Buvo lygiai toks pats gaivus pavasaris, žydėjo sodai ir pievos, iš šiltųjų kraštų grįžę paukščiai suko lizdus, perėjo jauniklius, o žmonės, palinkę prie vagų, sodino bulves. Bundančios gamtos dvelksmas šalin gujo nerimą dėl ateities ir nežinią, kurią kėlė Sovietų Sąjungos Lietuvai paskelbta ekonominė blokada.

Susitelkę į tvirtą kumštį, lietuviai prieš trisdešimt metų puikiai atsilaikė prieš tuomečius sunkumus. Kaimo žmonės į miestą veždavo pieną ir jį nemokamai dalydavo šeimoms, turėjusioms vaikų. Kas kiek galėjo – po rublį – kitą, po kelis šimtus ar net tūkstantį aukojo į tada įsteigtą Blokados fondą.

Sovietų blokada Lietuvai truko 74 dienas.

Šiandien daugelis lygina ją su šiandienine koronviruso sukelta krize. Visai kaip tuomet, žmonės patiria nerimą dėl sunkiai prognozuojamos ateities. Priešnuodžių nuo viruso, kuris bando pakirsti Lietuvos visuomenę ir šalies ekonomiką, ieško ir prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujamas fondas.

D. Jokubėnienės archyvas
D. Jokubėnienės archyvas


Dosnieji dzūkai

„Prieš 30 metų prasidėjo ekonominė Lietuvos blokada. Tvarkau archyvą. Žmonės tada aukojo pirkdami, štai, tokius ženklus, išsaugojau ir Vilniaus plastmasių gamyklos išleistus pinigus…

„Šiuo sunkiu Lietuvai metu, būdami vyresnio amžiaus, negalime prisidėti aktyvia veikla, todėl į Blokados fondą įnešame tūkstantį rublių“. Šiandien palangiškio Jono Plučo iš Tylos gatvės gal jau nebėra tarp mūsų.

O juk tada gyvenome skurdžiai, tai buvo ne tik dideli pinigai, bet iki ašarų jaudina ir paties laiško žodžiai: „Nepergyvenkime dėl laikinų nepriteklių. Suvokime padėties rimtumą. Tegul ir šis blokados laikotarpis įeis į Lietuvos istoriją, kaip dar vienas pavyzdys, rodantis, kad laisvė ir nepriklausomybė – mūsų Tautos savastis, kurios savo noru mes niekada neatsisakysime“.

Tada neatsakiau į šį 1990 metų balandžio mėnesį gautą laišką, nepadėkojau – tada laiškų buvo šimtai, nespėjau.

D. Jokubėnienės archyvas
D. Jokubėnienės archyvas

Gal išėjo ir kas iš tų 21 Marcinkonių kaimo gyventojų, taip pat aukojusių Blokados fondui: „Padėkime vieni kitiems moraliai ir materialiai. Įrodykime abejojantiems, kad esame verti laisvės…“

Pagarba jiems! Ar mes šiandien verti jų aukos?“

Tokiu jautriu įrašu ir nuotraukomis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijusi žurnalistė, garsios to meto televizijos laidos „Veidrodis“ redaktorė Danutė Jokubėnienė sako, kad specialaus archyvo nėra sukaupusi. Tuo metu rengė laidą, o žmonės siuntė laiškus ir nuotraukas.

„Labai sureagavo ir susidomėjo dzūkai. Būtų įdomu, ar gyvi dar palangiškiai. Gal kiekvienas turi kažką iš to laikotarpio. Tai, ką turėjau, atidaviau Angonitai Rupšytei – ji daug ką pasiėmė suskaitmeninti. Norėjau atiduoti Nacionaliniam muziejui, bet gal nelabai suprato, apie ką kalbu. Kiti laikai...“ – „Delfi“ pasakojo D. Jakubėnienė.

D. Jokubėnienės archyvas
D. Jokubėnienės archyvas

Ji prisiminė, kad blokados metu, kuriant laidą, pavyko nufilmuoti įžūlų siužetą.

„Raminant žmones, kad rusai neužsuks visų dujų, visoje Lietuvoje buvo uždegta nemažai amžinųjų ugnių. Šiauliuose, prie pagrindinio paminklo, kur degė amžinoji ugnis, mes su režisiere Janina Lapinskaite parodėme, kaip bus galima kiaušinienę išsikepti“, – dalindamasi ano meto įvykiais juokėsi žurnalistė.

Siūlė steigti lietuvišką Nobelio premiją

Prieš tris dešimtmečius balandį, atsižvelgiant į visuomenės iniciatyvą, buvo įsteigtas specialusis Blokados fondas.

Fondo lėšas sudarė Lietuvos ir kitų valstybių gyventojų, įstaigų, organizacijų, judėjimų įnašai. Šiomis lėšomis buvo numatoma šelpti nuolatinius Lietuvos gyventojus, kurie dėl Sovietų Sąjungos vykdytos ekonominės blokados atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje, taip pat mažai aprūpintas ar daugiavaikes šeimas, vienišus senelius, invalidus ir naudoti kitoms reikmėms – atsirandančioms dėl ypatingų sąlygų.

Laimei, „juoda diena“ neatėjo, fondo lėšos buvo išsaugotos.

Iš viso žmonės, įstaigos ir įvairios organizacijos Blokados fondui paaukojo 7,6 mln. rublių.

Įsisukant infliacijai ir nuvertėjant pinigams, buvo nutarta fondo vertę išsaugoti – įsigyti aukso ir juvelyrinių dirbinių, kuriuos, esant reikalui, būtų galima parduoti. Tuomet buvo nupirktas 26 741 aukso dirbinys, tarp jų – 329 brangakmeniais inkrustuoti papuošalai.

D. Jokubėnienės archyvas
D. Jokubėnienės archyvas

Iš pradžių žiedai, apyrankės, auskarai, grandinėlės ir kitos brangenybės slaptai saugotos Kaune, „Merkurijaus“’ parduotuvėje bei galanterijos prekių didmeninėje bazėje, kiek vėliau – pervežtos į Lietuvos banko Kauno skyrių, o po to buvo saugomos Lietuvos prabavimo rūmuose Druskininkuose.

Blokados fondo gaminių vertė siekė apie 5,7 mln. litų, tačiau vis labiau augo jo istorinė ir dvasinės vienybės vertė.

Visuomenėje kilo daug ginčų, kaip toliau elgtis su fondu – vieni siūlė vertybes parduoti aukcione ir pastatyti paminklą Lietuvos Nepriklausomybei, kiti – įsteigti panašią į Nobelio premiją. Vis dėlto, nutarta išsaugoti jį ateities kartoms.

1999 metais, Seimo sprendimu, blokados fondas buvo likviduotas. Jo ilgalaikį materialųjį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti buvo patikėta Finansų ministerijai, kuri šią teisę beveik po dešimtmečio perdavė Lietuvos nacionaliniam muziejui, o šio fondo pinigines lėšas pervedė į Lietuvos valstybės biudžetą.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje dabar saugomi 26 778 juvelyriniai dirbiniai, kurių bendras svoris – 82 191,30 gramo.

Visus Blokados fondo dirbinius puošia specialus ženklas – Gedimino stulpai.

Suaukojo beveik milijoną

„Pirmomis pavasario dienomis, galbūt, dar ne visi gerai suprato, kad įžengėme į labai sudėtingą laikotarpį. Lietuvai, kaip ir visam pasauliui, koronavirusas buvo netikėto masto smūgis, – „Delfi“ sakė COVID-19 pasekmių mažinimo fondo tarybai vadovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė, – Pirmiausia – sveikatos sistemai, toliau – visai ekonomikai. Todėl, kai finansų ministras pasiūlė vadovauti COVID-19 pasekmių mažinimo fondo tarybai, kuri prižiūrėtų, kad pinigai būtų naudojami tikslingai ir skaidriai, sutikau iš karto. Fondui aukojo ir verslas, ir pavieniai žmonės, Kiekviena auka – labai reikšminga, verta dėkingumo ir pasididžiavimo. O pats fondas tapo mūsų savitarpio pagalbos įrankiu, dar kartą įrodęs, koks svarbus ir brangus mūsų gyvenime bendruomeniškumas.“

Už aukas perkama reikalingiausia įranga
© Finansų ministerijos nuotr.
Už aukas perkama reikalingiausia įranga

Kovo 20 d., kai prezidentė sutiko vadovauti šiai tarybai, fonde buvo 44 tūkst. eurų. Šiuo metu, COVID-19 pasekmių mažinimo fonde surinkta 790 tūkst. eurų, o iš jų panaudota bei pasirašyta sutarčių už 780 tūkst. eurų.

Už suaukotus pinigus, pirmiausia, buvo perkamos įvairios apsaugos priemonės medikams – 1000 litrų dezinfekcinio skysčio, 150 tūkst. vnt. vienkartinių vinilinių pirštinių, beveik 5 tūkst. vnt. FFP2 respiratorių, 100 daugkartinio naudojimo apsauginių kostiumų dezinfekcijai.

Pasak prezidentės, siekiant operatyvumo, mažesnių kaštų, taip pat, norint padėti šalies verslui, medicininės įrangos ir priemonių pirmiausia buvo ieškoma Lietuvoje.

Į didžiąsias Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio ligonines iškeliavo iš įmonės „Intersurgical“, esančios Pabradėje, nupirkti 6 tūkst. vnt. daugkartinio naudojimo respiratorių. Iš bendrovės „Ansell Protective Solutions Lithuania“ – 50 vnt. kokybiškų ir patvarių daugkartinio naudojimo apsauginių kostiumų dezinfekcijai atlikti.

Už aukas perkama reikalingiausia įranga
© Finansų ministerijos nuotr.
Už aukas perkama reikalingiausia įranga

Dar 50 vnt. tokių kostiumų įmonė fondui skyrė kaip labdarą.

Trims ligoninėms – Klaipėdos, Šiaulių ir Plungės – fondas nupirko bei pristatė tris plaučių ventiliavimo aparatus. Gydymo įstaigas pasiekė du mobilūs plaučių echoskopai, 19 reanimacijai skirtų elektrinių funkcinių lovų, 50 dinaminių čiužinių pragulų profilaktikai.

Pagaminti ir padovanoti 3 reanimacines lovas pasisiūlė Kauno įmonė „Novameta“.

Iš fondo lėšų nupirkta plaučių ultragarsinės diagnostikos įranga ir mobilus ilgalaikės ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos sistemos valdymo įrenginys (EKMO).

Gydymo priemonių išteklius papildė 40 vnt. gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių, 50 vnt. automatinių infuzinių švirkštinių pompų, skirtų tirpalų (parenterinės mitybos, vaistų) nuolatiniam skyrimui tiesiai į veną, C-MAC Pocket vaizdo laringoskopų komplektai (5 vnt.), palengvinantys trachėjos intubacijos procesą, kai ligoniams būtina atlikti dirbtinę plaučių ventiliaciją.

Už aukas perkama reikalingiausia įranga
© Finansų ministerijos nuotr.
Už aukas perkama reikalingiausia įranga

Dar 14 tūkst. eurų fondas skyrė bendrovės „Baltymas“ mokslininkams, kuriantiems įrankius viruso sukeliamos infekcinės ligos diagnostikai ir prevencijai. Jiems pristatyta ir 100 respiratorių.

Į fondą kreipėsi ir savo pagalbą pasiūlė bendrovė „Global Chemical Gate“. Fondui tarpininkaujant įmonė nevyriausybinėms organizacijoms skyrė 8000 vnt. 100 ml kišeninių rankų dezinfekcijos buteliukų.

Bėdos akivaizdoje – susitelkiame

Prie COVID-19 fondo veiklos savo lėšomis jau prisidėjo daugiau kaip šimtas verslo įmonių ir daugybė privačių aukotojų.

Tarp verslo įmonių daugiausia lėšų į fondą pervedė bendrovės „Philip Morris Baltic“ – 110 tūkst., „SEB Lietuva“ – 100 tūkst., „Telia Lietuva“ – 50 tūkst., „Baltisches Haus“ – 50 tūkst. eurų.

Kai kurios įmonės, tokios kaip „Timac Agro Lietuva“, „Kavos bankas“ prie fondo veiklos nusprendė prisidėti skirdamos jam dalį gautų pajamų.

LRT muzikinio projekto „Dainuokim kartu“ žiūrovai, kiekvieną šeštadienį, balsuodami už pamėgtus atlikėjus, savo skambučiais į COVID-19 fondą surinko apie 40 tūkst. eurų.

Į fondą kreipėsi ir savo pagalbą pasiūlė „LIDL Lietuva“. Fondui tarpininkaujant, prekybos centras nevyriausybinėms organizacijoms išdalino dovanų korteles, kurių bendra vertė – 10 tūkstančių eurų. „Maisto bankas“, „Maltiečiai“, „Caritas”, „Raudonasis kryžius“ ir organizacija „Gelbėkit vaikus“ paramą išdalins tiems, kam jos šiuo metu reikia labiausiai.

Už aukas perkama reikalingiausia įranga
© Finansų ministerijos nuotr.
Už aukas perkama reikalingiausia įranga

„Delfi“ primena, kad prie koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo ir ekonomikos skatinimo fondo prisidėjo vienos didžiausių Lietuvoje „Vilniaus prekybos“ grupės pagrindinis akcininkas Nerijus Numa su žmona ekonomiste Kaetana Numa. Jie į šį fondą pervedė 100 tūkst. eurų.

„Kovos su COVID-19 pandemija laikotarpį ateityje prisiminsime ne vien kaip didelių problemų, suvaržymų laiką, bet ir kaip nepaprastą žmonių gerumą, puikias iniciatyvas bei nuoširdžią pagalbą vieni kitiems, – sakė fondui vadovaujanti D. Grybauskaitė, – Mes ir vėl įsitikinome, kad užgriuvus sunkumams mokame susitelkti, o didžiausia vertybė gyvenime – matyti kitą žmogų, nebūti abejingam, dalintis, padėti, dalyvauti.“

Artimiausiu metu fondas planuoja įsigyti daugiafunkcines sistemas koronaviruso diagnostikai – GeneXpert IV (1 vnt.) ir GeneXpert II (1 vnt.), 10 testų rinkinių Xpert® Xpress SARS-CoV-2 (164 vnt.), bekontakčių termometrų (200 vnt.).

Už aukas perkama reikalingiausia įranga
© Finansų ministerijos nuotr.
Už aukas perkama reikalingiausia įranga

Tuo tarpu, gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriai jau pasiekė Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas, Kauno klinikinę, Klaipėdos universitetinę, Respublikines Panevėžio ir Šiaulių ligonines.

Fondas glaudžiai bendradarbiauja ir su įvairiose pasaulio šalyse veikiančiomis lietuvių bendruomenėmis. Niujorke įsikūręs Tautos Fondas prisidėdamas prie iniciatyvos pagelbėti nukentėjusiems nuo koronaviruso Lietuvoje į fondą pervedė 10 tūkst. dolerių, paaukoti per Tautos Fondą gali ir visi JAV gyvenantys lietuviai.


www.DELFI.lt
21