Kai žudikas maniakas Edmundas Svotas teismo salėje išgirdo griežčiausią teismo nuosprendį, jam buvo 27-eri. Ginkluotas ir girtas jis siautėjo Panevėžyje, kur peiliu subadė tris žmones. Tik vienam jų pavyko išgyventi.

2008-aisiais, kai buvo įvykdyti nusikaltimai, Panevėžyje kilo sumaištis. Policijos pareigūnai ieškojo maniako, o apklausę vietinio alaus baro nuolatinius lankytojus išgirdo, kad ieškoti reikia Vaiko. Būtent taip dažnai kartu girtaudavę asmenys vadindavo E. Svotą dėl jo jaunatviškai atrodančio veido.

Maniako siautėjimas tuo metu buvo suparalyžiavęs gyvenimą Panevėžyje: pasklidus informacijai apie jo plėšimus žmonės vengė vakarais kur nors eiti iš namų, kai kuriose mokyklose buvo net nutrauktos pamokos. Leidinys „Lietuvos žinios“ tuo metu skelbė, kad ištuštėjo net prekybos centrai ir nedideli alaus barai.

Kruvina vasario 27-oji Panevėžyje

Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad E. Svotas, apsiginklavęs savadarbiu šaunamuoju ginklu ir peiliu, persekiodavo namo einančius išgėrusius panevėžiečius. Radęs progą jis juos užpuldavo ir apiplėšdavo. Dažniausias grobis – grynieji pinigai ir mobilieji telefonai.

Jis ne kartą dėl smulkių nusikaltimų buvo įkliuvęs ir pareigūnams, tačiau net jei jie pričiupdavo jį besinaudojant vogtu mobiliuoju telefonu, jis teisindavosi, kad tiesiog pirko jį iš nepažįstamo asmens gatvėje.

Maniakas, dėl kurio gyvenimas Panevėžyje sustojo: žmonės bijojo išeiti į darbą, mokyklos nutraukė pamokas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pareigūnai suskaičiavo, kad dėl smulkių nusikaltimų jam buvo pradėta vienuolika ikiteisminių tyrimų.

2008-ųjų vasario 27-ąją E. Svotas kaip įprasta ėmė sekti vyrus, einančius namo. Du vyrus jis nusekė į laiptinę ir ten šaltakraujiškai subadė peiliu. Jo aukomis tapo 53 ir 77 metų vyrai. Nužudęs vyrus E. Svotas juos apiplėšė, o jų kūnus paliko gulėti laiptinėje.

Tačiau tuo jo naktis nesibaigė. Netrukus jis rado dar vieną auką – gretimoje gatvėje sutiko namo einantį vyrą ir jį užkalbino. Atkreipęs į save dėmesį vyras smogė jam per galvą, išsitraukė peilį, pradėjo badyti ir įsitempė auką į gyvenamojo namo kiemą.

Vyras buvo sužeistas, tačiau jį išgelbėjo tame name gyvenusi moteris, kuri sureagavo, pamačiusi vykdomą nusikaltimą.

Tą vakarą Panevėžį šiurpinęs nusikaltėlis paspruko, o pareigūnai netruko susieti šių nusikaltimų, kurie buvo įvykdyti tokiu pačiu braižu. Visi trys vyrai buvo badomi peiliu, visi trys buvo apiplėšti.

Visus nusikaltimus E. Svotas padarė būdamas neblaivus. Liudininkai teisme pasakojo, kad ir patys apiplėšimo metu būdavo neblaivūs. Vienas teigė, kad jį apiplėšė tuomet, kai jis girtas grįžinėjo namo iš baro. E. Svotas pasiūlė jį palydėti į namus, šis sutiko, o vos peržengęs slenkstį Vaikas smogė savo aukai ir pradėjo mušti. Kai auka nebegalėjo pasipriešinti, nusegė laikrodį, ištraukė piniginę, tada dar iš virtuvės pasiėmė kiaušinių ir virtinių.

Auka teisme pasakojo, kad buvo taip stipriai mušamas, kad vis prarasdavo sąmonę, o vos tik atsipeikėjus pamatydavo, kaip E. Svotas ieško pinigų jo namuose.

Sugėrovams buvo dosnus

E. Svotas-Vaikas Panevėžyje buvo žinomas kaip dažnas alaus barų lankytojas, o kiti ten besilankantys asmenys nurodė, kad jis buvo labai dosnus.

Alaus barai E. Svotui buvo pagrindinė buvimo vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos vyras neturėjo – laikinai vis pagyvendavo pas pažįstamus ir nuolat po parą ar net kelias girtaudavo baruose.

Kaip 2010 metais skelbė „Lietuvos žinios“, kelias savaites prieš nužudymus E. Svotas su kitu sugėrovu buvo apsistoję vieno pažįstamo bute. Kartu gyvenęs vyras teismui pasakojo, kad į butą jie ateidavo tik permiegoti, o visas dienas leisdavo aplinkiniuose baruose.

Edmundas Svotas
© Panevėžio balsas
Edmundas Svotas

„Liudininkas prisiminė, kad viename barų E. Svotas sumušė sugėrovą, o vėliau jo rankose iš kažkur atsirado iki tol neturėtas mobilusis telefonas. Taip pat pasakojo, kad E. Svotas „svečiavosi“ gretimame bute, iš kurio sugrįžus jo rankose buvęs dar vienas telefonas bei didžiulis medžioklinis peilis“, – rašė „Lietuvos žinios“.

Liudininkai teisme pasakojo, kad E. Svotas buvo dosnus sugėrovas – dažnai nupirkdavo draugams alkoholio.

Kaltės teismo salėje nepripažino

Žiauriais nusikaltimais kaltinamas E. Svotas teismo salėje jautėsi drąsiai ir savo kaltę griežtai neigė. Vos prasidėjus teisminiams procesams, „Panevėžio balsas“ rašė, kad jam bus skirta ir psichiatrinė ekspertizė.

„Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta nė vienu atveju. Kaip ir teisme, kai buvo kreiptasi dėl jo suėmimo, jis nepripažino jam pareikštų kaltinimų. Įtariamasis neatskleidžia, kodėl taip padarė, todėl kol kas žiaurūs nusikaltimo motyvai taip ir lieka paslaptimi. Jau iš karto po nusikaltimų apie įtariamojo asmenybę prabilusi policija minėjo, jog tai galėjo padaryti tik psichikos sutrikimų turintis asmuo, – buvo rašoma „Panevėžio balse“ ir cituojamas prokuroras R. Valiulis. – Paklaustas, ar įtariamajam numatoma skirti psichiatrinę ekspertizę, atsakė: „Būtinai. Kitaip mūsų nesupras visuomenė. Tačiau kol kas dar negalime prašyti teismo, kad tokia ekspertizė būtų skirta, nes reikia atlikti daug ikiteisminio tyrimo veiksmų.“

Gyvūnų kapinės
© Lukas Varanauskas
Gyvūnų kapinės

Ir nors E. Svotas savo nusikaltimus neigė, pareigūnai rado nenuginčijamų įrodymų. Vienos aukos nužudymo vietoje buvo rasta Vaiko delno antspaudų, o ant jo paties telefono dirželio - aukos kraujo.

Tiesa, nusikaltimo įrankio, peilio, su kuriuo daugybę kartų dūrė savo aukoms, pareigūnams teko ieškoti net pusmetį. Tik jau būdamas tardymo izoliatoriuje nusikaltėlis prisipažino, kad peilį paslėpė vieno alaus baro tualete.

Teisme nužudytųjų artimieji bandė prisiteisti 300 tūkst. iki 500 tūkst. litų neturtinės žalos, tačiau teismas šias sumas gerokai sumažino ir paskyrė atlyginti po 50 tūkst. litų.

Neturtinės žalos atlyginimo siekė ir dar vienas tą dieną užpultas asmuo, tačiau E. Svoto kaltė dėl šio užpuolimo nebuvo pripažinta.

Nenorėjo išsikelti iš Lukiškių

Pradėjus kalinių iškraustymą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, E. Svotas pareiškė, kad nesutinka su perkėlimu. Jis teigė, kad nenori gyventi su kitais kaliniais, nes bijo dėl savo saugumo.

Maniakas, dėl kurio gyvenimas Panevėžyje sustojo: žmonės bijojo išeiti į darbą, mokyklos nutraukė pamokas
© DELFI / Valdas Kopūstas


„Nesutinku, jeigu mane perkels į skruzdėlyną – bendrabučio tipo patalpas, kuriose kali daugybė nuteistųjų, – nurodė kalinys. – Nenoriu turėti problemų ir nukentėti, sutinku su perkėlimu tik tuomet, jeigu būsiu įkalintas vienas arba su kitu nuteistuoju rakinamoje kameroje – tik tai garantuotų mano saugumą.“


Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime iki gyvos galvos nuteisti kaliniai kalėjo vienutėse arba dvivietėse kamerose.


Tik kalėdamas vyras persigalvojo ir pripažino savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų.


www.DELFI.lt
34