Likus šimtui dienų iki šimtmečio Dainų šventės, intensyviai ruošiasi ne tik Lietuvos chorai ir ansambliai. Organizatorių tikslas yra sujungti viso pasaulio lietuvius, tačiau švente susidomėjo ne tik tautiečiai.

„Tautiškos giesmės“ giedojimo tradicija atsirado per Lietuvos tūkstantmečio minėjimą. Tą kart, teigia Dainų šventės organizatorius ir „Lietuva 4000000” vadovas Raimundas Daubaras, „Tautiška giesmė“ buvo giedota net 53 šalyse, o dabar giedančiųjų nebūtų įmanoma suskaičiuoti. Tačiau šiais metais, minint tradicijos dešimtmetį, organizatoriai siekia, kad visame pasaulyje giesmę giedotų 4 milijonai žmonių.

Tačiau šia tradicija domisi ne tik pasaulio lietuviai. „Į Dainų šventę suvažiuos ne tik lietuviai iš visos Lietuvos ir pasaulio kampelių, bet ir užsieniečiai. Atvyks ir vienas japonų choras, kuris mokosi visą repertuarą dainuoti lietuviškai. Jie išreiškė norą, atsiuntė įrašą ir yra pasiruošę kartu giedoti „Tautišką giesmę“. Todėl prie 4 milijonų lietuvių prisidės ir 40 japonų“, – per spaudos konferenciją pasakojo Dainų šventės direktorius Saulius Liausa.

Lietuvių tradicija stebina net visko mačiusius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nors Dainų šventė, anot S. Liausos, prasidėjo Šveicarijoje, lietuviai šią šventę padarė unikalia. „Šiais metais Vingio parko estradoje dainuos jungtinis 12 tūkstančių žmonių choras, o stadione šoks jungtinis 8 tūkstančių šokėjų skaičius. Visi Dainų šventės renginiai yra dideli ir unikalūs. Ir tai yra įdomu ne tik turistams, bet ir ekspertams.

Užsieniečiai kolegos pamatę mūsų Dainų šventės vaizdo įrašus, palinkčioja galva ir sako, kad technologijos šiais laikais gali viską. Jie mano, kad tai netikra. Jiems yra sunku įsivaizduoti, kad vienas dirigento mostas valdo 12 tūkstančių žmonių“, – apie besistebinčius užsieniečius dirigentus pasakoja S. Liausa.

Lietuvių tradicija stebina net visko mačiusius
© DELFI / Tomas Vinickas

Dainų šventę, pasak jo, sudarys 15 didelių renginių. Dalis jų, teigia S. Liausa, yra neatskiriami nuo Dainų šventės, pavyzdžiui, Dainų diena, tačiau kita dalis renginių bus dar nematyti. „Bus liaudies meno paroda, vaikų amatų miestelis. O pasaulio lietuviai turės atskirą dieną“, – sako S. Liausa.

Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dieną, pasakoja renginio kuratorė Jurga Gailiūtė, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje vienu metu susirinks pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos tautinės bendrijos. „Jau dabar turime iš virš 30 šalių užsiregistravusių lietuvių, kurie nori dalyvauti renginyje. Tai puiki proga susipažinti net tik su didelėmis lietuvių bendrijomis, kaip Australijos lietuviai ar JAV lietuviai, bet ir su mažiau girdėtomis. Pavyzdžiui, su Izraelio lietuviais, Egipto ar Turkijos lietuviais“, – vardija moteris.

Lietuvių tradicija stebina net visko mačiusius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Per Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dieną, anot J. Gailiūtės, bus griaunami mitai. „Tą dieną prisistatys ir Lietuvoje gyvenančios bendrijos. Bus galimybė susitikti su Lietuvoje gyvenančiais armėnais, vokiečiais. Graikai mokys šokti sirtakį. Galėsime susipažinti su mažiau matomomis bendruomenėmis. Nes kol kas atrodo, kad manome, jog Lietuvoje gyvena tik lenkai, rusai ir gal totoriai“, – pastebi ji.

Anot organizatorių, šventėje dalyvaus 36 tūkstančiai žmonių. Paklausus, ar visi dalyviai turės, kur miegoti, R. Daubaras juokaudamas atsako, kad nakvynė mokykloje – neatsiejama Dainų šventės dalis. „Nakvynės mokykloje su draugais yra tai, ką didžioji dalis Dainų šventės alumnų atsimena geriausiai“, – sako jis.

„2024 metais bus Dainų šventės šimtmetis. Per daugiau nei 90 metų, Dainų šventė palietė daugybės žmonių gyvenimus. Sugalvojome juos visus suburti socialinio tinklo „Facebook“ grupėje. Žmonės labai įsitraukė, pradėjo dalintis savo atsiminimais, įspūdžiais. Kviečiame visus alumnus įsisegti senus Dainų šventės ženkliukus, kad matytume, kurie yra Dainų šventės dalyviai“, – ragina S. Liausa.

Lietuvių tradicija stebina net visko mačiusius
© Sigitas Mikutis

S. Liausas pastebi ir dar vieną Dainų šventės unikalumą. „Mums nereikia raginti žmonių, kad jie dalyvautų Dainų šventėje. Labai didelė dalis Dainų šventės dalyvių yra iš visos Lietuvos. Kolektyvai aktyviai ruošiasi. Nebūtinai Vilniuje kolektyvas yra geresnis ir labiau myli dainą ir šokį nei mažesniame miestelyje esantis kolektyvas. Dainų šventėje žmonės dalyvaus iš visos Lietuvos savivaldybių ir beveik iš visų miestų ir miestelių“, – džiaugiasi vyras. S. Liausas pastebi, kad tiems, kurie kelis kartus per savaitę renkasi į kolektyvus ir repetuoja, Dainų šventė tampa lyg olimpiada.

R. Daubaras sutinka ir teigia, kad Dainų šventė nėra tik 7 dienos, kai visi kolektyvai susirenka Kaune ir Vilniuje. „Dainų šventės tikslas yra, kad švenčia visa Lietuva. Švenčia ne tik kolektyvai, bet ir žmonės“, – tikina jis. R. Daubaras pasakoja ir apie kitą iniciatyvą – žygį per Lietuvą „Vardan tos“, kuris startavo kovo mėnesį. Tai daugybė renginių visuose Lietuvos miestuose, kur gyvai skamba dainos ir šokiai, atliekami atrankas praėjusių kolektyvų. Žmonės gali pasigaminti dainų šventės mecenato „Swedbank“ iniciatyva atsiradusias tautinių motyvų kokardas.

Lietuvių tradicija stebina net visko mačiusius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Taip pat regionuose gyvenantys lietuviai kviečiami pasidalinti 4 milijonų idėja savo aplinkoje ir kviesti užsienyje gyvenančius tautiečius liepos 6 dieną kartu sugiedoti „Tautišką giesmę“. „Вeveik kiekviena šeima turi kitose šalyse gyvenančių giminaičių, draugų, klasiokų. Jie turi ryšį ir toks pakvietimas yra labai stiprus“, – pastebi R. Daubaras.

www.DELFI.lt
12