Šis gastronomijos kampelis Latvijoje – vidury laukų. Ir visiškai nesvarbu, kad teks padardėti žvyrkeliu ar paklaidžioti miško keliais – jūs turite čia atvažiuoti.
Stručius „Nornieki“ fermoje augina ūkininkai Peteris Gobzemis ir Anda Šimane. „Pradėjome ūkininkauti prieš 10 metų, kai įsigijome keletą afrikinių juodųjų stručių. Juos pasirinkome dėl to, kad norėjome ko nors išskirtinio. Iš pradžių juos pamatyti norėjo visi draugai ir artimieji, vėliau, kai stručių padaugėjo supratome, kad reikia juos parodyti ir kitiems“, – pasakojo Peteris.
Ar strutį galima paglostyti? „Taip. Nors jie savo snapu bando pažinti pasaulį, įkąsti negali, tik tarsi pažnaibyti. Tačiau galėtų kojomis sužaloti – vis tik tai stiprus ir didelis paukštis. Tad glostyti geriausia pro aptvarą. Juk vienas užaugęs strutis sveria apie 150-160 kilogramų“, – paaiškino Peteris.
Fermoje stručiai gyvena nuo pat kiaušinio stadijos iki, kaip sako šeimininkas Peteris, „ekskursijos į restoraną“. Šie paukščiai unikalūs, gražūs ir žavingi, tačiau nelabai protingi – jų akys sveria 60 gramų, o smegenys – vos 40 g.
Kaip gyvena stručiai?
Patelių padėti kiaušiniai surenkami ir 36 laipsnių oro temperatūroje 42 dienas laikomi inkubatoriuose. Vėliau išsiritę paukščiai perkeliami į specialias patalpas, kur sudarytos geriausios sąlygos augimui.
Paukščiai dideliuose ir erdviuose aptvaruose laikomi laisvai, lesa grūdus ir žolę, jie bendrauja vieni su kitais, šoka vieni kitiems meilės šokius, poruojasi ir džiaugiasi gyvenimu po Saule.
Dideliems stručiams per dieną reikia 2 kg lesalo – grūdų ir žolės. O kol strutis užauga ir būna tinkamas paskerdimui, sulesa apie 500 kg lesalo.
Pasakų tvartas
Ūkyje taip pat gyvena ir ožiukai. Tačiau neapsigaukite – tai ne šiaip sau tvartas, jis čia lyg iš pasakos. Jame viskas švaru, šviesu ir gražu, todėl, kad čia dažnai vykdomos net ir profesionalios fotosesijos – ožiai, ožkos ir ožiukai labai draugiški, mieli ir noriai bendrauja su žmonėmis.
Kol kalbėjomes su Peteriu, buvome apsupti būrio ožiukų, kurie bandė pagriebti ir marškinėlius, ir batų raištelius, be paliovos mekeno ir privertė šypsotis iki ausų.
„Visi gyventojai draugiški, jie visada tikisi, kad žmonės jiems ką nors duos“, – šypsojosi Peteris.
Ūkis be streso jo gyventojams
Tiesa, fermos gyventojai nėra skerdžiami vietoje tam, kad čia jie dienas leistų be streso. „Užaugę paukščiai yra išvežami į skerdyklą, o mėsą jau gauname pilnai paruoštą naudojimui ir supakuotą į vakuumines pakuotes. Mėsą parduodame ūkyje, tačiau ja prekiaujame ir Rygoje bei kituose Latvijos miestuose“, – aiškino Peteris.
Pavyzdžiui, steikui skirtos strutienos mėsos kilogramas kainuoja 28 eurus. Mėsainiui skirtos maltos mėsos kilogramas – 15 eurų. Deja, bet stručio kiaušinių ūkininkai šiuo metu neparduoda, tačiau restorane galima užsisakyti patiekalų, pagamintų naudojant stručio kiaušinius.
Po fermos – žavinga patirtis restorane „Ar putniem“
Mes išbandėme keletą patiekalų, kurie čia gaminami daugiausia iš vietinių produktų. Kaip pats savininkas Peteris įsitikinęs, vežti produktus iš už šimtų kilometrų – neprasminga, jei galima rasti unikaliausių produktų čia pat, 10–20 km spinduliu.
Tartaras: šviežia smulkinta stručių mėsa, dūminis aliejus, grikių medus, garstyčios, žaliasis aliejus su juodųjų serbentų lapais, marinuotomis ramunėlėmis (9,50 euro).
Strutienos carpaccio: plonai pjaustyta šalčiu brandinta strutiena, pankolio ir orkaitėje džiovinto česnako pasta-naminis majonezas, pagardintas kietojo ožkų sūrio drožlėmis (9, 50 euro).
Desertui – crème brûlée, pagaminti naudojant stručių kiaušinius (5 eurai).
Šviežio ožkų sūrio ir eglių pumpurų ledai su agurkų ir laimo sniegu bei rožių žiedlapiais (5 eurai).
„Skanesnio crème brûlée nesu niekur kitur valgiusi. Net Paryžiuje“, – taip skonį įvertino Modesta.
O Peteris tik pridūrė, kad į fermoje įsikūrusį restoraną žmonės atvyksta net specialiai dėl crème brûlée. Ir tuo tikrai nesuabejosi.
Na, ir žinoma, taškelis ant „i“ čia buvo puikus espresso macchiato. Ir visa gastronominė patirtis – skambant lengvai džiazo muzikai. Kaip ir priklauso geram restoranui.
