Operos solistas Merūnas Vitulskis skaičiuoja, kad pirmąkart Dainų šventėje su mokyklos choru pasirodė būdamas paauglys – maždaug 14-15 metų. Šventėje patirti įspūdžiai jam įsirėžė iki šiol: plačiomis akimis jis žvelgė į tūkstantinę klausytojų minią, į Vilnių, kuris tada dar buvo svetimas, džiaugėsi naujai užsimezgusiomis draugystėmis.

Todėl paklaustas, ar šįmet dalyvaus Lietuvos šimtmečio Dainų šventėje „Vardan tos...“, nemirkteli – ateis su visa šeima.

„Matyt, visi Lietuvos atlikėjai, bent šiek tiek susiję su muzika, su Dainų švente yra susidūrę. Mano nuomone, tai – puikus įrankis suprasti, kas yra mūsų tauta, mūsų muzika, – pokalbį pradeda M. Vitulskis. – Pats gerai atsimenu savo dalyvavimą šventėje – iki šiol pamenu, ką reiškia būti drauge su šitokia minia, laukti, ruoštis, net miegoti ant grindų skirtingose mokyklose... Tai buvo nepaprastas jausmas, ir viskas vien dėl didelio noro dainuoti.“

Vitulskio patirtis Dainų šventėje: žavingas Vilnius, bendraminčiai ir miegas ant grindų
© LNKC nuotr.

Dainų šventėje M. Vitulskis net kelis kartus pasirodė su Juozo Tumo Vaižganto vidurinės mokyklos, dabar besivadinančios KTU gimnazija, choru. „Buvome vienintelė ne muzikos mokykla iš Kauno, kuri pasirodydavo šventėje. Mūsų chorelis buvo nedidelis, atrankose nuolat dalyvaudavome su „ne sau lygiais“, bet vis gerai pasirodydavome“, – džiaugiasi M. Vitulskis.

Ir kiekvienąkart, kai skambėdavo Dainų šventė, atlikėjas būdavo itin laimingas: „Dievulėliau! Mano gyvenimo sąlygos vaikystėje tikrai nebuvo minkštos, patalais apkamšytas nebuvau. O čia – kelionė į kitą miestą... Buvo labai faina ištrūkti, pamatyti, praplėsti akiratį. Tokie renginiai buvo pagrindinė galimybė jaunam žmogui, man, sutikti panašių į save, išprotėjusių dėl muzikos.“

Užduotis – vystyti tradiciją

Galbūt tie nostalgiški prisiminimai, o gal – didžiulė meilė tautai ir tradicijoms lemia, kad suaugęs M. Vitulskis vis tiek į Dainų šventę skuba.

„Jau aštuntus metus Dainų šventėje tesu stebėtojas. Tačiau tai nemažina noro palaikyti dalyvių, idėjos. Vis matau, kaip šurmuliuoja miestas, kaip suvažiuoja jaunimas iš visos šalies. Labai palaikau šventės idėją. Pačiam, matyt, jau ir amžiaus cenzas nebeleistų dalyvauti, bet stebėti juk galiu“, – šypsosi.

O ar šią vasarą, birželio 30 – liepos 6 dienomis, jis į šventę užsuks? Gal ir visą šeimą drauge atsives? „Manau, kad taip ir bus. Šią vasarą pats nemažai laiko praleisiu Lietuvoje. Panašu, kad aplankyti šventę galimybė bus. Taigi būtinai ja pasinaudosiu“, – sako dainininkas.

Baigdamas pokalbį M. Vitulskis pabrėžia: „Šią tradiciją saugoti privalu. Ji – labai savita, pasaulyje tokių dalykų daugiau nėra. Šventė puikiai atspindi mūsų tradicijas, kilmę, gebėjimą susivienyti. Tai ypač svarbu kalbant apie jaunimą. Mes tiesiog parodome pasauliui savo identitetą, be to, atsiskleidžiame kaip puikiai dainuojantys. Nuoširdžiai tikiuosi, kad ši Dainų šventės tradicija gyvuos dar ne vieną šimtmetį, o mūsų užduotis – ją vystyti.“

Specialus projektas „Dainų šventės alumnai“
2