×

Monstras šalia mūsų. Kas slypi Astravo AE reaktoriaus viduriuose

11. liepos 2017 ,
Astravo AE © DELFI / Ruta Kordowska

Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje veiks du VVER (rus. Водо-водяной энергетический реактор) tipo reaktoriai. Lietuvos politikai ir pareigūnai ne kartą yra sakę, kad VVER-1200 reaktorius yra naujas ir neišbandytas, todėl pavojingas. Tačiau branduolinės energetikos inžinierius Jurgis Vilemas mano, kad tokie apibendrinimai ne visai atitinka tikrovę.

DELFI tęsia projektą „Astravas. Monstras šalia mūsų“, kuriame nusprendė nuodugniau pasidomėti, kas per monstras kyla šalia mūsų ir kokių pasekmių jis gali sukelti.

Projekto metu į Astravo AE žvelgėme iš oro baliono, kalbėjomės su prie pat Baltarusijos sienos esančių Buivydžių kaimo gyventojais, nagrinėjome technologijas, kuriomis grįsta atominė energetika

Pirmąją projekto dalį apie Astravo AE gimimo istoriją skaitykite čia.

J. Vilemas DELFI pasakojo, kad nors patys reaktoriai turėtų būti patikimi, patys baltarusiai smarkiai abejoja AE ekonominiu pagrįstumu. Savo ruožtu Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkas Remigijus Lapinskas teigė, jog branduolinės energetikos apskritai nereikėtų vystyti nei Lietuvoje, nei šalies kaimynystėje.

Tuo metu Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) atkreipia dėmesį į su jėgaines vieta ir jos statybomis susijusias rizikas.

Veiks 60 metų

Kaip rašoma, oficialioje Astravo AE interneto svetainėje, naujoji Baltarusijos jėgainė statoma pagal rusišką projektą su dviem VVER-1200 „3+ kartos“ reaktoriais.

Teigiama, kad iki šiol 18 VVER tipo reaktorių penkiose Europos Sąjungose (ES) šalyse yra sėkmingai praėjęs „streso testus“. Baltarusių teigimu, nuo veiklos pradžios Astravo AE reaktoriai galės veikti 60 metų, projekto vertė – 10 mlrd. JAV dolerių.

Naująją jėgainę stato Rusijos valstybinės AE korporacijos „Rosatom“ įmonė „Atomstroieksport“. Pirmasis VVER-1200 reaktorius pradėti veikti turėtų 2019/19 metais, o antrasis – nuo 2020 metų.

Projekto vystytojai teigia, kad Astravo AE ketvirtadaliu sumažins gamtinių dujų poreikį Baltarusijoje, sukurs 30 proc. visos šalyje reikalingos elektros energijos.

Astravo schema
Astravo schema
© DELFI / Ruta Kordowska

Tarp kitų teigiamų ekonominių pasekmių įvardijama tai, jog Baltarusijoje atsiras daugiau aukščiausias AE technologijas išmanančių specialistų, bus galima elektros energiją eksportuoti į kaimynines valstybes.

Baltarusija skaičiuoja, kad per Astravo AE statybas bus sukurta 8 tūkst. darbo vietų statybininkams, jai pradėjus veikti reikės 15 tūkst. asmenų, kurie jėgainę aptarnaus, dar 2 tūkst. dirbs pačioje AE.

Kaip teigiama viename vaizdo įraše, kurį parengė „Atomstroieksport“, VVER-1200 reaktoriaus korpusas sveria 334 tonas yra 4,5 metro diametro ir 12 metrų ilgio, o iš jo išeinanti šilumą nešanti medžiaga (vanduo) būna įkaitusi iki 328,9 laipsnių pagal Celsijų.

Pagaminti VVER-1200 korpusą, „Atomstroieksport“ teigimu, trunka 36 mėnesius ir tam reikia 768 skirtingų operacijų.

Sovietų technologijos

„Tai naujas reaktorius, kuris dar nėra išbandytas“, – 2016 metų rugpjūčio 23 dieną apie VVER-1200 reaktorių sakė tuometinis energetikos ministras Rokas Masiulis.

Tačiau akademikas J. Vilemas su tokia nuomone nesutinka.

„Šio tipo reaktoriai buvo tobulinami žingsnis po žingsnio. VVER-1200 pagrindinė dalis niekuo nesiskiria nuo to, kas buvo anksčiau, yra tik nedideli pakeitimai, kad labiau atitiktų ES reikalavimus“, – DELFI sakė jis.

Jurgis Vilemas
Jurgis Vilemas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pirmieji VVER tipo reaktoriai Sovietų Sąjungoje pradėti gaminti dar prieš 1970 metus. Šie vandeniu aušinami reaktoriai iš pradžių generuodavo iki 440 megavatų (MW) galią, o dabar pasiekia ir 1 200 MW.

J. Vilemas pasakojo, kad anksčiau pasaulyje buvo dvi konkuruojančios vandeniu aušinamų reaktorių kryptys.

„Vakaruose buvo vystomi PWR (angl. Pressurized water reactor), o Sovietų Sąjungoje – VVER.

Šiandien Rusija ir Kinija vysto VVER tipą, o po „Westinghouse“ bankroto PWR technologiją perėmė korėjiečiai ir prancūzai. Šie reaktoriai yra labai panašūs, skiriasi tik tokiais aspektais kaip aktyvios zonos, kuro kasečių forma ir t.t.“, – dėstė specialistas.

J. Vilemas pasakojo, kad branduolinės energetikos žinovai teigia, kad VVER-1200 šiandien yra vienas iš geriausių reaktorių pasaulyje.

„Jokia tarptautinė organizacija nėra pareiškusi, kad tai nesaugūs reaktoriai, baltarusiai tiesiog turi užtikrinti, kad viskas būtų saugiai pastatyta.

Su VVER-1200 reaktoriais jėgaines jau stato suomiai ir vengrai. Taip, yra tam tikrų smulkių modifikacijų, bet jos esmės nekeičia“, – DELFI pasakojo J. Vilemas.

Bus per brangu?

Tačiau J. Vilemas pastebėjo, kad Baltarusijos valdžia nepadarė visų reikalingų veiksmų prieš pradėdama statybas.

„Reikėjo viską suderinti su kaimyninėmis valstybėmis, tokie yra reikalavimai. Tai yra problema. Tačiau jų projektas, ta rusiška VVER-1200 sistema, yra ištobulintas“, – tvirtino jis.

Dar viena problema, su kuria susidurs baltarusiai, anot J. Vilemo, yra tai, kad atominė energetika šiandien nebėra ekonomiška.

„Tik tokiose valstybėse, kur yra diktatūra, valdžia nusprendžia statyti ir tada stato“, – komentavo jis.

Branduolinės energetikos inžinierius pasakojo liepos pradžioje lankęsis Minsko branduolinių tyrimų centre.

„Tai ten visi, kurie išmano, Baltarusijoje atvirai sako, kad įklimpo – be reikalo stato tą elektrinę. Ne dėl saugos ar dar ko, o dėl grynai ekonominių dalykų.

Astravo energija bus brangi. Ir kai lietuviai šaukia, kad neimportuos, tai čia baltarusiai eksportuoti negalės, nes jų kaina, lyginant su skandinaviškos energijos, bus daugiau nei du kartus brangesnė.

Čia automatiškai rinka išspręs šį klausimą. Dabar baltarusiai kuria visokias idėjas, pavyzdžiui, kad ir naujus gyvenamus namus statys tik elektra šildomus ir panašiai. Nes reiks kažkur padėti tą elektrą“, – DELFI pasakojo J. Vilemas.

Žalieji – prieš

LŽP pirmininkas R. Lapinskas DELFI sakė, kad juos faktas, jog Astravo AE reaktoriai yra nauji ir realiai dar niekur neveikė, labai neramina.

„Ar jis veiks stabiliai? Ar nebus kokių problemų? Koks jo saugumo lygis? Į šiuos klausimus baltarusiai turi atsakyti labai atvirai ir aiškiai.

Lietuva šiandien atsidūrusi, taip sakant, bandomojo triušio vaidmenyje. Turime priimti duotybę, negalėdami daryti jokios įtakos“, – kalbėjo jis.

Remigijus Lapinskas
Remigijus Lapinskas
© DELFI / Tomas Vinickas

R. Lapinskas teigė, kad LŽP prieštarauja atominės energetikos vystymui tiek Lietuvoje, tiek ir šalies kaimynystėje.

„Mes manome, kad branduolinės energetikos nereikia vystyti dėl kelių aspektų. Pirma, visos dabartinės technologijos yra suvaldyto sprogimo, karinės technologijos. Jos yra pavojingos, tarkim, ir dėl galimos žmogaus klaidos, terorizmo pavojaus ir t.t.

Antra, mokslas šiandien nėra patvirtinęs, kokiu būdu bus tvarkomos radioaktyviosios atliekos ateityje. Dabartinė sistema yra pakankamai trumpalaikė, o kas bus toliau – yra tik pamąstymai“, – pasakojo žaliųjų atstovas.

Netiki, kad saugu

R. Lapinskas pastebėjo, kad Astravo AE svarbios ne tik reaktorių technologijos, bet ir kiti su statybomis susiję aspektai.

„Mes manome, kad tarptautinių procedūrų nesilaikymas jau yra pakankama priežastis mušti pavojaus varpais. Baltarusija – didelė valstybė, ne taip jau tankiai apgyvendinta ir tikrai buvo galima rasti geresnių vietų AE statyboms.

Be to, ir statybų valdymas dėl daugybės incidentų ten tikrai nėra be priekaištų. Galiausiai, visa ta uždarumo ir neskaidrumo atmosfera tik didina baimes. Taip neturėtų būti“, – sakė jis.

Savo ruožtu Astravo AE oficialiai tvirtina, kad jėgainė yra saugi. Esą ji atspari uraganams ir audroms, gali atlaikyti įsirėžusio lėktuvo svorį, atlaikytų ir stiprų žemės drebėjimą.

Tačiau Lietuvos URM teigia, kad Astravo aikštelė patenka į padidintos seisminės rizikos teritoriją Rytų Baltijos regione.

„Baltarusija taip pat nepateikia vienareikšmiškos informacijos apie aikštelės geologinę sandarą, karstinių reiškinių aktyvacijos galimybes, aikštelės tektoninę sandarą, tektoninių lūžių sistemą ir jos sąsajas su aktyvia Ašmenos lūžių sistema“, – rašoma URM pareiškime dėl Astravo AE.

Be to, URM teigia, kad Astravo AE neatlaikys sunkaus lėktuvo kritimo.

„Remiantis 2013 metų Vakarų Europos branduolinės saugos reguliatorių asociacijos (WENRA) rekomendacija, visų naujai statomų atominių elektrinių konstrukcijos privalo atlaikyti sunkaus lėktuvo kritimo poveikį.

Ši rekomendacija, priimta atsižvelgiant į avarijos Fukušimos AE padarinius, taikoma nepaisant tokio įvykio tikimybės ir neatsižvelgiant į nustatytus oro koridorius. Nors Lietuva reikalauja, kad Baltarusija įvertintų sunkaus lėktuvo kritimo poveikį Astravo AE, Baltarusija atsisako tai padaryti“, – teigiama URM dokumente.

Ministerijos tvirtinimu, Astravo AE yra geopolitinis projektas, stokojantis bet kokio ekonominio pagrįstumo.

Kaip to įrodymą jie pateikia 2013 metų balandžio 30 dienos Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą: „Mūsų atominė elektrinė ir Rusijos atominė elektrinė Kaliningrade yra žuvies ašaka Europos Sąjungos ir Baltijos valstybių gerklėje“.

„Kad AE projektas būtų ekonomiškai pagrįstas, jis, visų pirma, turi turėti vartotojų rinką. Antrasis Astravo AE blokas statomas išimtinai elektros eksportui, tačiau Baltarusija tokios rinkos neturi“, – rašoma URM pareiškime.

Be to, 2016 metais, Lietuvos URM žiniomis, Astravo AE įvyko net šeši incidentai.

„Dviejų incidentų metu (2016 metų liepos 10 dieną ir 2016 metų gruodžio 26 dieną) buvo pažeisti du Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ pagaminti reaktorių korpusai. Kadangi reaktoriaus korpusas yra vienas svarbiausių atominės elektrinės saugos komponentų, Lietuva laikosi pozicijos, kad incidentų metu pažeisti reaktoriaus korpusai yra netinkami ir turi būti pakeisti naujais“, – rašoma ministerijos dokumente.

Baltarusijos atominės elektrinės statybos
Baltarusijos atominės elektrinės statybos
© DELFI / Domantas Pipas

Apie galimas Astravo AE grėsmes Lietuvos gyventojams ir jų nuomonę Baltarusijos projekto atžvilgiu skaitykite kitose projekto „Astravas. Monstras šalia mūsų“ dalyse.

www.DELFI.lt
89