Pritaikytas prie oro sąlygų
Praėjusios žiemos šalčiai sukaustė ne tik gyventojus, bet ir kai kuriuos automobilius. Kilo diskusijų banga – ar tai lėmė netinkami ir sezonui nepritaikyti degalai ar jų biopriedai, mat praėjusi žiema buvo pirmoji, kai jos metu buvo privaloma dyzelino sudėtyje naudoti 7 proc. biodegalų.
Siekiant atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reikia įvertinti paties dyzelino savybes. Kitaip nei, pavyzdžiui, benzino, dyzelino cheminė sudėtis skiriasi priklausomai nuo sezono. Dėl šios priežasties jis yra skirstomas į klases: vasarinės – tinkamą naudoti vasaros sezonu, žieminės – skirtą važinėti žiemos mėnesiais, ir pereinamosios arba dar kitaip vadinamą tarpinės klasės dyzeliną.
Vasarinės klasės dyzelinu vadinamas C klasės dyzelinas, kurio ribinė filtruojamumo temperatūra –5 °C. Jis naudojamas gegužės-rugsėjo mėn. Pereinamosios arba E klasės dyzelino filtruojamumo temperatūra –15 °C. Juo kuro baką degalinėje vairuotojai gali užpildyti kovo-balandžio mėn. bei spalio-lapkričio mėn. Žieminės klasės dyzelinas skirstomas į F, pirmos ir antros klasės arktinį dyzeliną. Žiemos laikotarpiu ribinė filtruojamumo temperatūra privalo būti: F klasės iki –20 °C, pirmos klasės iki –26 °C, o antros klasės iki –32 °C.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausio mėnesį žemiausia temperatūra buvo –28,6 °C, o vasarį –28,4 °C. Esant tokiai temperatūrai turi būti naudojamas antros klasės arktinis dyzelinas, tačiau šiemet jo rinkoje nebuvo, taigi paspaudus tokiems šalčiams kai kurie dyzelinu varomi automobiliai liko stovėti vietoje.
Biodegalų asociacijos tyrimas parodė, kad tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas žino, jog praėjusią žiemą degaluose buvo naudojamas palmių aliejus. 76 proc. gyventojų pripažįsta, kad palmių aliejaus naudojimas yra problema, kurią reikia spręsti, o laipsniškam šio aliejaus naudojimo degaluose mažinimui ir galutiniam uždraudimui pritaria 43 proc. apklaustųjų.
Didžioji dauguma - 83 proc. Lietuvos gyventojų - sutinka, kad šalyje turėtų būti labiau naudojami vietoje ir iš vietinių žaliavų pagaminti biodegalai.
Kalti biodegalai?
Biodegalų asociacijos viceprezidentas Jurgis Polujanskas sako, kad biodegalai rinkoje sudaro konkurenciją mineraliniams degalams, todėl dažnai galima išgirsti įvairių priekaištų. Tačiau, anot jo, atsakymas, kodėl dyzelinu varomi varikliai neužsivedė, paprastas – buvo tikėtasi šiltų žiemų, todėl rinkoje buvo tik pirmo arktinio tipo dyzelino, kuris skirtas naudoti kai lauko temperatūra siekia iki –26 °C.
„Kai kalbame apie dyzeliną, žema temperatūra tikrai sukelia tam tikrų problemų ir jeigu kuras nėra specialiai paruoštas arba nėra tam tikros jo klasės, jis gali sutirštėti ir automobilis gali neužsivesti. Dauguma rinkos žaidėjų galvojo, kad žiema bus kaip visada šilta, ir prekiavo pereinamosiomis dyzelino klasėmis. Ir tik kai kur buvo prekiaujama pirma arktine klase. Akivaizdu, kad esant atšiauriems šalčiams reikėjo prekiauti antra arktinio dyzelino klase. Reikia suprasti, kad biodegalai bendroje degalų sudėtyje sudaro tik 7 procentus. Tad esant žemai temperatūrai, su biodegalais ar be jų, jei nebus naudojama tinkama dyzelino klasė, automobilis gali neužsivesti“, - sako J. Polujanskas.
Pasak pašnekovo, dabar Lietuvoje yra absurdiška situacija, kai iš lietuviškų rapsų pagaminti biodegalai sėkmingai eksportuojami į užsienį – Vokietiją, Skandinavijos šalis, o į Lietuvą importuojamas neaiškios kilmės biopriedas.
„Manau, kad mes kaip tik kaip Lietuvos patriotai turime naudoti daugiau vietinės produkcijos, ypač kai ta produkcija yra žymiai kokybiškesnė. Pavyzdžiui, lietuviški biodegalai turi paklausą aukštais degalų standartais išsiskiriančioje Norvegijoje, kai Lietuva savo produkcijos kratosi“, – stebisi J. Polujanskas.
VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas atsimena, kaip prieš kelis metus buvo atlikti bandymai, kai biopriedas buvo panaudotas žiemos laikotarpiu, ir sako, kad rodikliai atitiko reikalavimus.
Anot jo, anksčiau žiemos mėnesiais nebuvo privaloma į dyzeliną maišyti biodegalų, todėl dyzelinas buvo pardavinėjamas be jų ir kai kurie degalų pardavėjai teigė, neva, degalai su biodegalų priedu greičiau užšąla. Vis dėlto S. Pukalsko teigimu, tyrimai rodo priešingai - turi būti naudojamas atitinkamos kategorijos dyzelinas.
„Pirmos kartos biodyzelinas šiai dienai yra pakankamai kokybiškas ir rūpesčių žiemą neturėtų būti. Esame tyrę dyzelino su biodegalų priedu charakteristikas ir rezultatai parodė, kad degalai atitiko standarto reikalavimus“, - teigė jis.
Vyksta konkurencija
Anot Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidento Aušrio Macijausko, gamintojai tikina, kad antros arktinės klasės degalų buvo pasigaminę, tačiau mažmenininkai jų neprašė, taigi degalai buvo eksportuojami į kitas šalis: Latviją, Estiją, Lenkiją. O štai mažmenininkai, pasak jo, tikina, kad jiems degalai siūlyti nebuvo.
Dyzelino klasės pateikimas į rinką taip pat yra ir konkurencijos klausimas. Antros arktinės klasės degalai yra brangesni, todėl ne visi tiekėjai nori rizikuoti ir pirkti dyzelino klasę, kurios galbūt per visą sezoną neprireiks.
A. Macijauskas sako, kad situaciją, kai rinkoje nėra reikiamos klasės dyzelino, padėtų išspręsti mažmenininkų įpareigojimas rinkai pateikti atitinkamos kategorijos kokybiškus degalus, pavyzdžiui, nustatant, kad nuo gruodžio 1 dienos iki vasario 28 dienos nepaisant oro sąlygų privaloma tiekti kokybišką žieminį dyzeliną. Šiuo metu, anot pašnekovo, tai palikta spręsti patiems degalinių savininkams, taigi vyksta konkurencinė kova - tiekėjai nenori pirkti ir prekiauti brangesnės klasės dyzelinu, nes vairuotojai turėdami pasirinkimą užpildyti kuro baką pigesniu dyzelinu kitoje degalinėje, rinksis pataupyti.
„Taip ir atsitinka, kad kažkas rizikuoja prekiauti rudeniniu dyzelinu per visus šalčius, o kiti prekiauja arktiniu pirmos klasės. Niekas nenori, kad pas juos degalinėje dyzelinas būtų 20 centrų brangesnis ir nebūtų klientų. Arktinis antros kategorijos dyzelinas yra tinkamas ir vasarą, ir žiemą. Tai yra tik kainos klausimas“, - teigė jis.
Prekybos naftos produktais taisyklėse yra nurodyta, kad žiemos laikotarpiu degalinėse turi būti prekiaujama pirmos arba antros klasės arktiniu dyzelinu, o kur leidžia galimybės, papildomai galima prekiauti ir F klasės žieminiu dyzelinu. Taip pat pirkėjas turi teisę susipažinti su rašytine informacija apie žiemos laikotarpiu parduodamo dyzelino kokybės reikalavimus.
Rapsai ar palmės?
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas sako, kad šią žiemą varikliai neužsivedė trims asociacijos nariams. Išsiaiškinus situaciją pasirodė, kad vienu atveju ūkininkas degalus buvo įsigijęs lapkričio mėnesį, taigi jie negalėjo būti reikiamos klasės, o štai kitais dviem atvejais degalai buvo pirmos arktinės klasės ir juose buvo įvežtinio biopriedo.
„Kiti degalai buvo arktinio tipo, pirkti gruodžio mėnesį, pirmos kategorijos. Nukritus temperatūrai iki –28 °C, technika neužsivedė. Pirmos kategorijos arktiniai degalai yra iki –20 °C. Mes domėjomės, nagrinėjome sertifikatus. Juose ir buvo pažymėta, kad tai yra pirmos kategorijos degalai. Abiem atvejais tuose degaluose buvo importinio biopriedo. Gamintojas nedetalizuoja, koks biopriedas naudotas, bet mes įtariame, kad jis gaminamas iš palmių aliejaus, nes kitokio importinio biopriedo šiais metais, mūsų žiniomis, rinkoje nebuvo“, - teigė jis.
A. Macijauskas teigia, kad pagrindinė problema - importuojamas neaiškios kilmės biopriedas. „Visi supranta, kad mes auginame rapsus, iš jų yra gaminamas aliejus, o iš to aliejaus – biodyzelinas. Miškai dėl rapsų nekertami, neišnaudojami žmonės“, - sako jis.
Iš tiesų dėl palmių plantacijų auginimo, tokiose šalyse kaip Malaizija, Indonezija, diskutuojama jau seniai. Palmių aliejaus gamyba tiesiogiai susijusi su atogrąžų miškų kirtimu. Kai kuriais duomenimis, alyvpalmių plantacijos dengia per 27 mln. hektarų žemės ploto, kuriame kadaise augo atogrąžų miškai. Klimato šiltėjimas - dar viena palmių aliejaus produkcijos išgavimo pasekmė - kertamos džiunglės ir sausinami durpynai didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas teigia, kad biodegalų priedų maišymo į mineralinius degalus idėja kilo siekiant užtikrinti Europos saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo importinių degalų. Anot jo, svarbus ir etinis klausimas - nenaudoti palmių aliejaus, dėl kurio kertami saugotini miškai ir keičiasi klimatas. Ypač kai turime biodegalų gamybai tinkančią kultūrą savo šalyje.
„Verslas rado kelius, kaip atsivežti biopriedų, kurie neaišku, iš ko pagaminti, kaip užauginti ir kas dėl to nukentėjo. Gerai žinoma, kad tose šalyse sertifikatų sistema neatlaiko jokios kritikos. Pavyzdžiui, Indonezijos atveju tie sertifikatai išduodami už pinigus. Paskutinis tyrimas padarytas Olandijoje įrodė, kad nepaisant turimų sertifikatų, palmės vis tiek buvo auginamos šviežiai iškirstose atogrąžų miškų plantacijose“, - kalbėjo pašnekovas.
