvarkymo pasirinkimų ribojimų, verčiant įmones atliekas deginti tik vienoje įmonėje už jos diktuojamą atliekų deginimo mokestį, išreiškė ir rašte Vyriausybei.

„Atitinkamai augant atliekų deginimo mokesčiui, pramonės įmonės bus dar labiau motyvuojamo mažinti susidarančių atliekų kiekį. Todėl atliekų kiekio pramonėje mažėjimas turėtų būti iš anksto įvertintas, planuojant atliekų deginimo jėgainių pajėgumus“, – pabrėžiama jame.

Premjeras neatsitraukia

Praėjusią savaitę taip pat pasirodė žinios, kad premjeras S. Skvernelis sutarė su „Lietuvos energija“ Vilniuje kogeneracinėje komunalinių atliekų deginti perpus mažiau, nei planuota, t. y. iki 80 tūkst. tonų, dalį komunalinių atliekų pervežant į Kauno kogeneracinę jėgainę.

Teigiama, kad tai leis sumažinti degintiną pramoninių atliekų kiekį Kauno kogeneracinėje, taigi joje būtų deginama daugiau komunalinių atliekų, o Vilniaus kogeneracinėje daugiau būtų naudojami du biokuro katilai, pilnai neišnaudojant atliekų katilo pajėgumų.

Saulius Skvernelis
© DELFI / Andrius Ufartas
Saulius Skvernelis

Kaip rašė Elta, po trečiadienį vykusio „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir aplinkos ministru Kęstučiu Navicku buvo pranešta, kad Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje taip pat bus papildomai investuota, diegiamos papildomos aplinkosauginės technologijos, kurios normines azoto oksidų emisijas sumažins dar 2,5 karto.

Vilniaus jėgainėje bus naudojama tik tiek komunalinių atliekų, kiek jų liks po prioritetinio atliekų rūšiavimo ir antrinio panaudojimo iš Vilniaus ir Utenos regionų, o dalis komunalinių atliekų likučio iš Vilniaus, kurio negalima rūšiuoti ar kitaip sumažinti, keliaus į Kauną. Teigiama, kad bendras Kaune deginamų atliekų kiekis nesikeis, nes to neleidžia prisiimti įsipareigojimai.

Tačiau toks sprendimas kelia klausimų: kiek pabrangs atliekų deginimas jas pervežant į Kauną ir kiek apskritai bus išnaudojami atliekų katilo pajėgumai Vilniaus kogeneracinėje, į kurį investavo ES.

Dargi, už atliekas dėl taikomo „vartų mokesčio“ jėgainė gautų pinigus, o biokurą elektrinei teks pirkti pačiai.

Tačiau suprasti, kaip bus su atliekomis ir jų deginimu, yra sudėtinga, mat S. Skvernelis DELFI teigė, kad iš tiesų susitikime taip ir nebuvo sutarta nieko konkretaus.

„Sutarimo jokio ir nebuvo, nes nebuvo jokių temų, kad būtų kažkas sutarta. Buvo išsakyti „Lietuvos energijos“ vadovo atsakymai į klausimus, kurie buvo iškelti. Pirmiausia, susiję su saugumu, ar įmanoma padaryti ir ką, kad būtų užtikrintas visiškas žmonių saugumas. Tam vadovas pristatė galimas alternatyvas.

Taip pat buvo kalbama apie tai, kas bus, jeigu mes pasieksime rodiklius po rūšiavimo ir perdirbimo, ir po 4 ar 5 metų pasibaigs šiukšlės. Tas atsakymas buvo labai svarbus“, – sakė jis.

Tačiau jis patvirtino, kad susitikime buvo kalbama apie galimybes sumažinti deginamų atliekų kiekį Vilniaus kogeneracinėje arba išvis jų nedeginti, ir iškart pridūrė suprantantis, kad visai nedeginti atliekų Vilniaus kogeneracinėje nebūtų įmanoma, nes įrenginys privalės būti palaikomas.

Premjeras taip pat patvirtino, kad vis dar laikosi kategoriškos nuomonės kogeneracinių atžvilgiu:

„Labai svarbūs klausimai, kuriuos keliame ir kuriuos kelia vilniečiai – dėl saugumo, sveikatos. Kitas klausimas – dėl ekonominio pagrįstumo.

Kadangi pasirodė informacija, kurioje atliekų kiekis kvestionuojamas, į visus tuos klausimus norisi atsakyti, nes Vyriausybė yra atsakinga už šitų projektų įgyvendinimą, nutarimas dar nėra atšauktas, tai mes jį ir vykdome, tačiau žiūrime, kad tas projektas tikrai būtų naudingas valstybei ir visuomenei.

Kitas momentas, tie praėjusios Vyriausybės padaryti sprendimai kelia rimtų abejonių, kada paaiškėja aplinkybės, kaip tie projektai skinasi kelią, ir visokios, švelniai tariant, keistos aplinkybės. Manau, akivaizdžiai matėsi, kad tiems projektams buvo padarytas žalias koridorius, ir tiesiog nuspręsta kliuvinius iš to kelio pašalinti.

Todėl šiandien tikrai neturiu jokios garantijos, kad bus užtikrintas saugumo klausimas", – teigė S. Skvernelis.

DELFI kreipusis į „Lietuvos energiją“, Korporatyvinės komunikacijos tarnybos projektų vadovė Janina Sabaitė Melnikovienė patvirtino, kad deginamų atliekų kiekis Vilniaus kogeneracinėje veikiausia nebus mažinamas, tačiau tokia galimybė buvo aptarta.

„Lietuvos energija“ yra išsakiusi poziciją, kad tiek Kauno, tiek Vilniaus kogeneracinių projektų statybos bus tęsiamos tokia apimtimi, kaip yra suplanuota.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė / Lietuvos energija
Vilniaus kogeneracinė jėgainė / Lietuvos energija

Tačiau buvo surasta technologinių-organizacinių galimybių, esant poreikiui, jei truktų atliekų, dirbti ir pusę numatytos nominalios galios, užtikrinant pačius griežčiausius aplinkosauginius reikalavimus, t. y. vietoje projektinių 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų kiekio, į jėgainę per metus galėtų atkeliauti ir 80 tūkst. tonų atliekų.

Tai yra mažiau kaip pusė šiandien po rūšiavimo likusių ir vien tik Vilniaus regione susidarančių degių atliekų, kurios šalinamos sąvartyne. Jokie sprendimai dėl atliekų pervežimo, konkrečių reguliacinių ar jėgainių verslo modelių pakeitimo nebuvo priimti.

„Lietuvos energijos“ požiūriu, turi būti surastas subalansuotas valstybinis reguliavimas, užtikrinantis mažiausius degių atliekų patekimo į sąvartynus kiekius, šilumos bei atliekų utilizavimo kainas, tuo pačiu išlaikant projektų finansinį tvarumą“, – sakė ji.

Klausimų kelia premjero namas šalia Vilniaus kogeneracinės

Tačiau tai, kad susitikime buvo diskutuota apie galimą degintinų atliekų kiekio Vilniaus kogeneracinėje mažinimą, sukėlė kai kurių politikų įtarimus.

Pavyzdžiui, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis savo feisbuko paskyroje kėlė prielaidą, kad premjeras siekė dvigubai mažinti degintinų atliekų kiekį Vilniaus kogeneracinėje, nes šalia jos stovi premjero namas.

„Šiandien, šast, ir paaiškėjo, kad Premjero namas yra visiškai šalia (2 km) nuo „Lietuvos energijos“ Vilniuje statomos šiukšlių deginimo elektrinės. Ir čia situacija pradėjo darytis įdomi. Premjeras susitiko ir paprašė, kad šiukšlės Vilniuje deginamos nebūtų. Neva dėl švaresnio oro.

Žmogiškai tarsi ir galiu suprasti Premjerą, niekam nebūtų smagu, jei jų gyvenamosios vietos rajone būtų deginamos šiukšlės. Net išrinktajam vienmandatėje kova su šiukšlių deginimu būtų suprantama – išrinktas Lazdynuose kovoja už lazdyniečių švarų orą. Jam gali nerūpėti, kad, pavyzdžiui, Žvėryno oras bus neva (!!!) prastesnis.

Bet ši situacija yra akivaizdus interesų konfliktas. Naudodamasis savo pareigomis, Premjeras pasitvarko, kad jo namo kiemas neprarastų rinkoje vertės dėl kaimynystės šiukšlių deginimo gamyklai. Premjeras net nesistengia slėpti – taip, noriu, kad Lazdynuose šiukšlės deginamos nebūtų. O kaip Kaune? Ir dar – vežiojimas į Kauną kainuos. Mokėsime visi, gyvenantys Vilniuje, nes šiukšlės mažomis kojytėmis iki Kauno pačios nesulakstys“, – rašė jis.

DELFI pasiteiravus premjero, kaip yra su tuo namu, S. Skvernelis nusijuokė: „Kas fiziką išmano, tas suvokia, kad išmetimai bus skirti didžiajai Vilniaus daliai. O tie pasakymai, kad namas netoli...Kas yra netoli? Kažkam netoli gali būti keletas kilometrų, kažkam – keliolika.“

Vilniaus kogeneracinė jėgainė
© Bendrovės archyvas
Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Paklausus, tai koks tas atstumas nuo būsimos Vilniaus kogeneracinės iki S. Skvernelio namo, jis teigė tiksliai nežinantis.

„Čia jau G. Landsbergis turėtų pamatuoti, aš tikrai nematavau. Mano namas nieko bendro su šitais projektais neturi. Netoliese esančiuose rajonuose gyvena keliasdešimt tūkstančių Vilniaus gyventojų, čia jiems yra didžiulė problema. Aš turiu galimybę pasirinkti gyvenamąją vietą, jie neturi“, – sakė jis.

Premjeras taip pat užsiminė, kad iš esmės neatsisako Seime per Vyriausybės valandą gegužę išsakytų žodžių, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinių projektai yra „korupciniai“ ir jie gali būti „stabdomi“.

„Visi variantai yra įmanomi, bet vėlgi, suprantu, kad stabdymas turėtų savo pasekmių, nes procesai, kuriuos „paleido“ ankstesnė Vyriausybė, nuėjo pakankamai toli“, – DELFI sakė jis.


www.DELFI.lt
51