Pirmuose dviejuose šios naujausios ciklo “V. Putino Rusija” serijos rašiniuose “V. Putino Rusija: ko ir kaip siekia Kremlius. 1 dalis: Kodėl ES ir NATO griovimas svarbiau už imperijos atkūrimą” ir “V. Putino Rusija: ko ir kaip siekia Kremlius? 2 dalis. Dezinformacija, įtakos agentai ir E.Snowdeno istorija” analizavau, kokios pasaulio tvarkos siekia Kremlius ir kaip savo tikslams išnaudoja dezinformaciją, įtakos agentus ir net Edwardo Snowdeno istoriją.

Šio rašinio tikslas – pažvelgti į tiesiogiai nusikalstamą Kremliaus inicijuotą arba remiamą veiklą, kuri nukreipta siekti tų pačių tikslų – silpninti ir griauti Vakarų struktūras.

Kiek kainuoja vertybės?

Labiausiai aptarinėjamas Vakarams grėsmę keliantis Rusijos “eksportas” yra korupcija. Šiame kontekste visiškai neproporcingos Rusijos įtakos pasaulyje ir Europoje fenomeną įtaigiai paaiškino Anne Aplebaum.

“Ši įtaka nėra tiesioginis Rusijos dydžio ar turtingumo produktas. 143 milijonų Rusijos gyventojų skaičius yra mažesnis negu Nigerijos arba Pakistano, toks pats kaip Didžiosios Britanijos ir Vokietijos kartu sudėjus, o ekonomikos dydis prilygsta Italijai. Europos Sąjunga, kurioje gyvena 500 milijonų žmonių, tik 7 proc. eksporto siunčia į Rusiją. Nors skamba netikėtai, Vokietija dabar jau daugiau prekiauja su Lenkija, negu su Rusija.

Rusijos politinę įtaką Europoje galima paaiškinti Maskvos verslo partnerių prigimtimi – tai labai didelės kompanijos, dažniausiai susijusios su nafta arba dujomis, kurios labai didelėmis sumomis remia politines partijas. Net visi kartu 100 tūkstančių Vokietijos prekybininkų ir smulkių gamintojų turinčių verslo ryšių Lenkijoje neturi tokios įtakos, kaip “E.ON Ruhrgas”, kuri yra daug investavusi Rusijoje ir turi investuotojų iš Rusijos, vadovas. Visi Italijos vyndariai ir sūrio eksportuotojai kartu sudėjus neturi tokio įtakingo balso, kaip Italijos valstybinės dujų bendrovė “Eni”, didžiausios Rusijos dujų pirkėjos, vadovas.
E. On Ruhrgas
Šiuo aspektu, piktų ir nuliūdusių Nyderlandų aukų, žuvusių Malaizijos lėktuvo katastrofoje, artimųjų norai šalies vyriausybei gali reikšti mažiau už “Roayal Dutch Shell” požiūrį, nors ir norėčiau tikėti, kad tokia prielaida nepasitvirtins”, - vaizdžiai Rusijos įtakos įrankius korupcijos kontekste apibūdino A.Applebaum.
Anne Applebaum

Kaip į rusiškas korupcijos schemas įtraukiamos net didžiausios su nafta ir dujomis nesusijusios Vakarų bendrovės, konkrečiu JAV kompanijos “Hewlett-Packard” pavyzdžiu neseniai aprašė Prancūzijos portalas “Mediapart.fr”, reguliariai skelbiantis antikorupcinius tyrimus ir nusitaikęs į patį V.Putiną.

Korupcija, žinoma, yra V.Putino režimo pagrindas. Tai pripažįsta net šio režimo dalimi buvęs Michailas Chodorkovskis ir dabar labiausiai nacionalistiniam Kremliaus sparnui artimas ekonomistas Michailas Deliaginas. Tiesa, jie kalba iš esmės apie vidinę korupciją Rusijoje.

Tačiau ne tik užsienio politikos, bet ir bet kokių Kremliaus veiksmų tarptautinėje arenoje pagrindas yra tas pats. Ir V.Putino teiginiai, kad korupcija kaltinamas FIFA prezidentas Seppas Blatteris nusipelnė Nobelio premijos – tik dar vienas to patvirtinimas.
Vladimiras Putinas ir Seppas Blatteris


V. Putino įrankis - nusikaltėliai

Ir vis dėlto net korupcija negali būti laikoma pagrindine nusikalstamumo grėsme kylančia iš Rusijos.

KGB nuo seno savo sąjungininkais ir net įrankiu kovoje prieš Vakarus laikė nusikalstamą pasaulį.

“Pagrindinė priežastis infiltruotis į organizuotą nusikalstamumą buvo Sovietų tikėjimas, kad aukštos kokybės informacija – žinios apie politinę korupciją, pinigus ir verslą, tarptautinius santykius, narkotikų prekybą ir net kontržvalgybą – gali būti gautos iš nusikalstamo pasaulio. Sovietai argumentavo, kad tuo atveju, jei jie infiltruosis į nusikalstamą pasaulį, jie turės neįprastai geras galimybes kontroliuoti daugelį politikų ir gaus prieigą prie geriausios įvairiausios rūšies informacijos apie narkotikus, pinigus, ginklus ir korupciją”, - savo dar 1990 metais išleistoje knygoje “Raudonasis kokainas” teigė garsus šaltojo karo laikų JAV nacionalinio saugumo analitikas ir JAV-SSRS santykių ekspertas Josephas D.Douglas.

O dabar įvertinkime šį istorinį teiginį pastarojo meto informacijos kontekste. „Kai kurie Vladimiro Putino artimiausios aplinkos žmonės, tarp jų „Gazprom“ vadovas, vicepremjeras ir du buvę ministrai daugiau kaip dešimtmetį padėjo vienai iš didžiausių Rusijos kriminalinių grupuočių veikti Ispanijoje“, - tai net ne kokių nors analitikų ar žurnalistų nuomonė – tai teiginys, kurį Ispanijos prokurorai Juanas Carrau ir Jose Grinda, ilgus metus tyrę šios grupuotės ryšius ir nusikaltimus, grindžia teismui jau pateiktais 488 puslapių dokumentais.

Beje, Ispanijos prokurorai kalba apie tą pačią vadinamąją Tambovo nusikaltėlių grupuotę, su kuria ne kartą sietas pats V.Putinas jo darbo Sankt Peterburgo merijoje metu.
Vladimiras Putinas

Tačiau mano nagrinėjamų V.Putino Rusijos tikslų kontekste šioje jau ne istorinėje, o šių dienų informacijoje dar svarbesnis yra kitas aspektas – ne vien tik dar vienas patvirtinimas, kad tikroji mafija įsitvirtinusi Kremliuje.

Šiame kontekste visai kitaip skamba ir dar 2010 metais viešai skelbti, bet tinkamo dėmesio taip ir nesulaukę J.Grindos teiginiai, kad Kremlius "organizuotas nusikaltėlių grupes naudoja tam, kad padarytų bet ką, ką pačiai Rusijos vyriausybei viešai daryti nėra priimtina”.

Tarp tokių operacijų minima ir ginklų tiekimas kurdams, “kurio tikslas – destabilizuoti Turkiją”.

Narkotikų prekyba – kaip kovos būdas

Taigi jei V.Putino Rusija mafiją išnaudoja Turkijos destabilizavimo tikslais, naivu būtų manyti, kad kaip nors kitaip ji elgiasi ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių atžvilgiu – jei tik mato tokį poreikį, siekdama savo tikslų.

Tačiau yra dar vienas V.Putino valdymo laikotarpiu tarsi visiškai pamirštas ilgametis Kremliaus pastangų susilpninti Vakarus, o galiausiai ir juos sunaikinti, įrankis.Tai narkotikų prekyba, apie kurią, kaip SSRS karo prieš Vakarus įrankį viešai kalbėta dar Šaltojo karo laikais.

Jau minėjau garsaus Šaltojo karo eksperto Josepho D.Douglaso knygą “Raudonasis kokainas”.Joje detaliai aprašyta, kaip ir kodėl narkotikų prekyba visuomet buvo Kinijos ir Sovietų Sąjungos ginklas prieš Vakarus.

Pacituosiu tik kelias vietas iš šios knygos. Pirmiausia turbūt verta įsiminti Sovietų Sąjungos Komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Nikitos Chruščiovo žodžius: “Apgavystė ir narkotikai yra mūsų pirmieji du strateginiai ešelonai kare”.

Čia taip pat aprašomas ir plačiau žinomas į JAV po Prahos pavasario 1968 metais pabėgusio Čekijos armijos generolo majoro Jano Šeinos liudijimas, kaip sovietai sukūrė narkotikų panaudojimo karui prieš Vakarus ir, to paties N.Chruščiovo žodžiais tariant, “Vakarų buržuazinės Visuomenės sunaikinimo” strategiją.

“Sovietų revoliucinio karo strategija (beje, ji buvo patvirtinta oficialiais sprendimais ir dokumentais – M.L.) yra globali strategija. Sovietų narkotikų strategija yra dalinis šios globalios strategijos komponentas ir yra geriausiai suprantamas būtent šiame kontekste. Nors pagrindinis veiklos taikiniu visuomet laikytas besivystantis pasaulis, tai nėra tiesa.

Sovietų strategija ir taktika buvo sukurta visam pasauliui, o jame svarbiausias vaidmuo teko industriniam pasauliui, o pats svarbiausias taikinys buvo Jungtinės Valstijos”- rašė J.D.Douglasas. Apie KGB ryšius su narkotikų prekeiviais ir bandymus taip silpninti JAV kalbama net JAV Kongresui pateiktuose dokumentuose.

O dabar vėl įvertinkime šias istorines žinias šių dienų informacijos kontekste. Šių metų kovo mėnesį Aleksandro Litvinenkos nužudymo bylos svarstyme Londone garsiai nuskambėjo dar vieno dabar jau Vakaruose gyvenančio ir dirbančio buvusio KGB karininko Jurijaus Šveco liudijimas, kad asmeniškai V.Putinas ir ypač jo bendražygis Viktoras Ivanovas, kuris, beje, dabar turbūt neatsitiktinai užima Rusijos kovos su narkotikais agentūros vadovo postą, buvo tiesiogiai susiję su narkotikų prekyba ir už juos gautų pinigų plovimu.

Taip pat reikia priminti itin garsiai ir ne kartą skambėjusius įtarimus su V.Putinu itin glaudžiai susijusiems Rusijos oligarchams iš “Alfa group”, kad jie irgi buvo susiję su narkotikų prekyba.

Galima rasti ir kitų panašių įtarimų ir liudijimų.Tačiau kalbėkime apie faktus. Pavyzdžiui, Meksikos narkotikų prekeivių ryšius su vadinamąja Rusijos mafija jau tikrai galima laikyti faktais.

Maža to, kone visuose pranešimuose figūruoja informacija, kad bent jau dalis tos su Meksikos narkotikų prekeiviais susijusios Rusijos mafijos atstovų yra buvę KGB karininkai.

Tokia informacija dažniausiai buvo vertinama tik kaip “egzotinio” prieskonio jai suteikiantys štrichai arba šios mafijos galios įrodymas. Tačiau vertinant visa tai aukščiau išvardytų istorinių paralelių ir dabarties faktų kontekste, ypač prisimenant Ispanijos prokurorų žodžius, kad Rusijos mafija tiesiog atlieka užduotis, kurias vyriausybei atvirai atlikinėti yra nepriimtina, peršasi išvada, kad ir tarptautinės narkotikų prekybos lauke niekas nepasikeitė. Rusija ir toliau naudoja šį įrankį Vakarų silpninimui ir galutiniam griovimui.

Beje, ypatingas pastarųjų metų narkotikų kartelių, kuriems padeda Rusijos mafija, suaktyvėjimas JAV pašonėje Meksikoje šiame kontekste taip pat skamba iškalbingai. Juk būtent Rusijos mafija narkotikų karteliams tiekia moderniausius ginklus – garsiausiai nuskambėjo povandeninio laivo Kolumbijos narkotikų karteliams pardavimo istorija, tačiau ir Meksikoje tuo užsiima būtent Rusijos mafija.
Beje, dabar jau Jungtinėse Valstijose nuteistas garsiausias visų laikų Rusijos ginklų prekeivis Viktoras Boutas taip pat buvo įtariamas ryšiais su aukštais Kremliaus pareigūnais – ir ne vien V.Putino, bet ir B.Jelcino valdymo metais.
Viktoras Butas

Terorizmas – taip pat ginklų arsenale

Apie istorinius KGB ryšius su musulmonų teroristinėmis grupuotėmis ir tikrai gilesnių studijų vertus KGB, GRU ir FST pėdsakus vedančius net “Islamo valstybės” teroristų link serijoje “V.Putino Rusija” jau rašiau pakankamai išsamiai.

Tačiau nereikia pamiršti, kad KGB rėmė ir visas, kokias tik galėjo teroristines grupuotes Europoje. Paramos teroristinėms grupuotėms Šiaurės Airijoje įrodymai rasti vadinamuosiuose Mitrochino archyvuose.

Jau minėtas į JAV pabėgęs Čekijos generolas Janas Šeina, net minėdamas konkrečius vardus, atskleidė, kaip Čekoslovakijoje KGB ir GRU nurodymu buvo ruošiami įvairių Europos teroristinių grupuočių – nuo “Raudonosios Armijos frakcijos” Vokietijoje iki “Raudonųjų brigadų” Italijoje - atstovai. Sovietų Sąjungos ir jos KGB visuomet įtakotos Kubos ryšiai su baskų teroristine organizacija ETA taip pat jau seniai nėra jokia paslaptis.

Visa ši informacija ir dar daugiau buvo žinoma arba bent jau daug kas įtariama dar devintajame XX amžiaus dešimtmetyje, tačiau ir tuomet daug kas nenorėjo tuo tikėti, kaip ir dabar nenorima tikėti, kad terorizmas tebėra ir V.Putino Rusijos ginklas, taip pat ir Europoje.