Paklausta, kaip jaučiasi likus vos savaitei iki žygio starto, K. Jasiūnaitė neslepia, kad jau pradėjo jaudintis. Dar šių metų žiemą tai buvo tik ant popieriaus lapo užrašyta idėja, o dabar jos rankose – Piligrimo pasas.
„Kažkoks jaudulys atsirado, nes supratau, kad jau oficialiai dalinuosi su visais žinia apie šį projektą. Idėja gimė vasario mėnesį Tylos stovykloje, o dabar jau tampa kūnu, tai tikrai nerealu“, – džiaugiasi ji.
Camino Lituano prisijungia prie tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo. Populiarusis Camino de Santiago žinomas jau daugiau nei tūkstantmetį. Tradiciniu maršrutu piligrimai iš viso pasaulio žygiuoja nuo Prancūzijoje esančių Pirėnų kalnų per Ispanijos miestą Pamploną ir Leoną iki Kompostelos Santjago katedros, kur tikima, kad yra palaidotas Apaštalas Jokūbas.
Tuo tarpu, Lietuvoje šis kelias buvo pradėtas kurti tik prieš šešis metus. Jį sukūrė stipri Camino Lituano bendruomenė be jokių valstybės ar projektinių lėšų, tik su savanorių pagalba. Jis šiaurėje, ties Žagare jungiasi su latviškuoju, o pietuose, ties Lazdijais – su lenkiškuoju Camino keliu.
Pasakodama apie šio kelio misiją, Kornelija pabrėžia, kad šiais laikais piligrimystės suvokimas evoliucionuoja ir tai nebėra siejama vien su tikėjimu.
„Tai yra vadinamasis kultūrinis kelias. Aišku, jis driekiasi per bažnyčias, koplyčias, bet taip pat ir gamtos, įvairius kultūrinius objektus. Žmonės juo dažnai eina, ieškodami atsakymų į savo sielai rūpimus klausimus, norėdami atitrūkti nuo kasdienybės ir labiau įsiklausyti į save, savo tikruosius jausmus. Kiti, žinoma, keliauja vis dar religiniais tikslais.
Labai smagu, kad pasaulis globalėja, visi nori susipažinti su skirtingomis kultūromis, žmonėmis, vietovėmis. Mes geriau susipažinsime su Lietuva, tomis vietomis ir objektais, kurių greičiausiai kitomis sąlygomis nesugalvotume aplankyti. Keliausime per tokius mažus miestelius, gyvenvietes kaip Rusliai, Rozalimas ir pan. Turbūt net ne visi esame girdėję apie juos“, – sako video projektų kūrėja ir demonstruoja oficialius šios kelionės dokumentus – Piligrimų pasus.
Jie būtini tam, kad Camino Lituano žygeiviai galėtų nakvoti piligrimystės vietose. Jomis visame maršrute tampa ir parapijos namai, ir nakvynės namai, ir įvairios sodybos, svečių namai ar net vietinių gyventojų būstai. Atvykus į nakvynės vietą, šį pasą reikia pateikti administratoriui ar tos vietos šeimininkui, kurie uždės antspaudą, liudijantį apie aplankytą vietovę.
„Pavyzdžiui, nakvosime Rozalime ir tik ten atvykę būtinai paprašysime, kad mums uždėtų štampus, įrodančius, kad ten apsilankėme. Taip kelionės pabaigoje turėsime knygutę atsiminimui, kuri liudys, kad nuėjome 500 kilometrų per 21 dieną, kas yra tikrai labai labai nemažai“, – teigia projekto sumanytoja.
Na, o kompaniją šiame kelyje palaikys visas būrys žinomų veidų, kuriems išties artimas projekto konceptas:
„Prisijungs tokie žmonės, kuriuos Lietuvoje mes puikiai atpažįstame: youtuberis Paulius Samoška, keliautojas ir neatrastų vietų mėgėjas, taip pat socialiniuose tinkluose gerai žinomas komikas Omantas Jokubaitis, pilietiškumo ugdytoja Luka Lesauskaitė, komikas, tinklalaidės „Pralaužk vieną šaltą“ kūrėjas Mantas Grimalis, komikas Evaldas Jasaitis, praėjusiais metais pėsčiomis nuėjęs net iki Berlyno, ir kiti. Tikrai manau, kad bus linksma ir įdomu. Kartu pažinsime Lietuvą“, – sako K. Jasiūnaitė.
Jau nuo birželio 8 dienos „Delfi“ portale bus galima stebėti video tinklaraštį, nufilmuotų tiesiai iš žygio, apie jo kasdienybę ir įdomiausius įvykius, o nuo liepos mėnesio iki pat rugpjūčio pabaigos „Delfi TV“ eteryje bus rodoma laida, kurioje nuguls pokalbiai su projekto svečiais, žygyje sutiktais vietiniais gyventojais, taip pat visame kelyje užfiksuoti nuotykiai.
Pažinti Lietuvą kviečia projekto mecenatas NORFA. Camino Lituano – žygis, įkvėptas Lietuvos.
