Viena dažniausiai šiuo metu minimų frazių – gyvenimas jau tikrai nebus toks, koks prieš pandemiją. Oro kokybe susirūpinusi miestų valdžia viliasi, kad leidus pamatyti, koks gyvenimas gali būti su mažiau gamtą teršiančio transporto srautais, ir po karantino gyventojai rinksis ar apsvarstys galimybę naudotis gamtai draugiškesnėmis transporto priemonėmis ar keliavimo būdais.

Žinoma, tiksliai pasakyti, kokią įtaką miestų oro taršai turėjo karantinas, kol kas sunku, o mokslininkai ir specialistai dar tik skaičiuoja. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad didelę įtaką oro taršai turi ir šaltuoju metų laiku namus kuru besišildantys namų ūkiai. Paskelbus karantiną dar buvo ir vėsių dienų, kai oro taršą didino rūkstantys kaminai.

Geresniems rezultatams pakenkė šildymo sezonas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr. Vaida Šerevičienė dar antrą karantino mėnesį teigė, kad labai didelių oro taršos pokyčių Lietuvoje dėl draudimų neturėtume matyti: gamybos įmonės ir toliau veikė, žmonės šiek tiek keliavo.

„Siekdami išvengti viešojo transporto, turintys galimybę renkasi nuosavą automobilį, o autotransportas yra vienas iš didžiausių azoto dioksido ar kitų teršalų koncentracijos mieste šaltinių“, – kalbėjo ji.

Be automobilių prie miestų oro taršos, pasak jos, dar prisideda pramonės, energetikos įmonės, kurios savo veikloje degina iškastinį kurą.

„Paskelbus karantiną, pirmąsias savaites oras atšalo, todėl suintensyvėjo nuosavų būstų šildymas kuru. Be to, juk žmonės liko visai dienai namuose, todėl galimai būsto šildymas pasidarė net ir dar intensyvesnis nei būtų buvęs, jei dalį dienos būtume leidę darbovietėje“, – apie oro kokybę karantino metu komentavo docentė.

Grįždama prie orą teršiančio autotransporto, V. Šerevičienė pasidalino automobilių srautų skaičiais sostinės Kareivių gatvėje. Kovo 9 d., dar prieš karantino paskelbimą, rytinis automobilių srautas 7 val. siekė 1805 automobilius per valandą, kovo 23 d. – 1225 automobilių per valandą, o kovo 30 d. – jau tik 945 automobilių per valandą.

Kareivių gatvė Vilniuje

„Tačiau vertinant teršalų koncentracijų ore kaitą, deja, bet tokio tendencingo mažėjimo nepastebėta“, – tyrimo rezultatais dalinosi ji.

Galime keisti įpročius vardan švaresnio oro

Vis dėlto galutinį efektą galėsime matyti tik tuomet, kai gyvenimas sugrįš į normalią padėtį. O kiek tai užtruks, sunku prognozuoti.

Docentė pabrėžia, kad pandemija parodė, kad žmogaus veikla turi itin didelę įtaką oro kokybei ir kad nuo didelės taršos kenčiančiuose miestuose iš tiesų galėtų būti ir kitaip. Ji pabrėžia, kad tai itin pastebima dideliuose miestuose, kur didelė urbanizacija, o kartu ir oro tarša.

„Apribojus žmonių judėjimą, stipriai sumažėjo autotransporto, o kartu ir labai stipriai pasikeitė oro kokybė. Tuose miestuose labai juntamas autotransporto keliamos taršos, daugiausiai azoto oksidų, sumažėjimas“, – kalbėjo ji.

Pasak V. Šerevičienės, esama situacija parodė, kad žmonės išties gali būti sąmoningi ir esant tam tikroms grėsmėms gali pakeisti savo elgseną ir gyvenimo būdą.

„Tai parodė, kad galime susimąstyti ir keisti savo įpročius ir gyvenimo būdą galvodami apie klimato kaitą, aplinkos taršą ir viso to poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai“, – vylėsi ji.

Automobilių tarša

Pokyčius pastebėjo jau pirmą savaitę

Balandžio mėnesį paskelbti duomenys iš nacionalinės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos. Įvertinus 1990–2018 m. duomenis pabrėžiama, kad visgi daugiausia šio tipo dujų išmeta transporto sektorius – 30,2 proc. Taigi taršus motorinis transportas prisideda ne tik prie oro kokybės, turinčios tiesioginę įtaką žmogaus sveikatai, bet ir klimato kaitos, apie kurios pavojų jau keletą metų garsiai kalbama.

Skaičiuojama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis transporto sektoriuje 2018 m. išaugo net 6,4 proc., palyginus su 2017 m. O didžiausi teršėjai – lengvieji automobiliai (beveik 60 proc.).

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė pastebėjo, kad visgi oro kokybė karantino metu geresnė nei vykstant įprastiniam gyvenimui.

„Jau pirmąją karantino savaitę pastebėjome teigiamą sumažėjusių transporto srautų, gamybos apimčių pramonės įmonių poveikį oro užterštumui. Nors meteorologinės sąlygos dažnai buvo nepalankios teršalams sklaidytis, vyravo sausi orai, tačiau oro kokybė karantino metu miestuose daugiausiai išliko gera. Panašios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse, kovojančiose su COVID–19 pandemija“, – komentavo ji.

Pasak specialistės, karantino metu oro kokybės rodikliai stipriai pagerėjo tose miestų vietose, kur paprastai yra intensyvus eismas.

Pasiteiravus, kas padėtų išlaikyti geresnę oro kokybę miestuose ir po karantino, V. Bimbaitė pirmiausiai įvardijo geresnį transporto srautų valdymą ir nukreipimą.

„Miestų centruose, senamiesčiuose turėtų būti įrengtos žaliosios zonos ir uždraustas ar labai apribotas motorinio transporto judėjimas. Tuo pat metu daugiau pastangų turėtų būti skiriama, miestiečiams suteikiant galimybes keliauti dviračiais ir kitomis nemotorinėmis transporto priemonėmis. Keliauti dviračiu, paspirtuku, pėsčiomis ar viešuoju transportu turėtų tapti daug patogiau ir patraukliau nei automobiliu. Italijos miestai, pavyzdžiui, Milanas, karantino metu įsitikino, kokį poveikį oro kokybei turi transportas, ir planuoja įgyvendinti panašias priemones“, – kalbėjo pašnekovė.

Specialistė svarstė, kad transporto intensyvumą padėtų sumažinti ir karantino metu pasiteisinęs būdas dirbti, apsipirkti nuotoliniu būdu. Jei šie nauji gyventojų įpročiai išliks, tai taip pat turės įtakos švaresnei aplinkai.

Įtakai apskaičiuoti laukia karantino pabaigos

Kad karantinas turi teigiamos įtakos oro kokybei, sutinka ir Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau konkrečių išvadų bus galima sulaukti tik pasibaigus karantinui.

„Pastebima, kad sumažėjo NOX ir NO2 koncentracijos, o tai susiję su transporto srautų sumažėjimu. Tai yra azoto oksidai, kurie yra vieni iš keturių teršalų, kuriuos gamina vidaus degimo varikliai. Kiek tiksliai sumažėjo, atsakyti negalime, kadangi dar laukiame karantino pabaigos. Tuomet bandysime palyginti duomenis su praėjusių metų. Analizei reikia laiko“, – kalbėjo ji.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad kietųjų dalelių koncentracija ore labai priklauso ir nuo gamtinių sąlygų: kai sausa, kyla dulkės, kai šalta, žmonės daugiau šildosi.

Elektrinių paspirtukų nuomos bendrovės pradėjo sezoną anksčiau

„Tad jei tuo metu vyrauja anticiklonas – dulkės kaupiasi, ir karantinas negelbsti. Vis vien fiksuojame viršijimus“, – paaiškino specialistė.

Pasiteiravus, kokie su transportu susiję sprendimai padėtų sostinėje ir toliau išlaikyti geresnę oro kokybę, miesto savivaldybė atstovė vardino transporto srautų gatvėse valdymą, ekologiškesnių automobilių įsigijimo skatinimą.

Prisidėdama prie oro kokybės gerinimo sostinėje, savivaldybė planuoja pasitvirtinti Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programą 2020–2025 m. Taip pat artimiausiu laikotarpiu ketinama vykdyti savivaldybės autobusų parko modernizavimą, kilpinio eismo organizavimo Senamiesčio branduolyje projekto parengimą ir įgyvendinimą.

„Artimiausią penkmetį numatomi oro kokybės gerinimo darbai tokiomis kryptimis: šviesoforų darbo optimizavimas, mažų emisijų ir greičio zonų formavimas, pirmiausiai miesto centre, bevariklio transporto ir elektra varomo mini transporto sistemų plėtojimas ir skatinimas“, – kalbėjo ji.

Kaune skatins vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu

Teigiamą karantino įtaką oro kokybei pastebi ir Kauno miesto savivaldybės atstovai. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigė, kad labiausiai kokybės pagerėjimas matyti tose vietose, kuriose stovi matavimo stotys.

„Bet faktas, kad aplinkos oro kokybė pagerėjo visame mieste. Priežastys – sumažėjusi žmonių ūkinė veikla, stipriai sumažėję transporto srautai“, – akcentavo ji.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis įsitikinęs, kad geriausias būdas po karantino išlaikyti pagerėjusią oro kokybės situaciją – keisti savo kasdienius įpročius: vietoje automobilio rinktis viešąjį transportą ar dviratį. O šiuos pokyčius gali lengvai įgyvendinti kiekvienas.

Kauno miestas savo Darnaus judumo plane yra numatęs iki 2030 m. kardinaliai pakeisti miestiečių judėjimo mieste įpročius.

„Naujausi duomenys rodo, jog 57 proc. kauniečių kasdienėms kelionėms renkasi automobilius, 29 proc. naudojasi viešuoju transportu, 10 proc. vaikšto pėsčiomis ir 4 proc. važinėja dviračiais. Per pastaruosius 5 metus Kaune įregistruotų automobilių skaičius padidėjo nuo 109 iki 118 tūkst.“, – skaičiais dalinosi jis.

Savivaldybės atstovas užtikrintai teigė, kad miestui nieko nedarant automobilių skaičius ir toliau augtų, o tuomet didėtų spūstys, augtų tarša ir triukšmas.

„Darnaus judumo planas yra skirtas sumažinti kelionių automobiliais skaičių, ypač miesto centre. Kiti sprendiniai skirti užtikrinti, kad kelionės viešuoju transportu užtruktų mažiau laiko, o dviratininkams bei judėjimo negalią turintiems kauniečiams judėti mieste būtų kur kas patogiau“, – kalbėjo jis.

Istorinė diena Kaune: į gatves išriedėjo pirmieji nauji troleibusai

Kol kas tik preliminarūs duomenys

Apie tai, kokią įtaką karantinas turėjo oro taršai Klaipėdoje, kalbama preliminariai. Kaip teigia Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto atstovė Raimonda Ilginė, karantino metu Klaipėdos mieste teršalų koncentracijos aplinkos ore neviršijo ribinių normų, išskyrus tris dienas Šilutės plente.

Specialistė pabrėžia, kad Aplinkos apsaugos agentūros pateikiami duomenys yra preliminarūs ir atlikus tikslesnius skaičiavimus ir vertinimus gali kisti. Be to, padidintas kietųjų dalelių koncentracijas galėjo lemti meteorologinės sąlygos.

„Visiškai išdžiuvo gatvės ir kelkraščiai, tad autotransportas turėjo įtakos pakeliant dulkes nuo gatvių ir kelių. Sąlygos teršalų sklaidai aplinkos ore labai nepalankios, ypač naktį, ryte ir vakare. Kietųjų dalelių paros ribiniai viršijimai didžiuosiuose miestuose neišvengiami“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto remiantis ankstesnių laikotarpių rezultatais, kai didžiausios teršalų koncentracijos buvo nustatomos gatvių sankryžose, galima prielaida, kad dėl karantino sumažėjus transporto srautams, aplinkos kokybė tapo geresnė.

Vydūnas photography nuotr.

„Geresnę aplinkos oro kokybę vienareikšmiai veikia teršalų išmetimo mažinimas. To gali būti siekiama reguliuojant transporto srautus, tinkamai apšildant namus. Šiuo metu ruošiama aplinkos oro gerinimo programa, kurios tyrimų metu bus ieškoma tinkamų sprendimų“, – pridėjo ji.

Vis dėlto Klaipėdos miesto savivaldybė jau yra pasitvirtinusi planus, kaip gerinti miesto oro kokybę, pasitelkiant transporto sukeliamos taršos mažinimą.

Planuojama ir toliau tęsti dviračių ir pėsčiųjų takų plėtrą, viešojo transporto maršrutų tinklą, viešojo transporto atnaujinimą. Tarp priemonių – kietųjų dalelių gaudyklių įrengimas Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankirtoje prie gyvenamųjų namų.

Daugiau elektromobilių mieste taip pat tikimasi sulaukti didinant elektromobilių įkrovimo stotelių skaičių.

Sveikesniam keliavimui – darnaus judumo planai

Siekdamos paskatinti sveikesnius ir mažesnį poveikį aplinkai turinčius keliavimo būdus, daugelis Lietuvos savivaldybių atsiliepė į Susisiekimo ministerijos kvietimą parengti darnaus judumo mieste planus. Galimybę skirti daugiau dėmesio šiems planams ir problemų sprendimui suteikė Europos Sąjungos fondų investicijos – 1,1 mln. eurų.