Latvijoje yra toks miestelis ant Dauguvos upės kranto – Skrīveri (liet. Skryveriai). Ši vieta dar žinoma kaip saldumynų sostinė, kur galima pamatyti, kaip gaminami legendiniai rankų darbo saldainiai „Karvutė“ (latv. „Gotina“) ir paragauti unikalių, tikrų latviškų naminių ledų. O kad nebūtų per saldu – šiek tiek druskelės: verta aplankyti autentišką ekspoziciją, kurioje savo akimis išvysite, kaip praėjusio šimtmečio viduryje gyveno Latvijos žmonės, kuomet šiame mieste saldumynai buvo pradėti gaminti.
Tad pirmyn į kelionę! Pirmoji stotelė – „Karvutė“
Žemgaloje, Skrīveri miestelio prieigose (Daugavas g. 2), stovi senovinė saldainių gamykla – „Skrīveru Gotiņa“ saldainių fabrikas. Nepaprastai kaitrią dieną mus pasitiko dabartinės gamyklos šeimininkės – mama ir dukra – Baiba ir Keita.
Fabrikas įsikūręs autentiškoje aplinkoje, išsaugotoje nuo praėjusio šimtmečio vidurio. Tiesa, dabar gamybos apimtys gerokai mažesnės nei buvo anuomet, tačiau visi saldainiai čia vis dar gaminami ir pakuojami rankomis.
Keita su pasididžiavimu pasakojo, kad čia nuo pat gamyklos atidarymo dirbo močiutė, o vėliau prisijungė ir tėtis Aigars: „Dabar tėtis ir mama yra pagrindiniai šios gamyklos vedliai. Tėtis yra šefas. Ir turime išsaugotus originalius receptus iš senų laikų. Receptas kilęs iš liaudies, kai šeimininkės namuose gamindavo šiuos saldumynus, virdamos juos iš cukraus, pieno ir sviesto“, – pasakojo Keita.
Gamykla pradėta statyti 1956 metais, o pirmasis saldainis pagamintas ir supakuotas jau po metų – 1957-aisiais. Čia pat išsaugota ir visų gamykloje naudotų saldainių ir kitų produktų įpakavimų kolekcija. Sovietmečiu „Karvutes“ gamino net 60 gamyklų, dabar – likusios trys: dvi yra Skrīveri ir viena Saldus mieste. Tačiau vienintelė, turinti Latvijos kulinarinio paveldo licenciją, yra ši – kurią ir aplankėme.
Be saldainių fabriko ir jame esančio muziejaus, čia pat galima gauti ir Skrīveri fabriko saldainių pakuotojo sertifikatą – žinoma, tam reikės įgyti subtilių įgūdžių ir vietoje supakuoti tuziną „Karvučių“. O tai, kaip įsitikinome patys, nėra lengva. O ar žinote, kiek daugiausia saldainių „Karvutė“ per dieną yra supakavęs vienas žmogus? Net 8000! Arba – 120 kilogramų.
Dilema: tįstanti ar trapi „Karvutė“?
Iš savo vaikystės, kiek pamenu, saldainiai „Karvutė“ visada buvo trapiu kietu paviršiumi, apvolioti cukraus pudra, o viduje – tįstantys. Tačiau dabar tokių surasti praktiškai neįmanoma. Paklausiau šeimininkės Baibos: „Kodėl šie saldainiai nebėra tokie, kokie būdavo anksčiau? Mat dabar dažniau pasitaiko susikristalizavę ir be skysto vidaus“.
Ir ji man paaiškino: „Pirmas dvi savaites „Karvutė“ būna skystu, tąsiu vidumi. Vėliau ji kristalizuojasi“.
Dabar jau žinau: vaikystėje „Karvutės“ mane tiesiog pasiekdavo šviežesnės. Tačiau, pasirodo, ne visi mėgsta skystas. „Yra du tipai žmonių – vieni mėgsta šviežias, o kiti kaip tik labiau ieško tų susikristalizavusių. O taip yra todėl, kad parduotuvėse labai retai kada pavyksta įsigyti tįstančių, todėl žmonės mano, kad tos šviežios yra tiesiog ištirpusios ir nebešviežios“, – išaiškino Baibos dukra Keita.
Būtinai apsilankykite šiame fabrike, nes tikram smaližiui saldainių pakuotojo sertifikatas – būtinas. O gavę oficialų dokumentą galėsite išsirinkti ir mėgstamų saldainių „Karvutė“, kurių čia kelios dešimtys šimtas rūšių ir skonių. O dabar – ledų!
Romantiškiausia ledų fėja
Toje pačioje gatvėje, kaip ir saldainių fabrikas, tik jau Skrīveri miestelio centre yra dar viena saldumynų karalystė – ledainė „Skrīveru mājas saldējums“ (Daugavas g. 96), kurioje rasite tik naminius, čia pat vietoje gaminamus ledus.
Ir ši vieta yra ypatinga bei su niekuo nepalyginama. Tą dieną kai lankėmės, ledainės kieme retro muzikos (negaliu tuo patikėti!) apsuptyje zujo remonto darbai. Štai taip, stilingai ir jaukiai ledainės šeimininkai tvarkė terasą bei remontavo ledainės stogą.
Vos tik atvykome, mus pasitiko ko gero romantiškiausia ledų fėja pasaulyje – pasipuošusi dryžuota suknele, spindinčiomis akimis ir plačiai besišypsanti Lelde. Ji mus pakvietė vidun.
O viduje – dar vienas netikėtumas. Čia pokalbiui su Lelde ir ledų degustacijai prisėdome prie staliuko skambant svajingai vieno žymiausių Latvijos kompozitorių – Emīls Dārziņš – muzikai.
„Mūsų šeimos ledainė gamina pačius tikriausius latviškus, natūralius naminius ledus. Tačiau visa istorija prasidėjo nuo senelių, kurie išmokė mano mamą gaminti desertus ir davė pradžią šiems latviškiems ledams“, – pasakojo Lelde.
Ledainėje Leldes tėtis yra idėjininkas, kuris nuo pirmosios šios ledainės dienos laikosi visų naminių ledų gaminimo taisyklių. Mama – vyriausia šefė, nes būtent ji parenka ir žino visus ledų receptus bei nusprendžia, kokie bus gaminami. O kaip sakė Lelde, prie ledainės veiklos prisideda ir broliai. Taigi, čia sukasi visa šeima.
Skoniai – kokių patirti dar neteko
Ir štai bekalbant atėjo degustacijos akimirka – kokių ledų čia tik negamina, o skonių paletė tokia, kokios niekur kitur nerasite. Taigi, ledus bandyti pradėjome nuo labiausiai stebinančių:
- Bulvių ledai pomidorų sriuboje. Tai ypatingas ledų patiekalas, nes visi apie jį kalba, bet ne visi drįsta paragauti. O paragavę – maloniai nustemba.
- Dar vienas dėmesio vertas išbandymas – krienų ledai su ančiuviais, burokėliais, mėlynuoju sūriu ir šviežiomis daržovėmis. Visa tai yra tarsi šaltos salotos. O jų pavadinimas tiesiog žavingas – „Vyro bučinys“.
- Kitas vyriškas pasirinkimas – tamsaus alaus ledai (nebealkoholiniai).
Po tokios netikėtos pradžios gomuriui perėjome prie įprastesnių, bet ne ką mažiau stebinančių:
- Vaniliniai pieniški ledai, daugeliui žinomi kaip „plombyras“, tačiau, kaip sakė Lelde, tai nėra plombyras. Beje, ar žinote, iš kur kilęs tikras plombyras? O gi iš Prancūzijoje esančio Plombières-les-Bains miesto. Tiesa, tikrojo plombyro receptas nėra panašus į mums žinomo „plombyro“ iš parduotuvės.
- Varškės ledai su avietėmis – patys populiariausi.
- Su razinomis – klasika.
- Putojančio vyno ir naminių kriaušių ledai – dievų maistas! Taip juos ir pavadino Lelde.
- Na, o slyvų ledai yra pagaminti iš ledainės savininkų sode prinokusių vietinių slyvų veislių Pedrigons ir Kometa. Tai yra išskirtinis ir iš tiesų nepakartojamas, Skrīveri teritorijos skonis. Kaip prancūzai sako – tikrų tikriausias terroir – pavyzdys.
- Raudonojo vyno ledai su gervuogėmis – brandaus skonio mėgėjams.
- Juodi ledai su anglimi, pagaminti baltų ledų pagrindu – vaikų mėgstamiausi.
- Braškių šerbetas – dar viena klasika.
- Bruknių ledai – grožio desertas! Ir taip sako Lelde! Nes bruknės labai sveika puoselėjantiems grožį.
- Na, ir žinoma, šokoladiniai. Dar viena daugelio pamėgta klasika.
Ir tai tik dalis ledų rūšių, kuriuos paragavome. O jų yra perpus daugiau...
„Ledų gamybai naudojame nenormalizuotą, nepasterizuotą, natūralų pieną. Mes esame vieninteliai, kurie gamina ledus iš nepasterizuoto pieno ir šviežių kiaušinių, tačiau turime laikytis griežtų taisyklių. Taigi, šitaip originalius latviškus ledus gaminame jau 14 metų. Ir aš tuo labai didžiuojuosi. Ir nesvarbu, kad ledus išsuka itališkos ledų gaminimo mašinos, tačiau, mašina yra mašina, be žmogaus ji skanių ledų nepagamins“, – pasakojo Skiveri ledų fėja Lelde.
Vaikų svajonė ir kelionė laiku
Mūsų apsilankymą Skiveri vainikavo puiki kava tonusui pakelti ir ledainės fotosesija, kurią įamžino Modesta, vis negalėdama atsistebėti pasakiška šios vietos aplinka.
„Nuo to mielumo čia gali pats išsilydyti – tie vafliai, tie ledai, ta aplinka. O ir pati Lelde... Tokio nuoširdumo, kad negaliu patikėti. Ir jei čia kas vaikus atvežtų, tai jie apalptų iš džiaugsmo! Pati tikriausia vaikystės svajonė!“, – befotografuodama džiaugsmu tryško Modesta.
Atsisveikinome su Lelde ir kelionę Skiveri apylinkėse baigėme aplankę ekspoziciją, kuri tarsi laiko mašina nukėlė į sovietmetį – laikmetį, kuomet ir buvo pradėta gaminti „Karvutė“.
Tad jei jau būsite šiose apylinkėse, tokią parodą aplankyti verta – jaunesni pamatys, kaip sovietmečiu Latvijoje gyveno žmonės, vyresnieji pasidžiaugs, kaip dabar yra gerai. Parodoje sukaupta originali, didžiulė sovietmečio laikų žmonių gyvenimo – darbo, pramogų, buities – eksponatų kolekcija, atspindinti to meto realijas. „Soviet Period Years“, Kalna gatvė 20, Aizkrauklė.
Rekomenduoju aplankyti, kai nuo saldainių ir ledų pasidarys per saldu.
