ES šalys narės norėdamos pasiekti visišką neutralumą klimatui turės gerokai pasistengti. Europos aplinkos agentūros 2016 m. duomenimis, vertinant CO2 išmetimą pagal transporto rūšis ES, 72 proc. išmetimų atiteko kelių transportui. Daugiausiai – 60,7 proc. CO2 išskyrė lengvieji automobiliai, 26,2 proc. – sunkvežimiai, 11,9 proc. – lengvieji sunkvežimiai, o 1,2 proc. - motociklai.


Lietuva šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD) kiekį iki 2030 m. ketina sumažinti 30 proc., palyginti su 2005-aisiais. Vis dėlto, faktai rodo, kad laukia ilgas kelias. 2019 m. mūsų šalyje į atmosferą ŠESD buvo išmesta 20,4 mln. tonų, - tai yra maždaug 1 proc. daugiau negu 2018-aisiais. Daugiausiai - 30,9 proc. šių dujų susidarė transporto sektoriuje.

Visiškai neteršiančių – nėra

Kai kalbama apie automobilių taršą, daugiausiai kritikos atitenka mineraliniais degalais varomiems automobiliams, nes šis kuras gaminamas iš naftos. Netgi ekologiška alternatyva laikomi elektromobiliai taip pat prisideda prie klimato kaitos, jei elektra, kuria jie varomi, gaminama iš anglies, naftos ar gamtinių dujų. Dalis CO2 į aplinką patenka ir elektromobilių bei jų baterijų gamybos metu ir vėliau juos utilizuojant.

Įkrovimas
Įkrovimas. Šaltinis: Schutterstock

Įdomu tai, kad benzinu ir dyzelinu varomų automobilių gamybos procesas ir utilizavimas į aplinką išmeta mažiau anglies dioksido nei elektromobilių gamyba ir šalinimas. Mažiau CO2 išmetama ir mineralinio kuro gamybos metu nei gaminant elektrą, išskyrus atvejus, kai elektra pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Biodegalai – viena iš alternatyvų mažinti CO2 išmetimą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje pagaminti biodegalai CO2 išmetimą sumažina iki 72 proc., lyginant su mineraliniais degalais. Lietuviškų biodegalų CO2 išmetimą mažina ir trumpa biodegalų gamybos logistikos grandinė: rapsų sėklos superkamos 50 kilometrų spinduliu - taip sunaudojant mažiau degalų transportavimui.

VGTU Automobilių inžinerijos katedros vadovas Saugirdas Pukalskas sako, kad kiek automobilis taršus, priklauso ir nuo variklio technologijos – prieš 50 metų pagamintas dyzelinis variklis terš labiau, nei pagamintas šiais laikais, nes bėgant laikui jiems taikomi reikalavimai tik griežtėjo.

Saugirdas Pukalskas
Saugirdas Pukalskas. Šaltinis: DELFI / Kiril Čachovskij

Anot jo, pasakyti, kokiu kuru varomi automobiliai ekologiškesni, – labai sudėtinga. Jei prieš 20 metų būtume galėję teigti, kad dėl išmetamų kietųjų dalelių labiau aplinką teršia dyzelinis variklis, įdiegus filtrus šis klausimas tapo nebe toks opus. O štai į benzinu varomus automobilius, kurie buvo laikomi mažiau taršiais, įdiegus tiesioginio įpurškimo technologijas, jie taip pat pradėjo išskirti kietąsias daleles. Siekiant šią problemą išspręsti į juos taip pat pradėti montuoti filtrai. Vis dėlto S. Pukalsko teigimu, net ir geriausi filtrai kietųjų dalelių šimtu procentų nesulaiko.

Jis tikina, kad iš esmės „Euro“ standartai (automobilių išmetamų dujų emisijos standartai, - red. past.) labai panašūs visiems automobiliams, todėl ir leidžiama tarša – panaši. Jo teigimu, svarbu įvertinti ir kaip kuras gaminamas, pavyzdžiui, elektromobiliai laikomi ekologiškomis transporto priemonės, tačiau jei elektra gaminama iš akmens anglies elektrinėse, vertinama, kad toks automobilis teršia net labiau nei varomas įprastais degalais.

Lietuvoje pagaminti biodegalai CO2 išmetimą sumažina iki 72 proc. lyginant su mineraliniais degalais.

Jei automobilis registruotas po 2014 metų, pasitikrinti, kiek anglies dioksido jis išmeta, galima registracijos liudijime. Kitu atveju jos reikėtų ieškoti VĮ „Regitra“ paieškos sistemoje suvedus VIN kodą, registracijos numerį arba registracijos liudijimo numerį. Jei šioje sistemoje tokia informacija nepateikiama, galima pasitikrinti automobilio atitikties liudijime arba klausti pačių gamintojų.

Teršia skirtingais būdais

Automobilių taršos šaltinių yra ne vienas. Bene daugiausiai teršalų išmetama degimo proceso metu, kai į aplinką išsiskiria anglies monoksidas, azoto oksidai, angliavandeniliai ir dyzelino kietosios detalės.

Išmetimo vamzdis
Išmetimo vamzdis. Šaltinis: Shutterstock

Skaičiuojama, kad iš išmetamojo automobilio vamzdžio į aplinką patenkančios degimo liekanos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų. 20 proc. teršalų į aplinką išsiskiria iš variklio karterio ir apie 9 proc. - angliavandeniams garuojant iš karbiuratoriaus, dar apie 6 proc. išsiskiria iš degalų bako.

Prie automobilių taršos priskiriamos ir dulkės, susidarančios dylant jų padangoms, ratų sukibimo su kelio danga metu išplėšiamos dangos dulkės bei sukeliami kelio dulkių sūkuriai.

Automobilio išmetamų angliavandenilių, kietųjų dalelių, azoto oksidų kiekius riboja „Euro“ standartas. ES 1992 m. buvo įvedusi „Euro 1“ standartą, kurį turėjo atitikti naujai parduodamos transporto priemonės. 2014 metais buvo įvestas „Euro 6“ standartas, vėliau pasikeitus emisijų matavimo principams ir automobilius pradėjus testuoti nebe laboratorijose, o tikruose keliuose standartai dar griežtėjo ir šiandien turime „Euro 6d-Temp“.

Tobulėjant technologijoms ir vis daugiau dėmesio skiriant klimato kaitos problemoms, jau kalbama ir apie naują „Euro 7“ standartą. Jis turėtų tapti paskutiniu žingsniu, siekiant riboti dyzelinu ir benzinu varomų automobilių sukeliamą taršą, nes galiausiai turėtume pereiti prie didesnio elektromobilių skaičiaus keliuose.

Tiesa, automobilių taršą bandoma riboti ir įvairiais apmokestinimais. Pavyzdžiui, taršos mokesčiu ar dar kitaip vadinamu registracijos mokesčiu.

Ateitis – švaresnis transportas

Energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad iki 2050 metų turėsime pasiekti poveikio klimatui neutralumą, taigi ateityje benzino ar dyzelino naudoti nebegalėsime, o iki tol bus ieškoma būdų, kaip šias kuro rūšis padaryti draugiškesnes aplinkai.

Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius. Šaltinis: Asmeninio albumo nuotr.

Jo teigimu, vidaus degimo varikliai kurį laiką dar bus populiarūs, bet greičiausiai bus didinamas biodegalų įmaišymo į šį kurą procentas. Tam reikės pritaikyti ir pačius automobilius.

Anot jo, vis daugiau dėmesio sulaukia elektromobiliai. Tokiose šalyse kaip Norvegija didžioji dalis parduodamų automobilių - būtent tokie. Jų daugėja ir Prancūzijoje. Mažėjant kainų skirtumui tarp automobilių, varomų mineraliniais degalais, ir automobilių, varomų elektra, ši tendencija augs. Be to, elektromobiliai tobulėja ir po pakrovimo gali vis toliau nuvažiuoti, tai taip pat suteikia daugiau galimybių.

Kita alternatyva, jo nuomone, yra vandenilis. M. Nagevičius sako, kad kol kas Baltijos šalyse yra tik viena vandenilio stotelė, kurioje vandenilis gaminamas iš dujų, taigi nėra visai tai, ko tikimasi. Anot jo, vandenilis taip pat gali būti taršus, jei jo gamybos metu į aplinką patenka CO2, todėl geriausia alternatyva yra vadinamas „žaliasis“ vandenilis.

Energetikos ekspertas įsitikinęs, kad ir toliau bus naudojami pirmos kartos biodegalai, kurie yra gaminami iš pašarinių žaliavų. Vis dėlto daugiausiai perspektyvos, anot jo, turi antros kartos biodegalai, gaminami iš atliekų, taigi jie turėtų populiarėti.

Taip pat bus vis daugiau naudojamas biometanas – išvalytos biodujos, kurios šiuo metu populiarios Skandinavijos šalyse ir yra naudojamos viešajam transportui.

Iššūkiai - įveikiami

Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė sako, kad Lietuvoje transporto sektorius yra labiausiai augantis sektorius. Anot jos, nuo 2005 metų sunaudojame 50 proc. daugiau kuro, todėl beveik perpus išaugo ir ŠESD išmetimai.

Gintarė Krušnienė
Gintarė Krušnienė. Šaltinis: DELFI / Karolina Pansevič

„Lietuvai yra naudinga siekti kuro vartojimo ir išmetimų (šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų, – red. past.) mažinimo ir keletas dalykų jau yra padaryta. Vienas jų - tai šių metų pradžioje priimtas Alternatyvių degalų įstatymas, kurio vienas iš pagrindinių rezultatų - iki 2030 metų biodegalų dalis mineraliniuose degaluose padidės praktiškai keturis kartus. Tai duos apčiuopiamus sutaupymus“, – sako aplinkos viceministrė.

Anot jos, Alternatyvių degalų įstatymas taip pat įpareigoja iki 2023 metų miestuose nustatyti mažos taršos zonas.

Aplinkos viceministrės teigimu, didelė problema yra ir neefektyvus transporto parkas. Tai planuojama išspręsti skatinant mažiau taršių transporto priemonių pasirinkimus. Antrus metus veikia Klimato kaitos programos priemonė, pagal kurią skiriama 1000 eurų paskata įsigyjant mažiau taršų automobilį, taip pat Vyriausybėje šiuo metu vyksta diskusijos dėl efektyvesnio transporto priemonių apmokestinimo.

Žemė
Žemė. Šaltinis: Shutterstock

Prioritetas skiriamas ir viešajam transportui. „Vyriausybės programoje įrašytas tikslas iki 2027 metų pasiekti, kad visas didmiesčių viešasis transportas, taksi ir pavėžėjimo paslaugą teikiantis transportas naudotų tik atsinaujinančią energiją. Kalbama ne tik apie elektrą, bet ir apie biometano dujas. Tikslas yra turėti šimtu procentų klimatui neutralų viešąjį transportą ir tas paslaugas plėsti“, – teigia G. Krušnienė.

„Technologijos vystosi eksponentiškai. Pradžia visada yra sunkesnė nei vėliau, įgijus pagreitį. Manau, kad tikslas iki 2030 m. 30 proc. sumažinti ŠESD Lietuvai yra ambicingas, bet pakankamai geras. Žiūrint į tokią matematinę projekciją, matome, kad pasiekus tokį mažėjimą per ateinantį dešimtmetį, tokiu pačiu greičiu, o gal net ir greičiau, nes technologijos nuolat vystosi, pasiektume ir 2050 m. tikslą – neutralumą klimatui“, - sakė aplinkos viceministrė.