Danijoje pastebėjo dviračio ir viešojo transporto pranašumą

Danijoje, Koldingo mieste, apsigyvenusi Milda Vaišnorė į darbą keliauja dviračiu. Pasak moters, tokie keliavimo įpročiai susiformavo pastebėjus, kaip šalyje rūpinamasi dviratininkais.

„Mane skatina važiuoti dviračiu tai, kad prie darbo yra dengta dviračių stovėjimo aikštelė su vaizdo kameromis. Kai gyvenau Vilniuje, irgi važinėdavau į darbą dviračiu, tačiau reikėdavo parkuotis po lietumi, po darbo būdavo nemalonu sėsti ant šlapio dviračio. Taip pat Koldinge yra gana saugūs dviračių takai, vairuotojai važinėja lėtai, kaip pensininkai, beveik nėra tokių desperadų, kurie lekia per miestą 100 km/val. greičiu, nežiūrėdami, kas aplink“, – pastebėjimais dalijasi Danijoje gyvenanti lietuvė.
Kelias Danijoje

Danijoje moteris pamėgo keliauti ne tik dviračiu, bet ir visuomeniniu transportu, nes tai – greita ir patogi alternatyva. Anot jos, Danijoje galima sutikti daugiau alternatyvų transportą besirenkančių žmonių, nes jiems sukurtos patogios sąlygos. M. Vaišnorės teigimu, norint sumažinti automobilių srautus, į tai turėtų būti atsižvelgiama ir Vilniuje.

Svarbu užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą

Danijoje, Rodkarsbo miestelyje gyvenantis ir miesto dviratininkų „Kjellerup“ komandai priklausantis Šarūnas mano, kad rinktis alternatyvius keliavimo būdus Danijos gyventojus pirmiausia skatina dviračių takų gausa ir bendros infrastruktūros sukūrimas.

„Žmonių požiūris į dviračius čia kitoks, vykdoma parama kalnų dviračių trasų steigimui iš savivaldybių lėšų, prisideda prie to verslai, dviratininkų klubai. Taip pat čia vykdomi dviračių parkų kūrimai, kai kurios trasos skirtos tik dviratininkams, siekiant išvengti pykčių su bėgikais ar pėsčiaisiais, kurie vaikščioja mišku“, – vardija Šarūnas.
Kopenhaga

Danijoje gyvenančio dviratininko teigimu, nereikėtų tikėtis, kad žmonių keliavimo įpročiai pasikeis, jei nesikeis ir valdžios požiūris.

„Kaip aš visuomet sakau, vienas dviratis mieste – mažesnė automobilių spūsties tikimybė. Danijoje ne visur suprojektuoti atskiri dviračių takai – dažnai tam tiesiog paliekama platesnė šalikelė, atskirta balta plačia juosta. Pats įdomiausias sprendimas, mano manymu, yra neintensyvaus eismo kelią suprojektuoti kaip vieną eismo juostą su plačiomis šalikelėmis dviračiams ir sudedant linksmus ženklus, primenančius, kad keliu galima dalintis”, – sako Danijoje gyvenantis Šarūnas.

Patogi kelionė turi būti greita, saugi ir nebrangi

Nors skaičiuojama, kad danai dviračių turi maždaug dvigubai daugiau, nei automobilių, Lietuvoje atliktos apklausos rodo priešingą tendenciją. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad apie 30 proc. vilniečių visai neturi dviračių. Paklaustas, kas paskatintų dažniau iš automobilių išlipti lietuvius, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas pabrėžia, kad pirmiausia turėtų būti sukurtos tam patogios sąlygos.

„Žmogus renkasi tą transporto rūšį, kuria jis gali atvažiuoti greičiau, kuri mažiau kainuoja ir kuri kelia mažiausiai streso. Didelės reikšmės žmogaus sprendimui turi važiavimo ir parkavimo kainos. Dabar daug miestų taiko ne tik įvažiavimo ribojimą, bet ir automobilių stovėjimo apmokestinimą – kai supranti, kad tai daug kainuos, apsvarstai galimybę važiuoti kitu būdu. Keisti įpročius priverčia ir vietų trūkumas, kaip Olandijoje. Joje ribojama, kiek apskritai mieste išduodama stovėjimo leidimų gyventojams. Stovėjimas pigus, bet kas važiuoja į darbą, tam yra brangu naudotis privačių parkingų paslaugomis. Kaina juose tokia, kad supranti, jog tikrai yra kitų būdų keliauti, jei jau už visos dienos automobilio stovėjimą reikės mokėti 20 eurų“, – aiškina E. Kriščiūnas.
Dviratininkas

Kopenhagoje dar 2010 metais iškeltas tikslas, kad kelionės dviračiu sudarytų 50 proc. visų kelionių mieste, tačiau tikslo iki šiol dar nepavyko įgyvendinti. E. Kriščiūno manymu, taip yra dėl nepakankamo dėmesio patogiai infrastruktūrai.

Nors pastaraisiais metais Danijoje sumažinta transporto infrastruktūrai skirta lėšų dalis, tikslo ir toliau siekiama pigesnėmis priemonėmis, tokiomis kaip automobilių parkingo mažinimas. Visa tai leido pasiekti, kad šiandien apie pusę kelionių į darbą ir iš jo Kopenhagoje sudaro kelionės dviračiais, o dar 2016 metais urbanistas Mikaelis Colville-Andersenas atkreipė dėmesį į transporto priemonių fiksavimo rezultatus, rodančius, kad mieste dviračių yra daugiau nei automobilių.

Nors dažnai Danija pavadinama dviratininkams palankiausia šalimi, E. Kriščiūnas pastebi, kad didelė dviratininkų gausa Danijoje – tradicijos ir apribojimų važiuoti automobiliu rezultatas, o ne patogios infrastruktūros pasekmė.

„Danijoje aktyviai naudojamasi dviračiais, nepaisant to, kad dviračių infrastruktūra užstrigusi jau 40 metų. Net ir Kopenhagoje stebina infrastruktūros trūkumai – kai kuriose vietose dviratininkams važiuoti pavojinga, jie partrenkiami posūkiuose, o didžiausia problema yra nesaugios sankryžos. Infrastruktūros atžvilgiu, dviratininkams patogesnė Olandija, kurioje net ir vaikai gali ramiai važinėtis dviračiais, o štai Danijoje dažniau pastebėsime, kad vaikus dviračiais veža tėvai – jų vienų neišleidžia, nes tai nėra taip saugu“, – pastebi E. Kriščiūnas.

Dviračių takų daugėja ir Lietuvoje

Lietuvos miestų gyventojai taip pat vis dažniau kasdieniam susisiekimui galės naudotis dviračiu – šalies savivaldybėse intensyviai tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. Vien šiais metais susisiekimo ministro įsakymais miestų pėsčiųjų ir dviračių takams skirta daugiau kaip milijonas eurų Europos Sąjungos fondų investicijų, kurios bus panaudotos dviračių takams tiesti ir rekonstruoti 17-oje savivaldybių.

Iš viso 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu pėsčiųjų ir dviračių takams Lietuvoje tiesti ir rekonstruoti skiriama 10,2 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Be to, dviračių takams tiesti skiriamos ir valstybės biudžeto lėšos.

Šiemet didelį postūmį dviračių takų plėtrai suteiks papildomas finansavimas iš Vyriausybės kelių infrastruktūrai skirtų lėšų, įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Iš keliams skirtų 150 mln. eurų beveik 23 mln. eurų jau paskirstyti Lietuvos miestų ir miestelių pėsčiųjų ir dviračių takams tiesti ir rekonstruoti bei kitoms kelių saugumo priemonėms įrengti.

Susisiekimo ministerija tikisi, kad nuolat plečiamas dviračių takų tinklas taps geriausia motyvacija automobilį iškeisti į aplinką tausojančią dviratę transporto priemonę.