Nuo Vilniaus iki Minsko – arčiau nei iki Klaipėdos ar Rygos, o skrydis lėktuvu trunka vos pusvalandį ir net nereikia vizos. Kiek tai kainuoja, ką galima pamatyti, išgirsti apie Baltarusijos režimą ir kaip neapsigauti pas kaimynus per trumpą savaitgalį?

Lietuviams Baltarusijos vizos taip pat nereikia autobusu vykstant į Augustavo kanalo parko teritoriją ir Gardiną. Vis dėlto kelionė lėktuvu – kur kas greitesnė ir patogesnė.

Baltarusijos avialinijos „Belavia“ iš Vilniaus į Nacionalinį Minsko oro uostą skraidina kiekvieną dieną. Lėktuvo bilietai į abi puses, pvz., trečiąjį kovo mėnesio savaitgalį kainuoja apie 80 Eur.

Perkant juos kelionių agentūroje suma gali būti kiek didesnė. Vis dėlto ir tai būtų pakenčiama, nes viza, kurios reikėtų važiuojant į kaimyninę šalį automobiliu, kainuoja nuo 25 Eur (vienkartinė, išduodama per 5 darbo dienas) iki 120 Eur (daugkartinė, išduodama per 48 val.).

Palyginti su kelione į kokį nors Londoną, skrydis į Minską gana keistas. Dar Vilniaus oro uoste į akis krito, kad keleivių bus nedaug. Triukšmingiausiai skrydžio laukė 6 jauni, sportiško sudėjimo vyrai, penktadienio vakarą akivaizdžiai pradėję kur kas anksčiau nei daugelis kitų keleivių.

Iš tiesų į didžiulį oro uosto autobusą sulipo 19 keleivių – net ir visai nedidelis „Belavia“ lėktuvas atrodė pustuštis. Vos jam pakilus nuo žemės, keleiviai buvo pavaišinti baltarusiškais ledinukais ir vandeniu.

Taip pat teko užpildyti migracinę kortelę. Vos tai padarius lėktuvas ėmė leistis. Pats skrydis truko apie pusvalandį – kur kas trumpiau nei kelionė į oro uostą, patikros ir laukimas prieš skrydį.

Beje, sekmadienį rytą į Vilnių skrido dukart daugiau keleivių, o pusę visų keleivių sudarė veikiausia Kazachstano ir kaimyninių šalių piliečiai, kuriuos dažnai galima sutikti naudotų automobilių turguose.

Baltarusijos pasienio pareigūnai niekuo nesiskiria nuo lietuvių ar kitų šalių pareigūnų. Iš karto sienos kirsti nepavyko, nes teko pirkti privalomą sveikatos draudimą. Vis dėlto atskiras kioskelis šiam reikalui buvo greta kontrolės punkto, o „Belgosstrakh“ darbuotojos akimirksniu parūpino 3 dienų privalomą sveikatos draudimą už 2 Eur.

Patekus į oro uosto vidų į akis iš karto krenta tuščios erdvės, tvarka ir... kinų kalba. Ne tik užrašai, švieslenčių informacija, bet ir garso pranešimai skelbiami baltarusių, anglų ir kinų kalbomis. Pasirodo, šalia oro uosto yra bendras Baltarusijos ir Kinijos ekonominis parkas, į kurį Azijos valstybė planuoja investuoti nuo 1,5 mlrd. iki 5 mlrd. JAV dolerių.

Keisti eurus į baltarusiškus rublius labiau apsimoka ne Lietuvoje. Jeigu Vilniaus oro uoste už 19,01 Eur (su komisiniu 1,5 Eur mokesčiu) išėjo 40 baltarusiškų rublių, tai Minske už 20 Eur buvo išmokėti 48,22 rubliai. Taigi, sprendžiant, kas kiek kainuoja Baltarusijoje, tenykštes kainas reikia dalinti maždaug iš 2,4.

Kelione iki miesto centro geriau pasirūpinti iš anksto, nes Baltarusijoje, visai kaip Lietuvoje, kai kurie taksistai mėgsta pasipelnyti iš turistų.

Jeigu įsėsite, tarkime, į nežymėtą Andrejaus (paslaugus vyriškis racija jį iškvietė pačiame oro uoste) automobilį, jis mielai papasakos ir apie savo šeimą ir apie šalies aktualijas.

Maždaug 30 metų trumpai kirptas gerai įaugęs vyriškis, turi 8 metų sūnų, kuris žaidžia futbolą ir 2 metų dukrelę. Pasak vairuotojo, jo sūnus dažnai lankosi Vilniuje, kur dalyvauja vaikų futbolo varžybose. Be to, teta esą gyvena Kėdainiuose, kur jos vyras tarnavo lakūnu.

Vos išvažiavus iš oro uosto teritorijos kitoje gatvės pusėje bent kelis šimtus metrų rikiavosi lengvieji automobiliai.

„Į oro uostą galima nemokamai įvažiuoti du kartus. Trečią kartą kainuoja 5 dolerius (maždaug 4 Eur)“, – paaiškino vairuotojas, leidęs suprasti, kad vairuotojai uždarbiauja ir vienas po kito stodami į eilę laukia klientų, važiuojančių į centrą.

Kelias nuo oro uosto į miestą puikus – kelių eismo juostų, be jokių duobių, puikiai apšviestas ir bent penktadienio vakarą beveik tuščias.

Privažiavus sostinės priemiesčius viena iš reklamų skelbė apie būsimus rinkimus. Paklaustas dėl jų, Andrejus neslėpė geros nuotaikos: „Taip, atrodo, rinkimai į mūsų parlamentą bus balandį. Bet žinote, rinkimai bus, o ką rinkti kaip ir nebus.“

Jis taip pat papasakojo kalambūrą apie prezidentą Aleksandrą Lukašenką, kuris esą populiarus tarp tautiečių:

„Kažkas jo klausia: kiek laiko būsite prezidentas (до колі яшчэ будзе прэзідэнтам - baltarusiškai)? Šis atsako: iki Kolios (до Колі і буду – baltarusiškai) t. y., kol juo taps jauniausias iš trijų A. Lukašenkos sūnų Nikolajus, kurio mažybinis vardas yra Kolia.“

Įpusėjus kelionei į miesto centre esantį viešbutį, automobilio skaitiklis rodė 95 rublius (t. y. apie 40 Eur). Vairuotojui priminus, kad oro uoste tartasi dėl 80 rublių sumos (tai dvigubai daugiau nei atsiėjo kelionė atgal), jis nė kiek nesutriko.

„Norite, galiu ir dabar skaitiklį išjungti? Na, koks skirtumas. Aišku, mus čia tikrina, numerius fotografuoja, seka mokesčiai, bet tiek to“, – lyg niekur nieko išjungęs skaitiklį maloniai pasakojo vairuotojas Andrejus.

Jis neslėpė neigiamos nusistatymo dabartinio režimo. Pvz., dėl to, kad įspūdinga Nacionalinė Baltarusijos biblioteka, kurią galima išvysti pakeliui iš Minsko oro uosto, buvo statoma ne tik valstybės biudžeto, bet ir asmeninėmis piliečių lėšomis.

Jei tikėsime vairuotojo pasakojimu, gyventojai priverstinai aukojo šioms statyboms, nes nusipirkę išankstinio mokėjimo kortelę už 10 rublių, išnaudoti galėjo tik 5 rublius. Esą kita suma buvo nurašoma ir už tai padėkojama trumpąja žinute.

Pristatęs daugelį pakeliui pravažiuotų pastatų – istorinių statinių, viešbučių, pasilinksminimo vietų ar brangiausią namą centre, kur butas neseniai parduotas už 1,5 mln. Eur, kaip minėta, už maždaug 45 km. ilgumo ir apie 30 min. kelionę jis paėmė 80 rublių – t. y. apie 33 Eur.

Beje, Baltarusijos Nacionalinio statistikos komiteto duomenimis, 2017 m. gruodį šioje šalyje vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 995 rubliai arba maždaug 411 Eur.


www.DELFI.lt
147