Kai kurios žuvys gali turėti ne vieną ir net ne dešimt parazitų. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas žūklei Egidijus Bukelskis sako, kad jų galima pamatyti ir stintose, ir ešeriuose, ir kitokiose žuvyse.

„Parazitai yra labai skirtingi: vieni gyvena žuvies žarnyne, kiti – vidaus organuose, treti – ant žuvies, tad mes juos galime pastebėti vizualiai. Tie, kurie meškerioja, dažniausiai yra matę kaspinuotį, vadinamą Ligula. Tačiau tai nėra žuvinis kaspinuotis, kuris žmonėse apsigyvendavo anksčiau dėl higienos stokos. Net nežinau atvejo, kai per pastaruosius trisdešimt metų žmogus būtų užsikrėtęs žuviniu kaspinuočiu. O dabar meškeriotojų matoma Ligula su žmogumi nieko bendro neturi“, – sako jis.

Pašnekovas aiškina, kad parazitų vystymosi ciklai yra pakankamai sudėtingi, o dažnai žuvų turimų kenkėjų galutiniais šeimininkais tampa žuvis ėdantys paukščiai.

„Kai toks paukštis žuvytę pasigauna, parazitas įsikuria žarnyne, po virškinimo ciklo vėl patenka į vandenį, kur žuvys praryja kirmėlių ciklopus su lervutėmis, po to mažesnę žuvį gali suėsti didesnė žuvis, ir taip toliau, bet pasakyti, kad tai – pavojinga žmogui, būtų didelė neteisybė“, – komentavo E. Bukelskis.

Jis sako, kad paskutinis jam žinomas žmogaus užsikrėtimo žuviniu kaspinuočiu atvejis – 1953 m. Trakų rajone. Tačiau žvejybos ekspertas tikina, kad yra nemažai žuvims pavojingų parazitų, kurie sukelia ligas, o kartais – ir masines žūtis.
Karštai rūkytoje jūros lydekoje buvo rasta parazitų

Paklaustas apie atvejus, kai žmonės, nusipirkę rūkytos žuvies ir ją nulupę, pamato parazitų, E. Bukelskis paaiškina, kodėl to pasitaiko.

„Yra ir Lietuvoje daug ešerių, pavyzdžiui, ir Kauno, Kuršių mariose, su juodais taškeliais. Tai – mažytis poodinis kirminukas, jo lerva, kuri žmogui yra nepavojinga, nes jo ciklas: žuvis, paukštis ir ciklopas. Kitaip sakant, cikle žmogus nedalyvauja. Aišku, nežinantis žmogus išsigąsta, bet šie kirminukai susiję su netoli vandens telkinio gyvenančiais paukščiais, dažnai tai būna kirų, kormoranų kolonijos, bet tokia žuvis nėra pavojinga žmogui“, – dėsto E. Bukelskis.

Jis sako, kad ir stintose randamų kirminų išsigąsti nereikia.

„Kartais žmonės mato užsikrėtusių žuvų, pavyzdžiui, jūrinėse stintose parazitų gali būti 500-800, bet jie žmogui tikrai nepavojingi, nes suvalgius žalią žuvį, žmogus nesusirgtų“, - įsitikinęs E. Bukelskis.

Visgi, pašnekovas sako, kad norintiems būti tikriems, kad parazitai žuvo, reikia žuvį termiškai apdoroti.
Kirmėlės stintų oro pūslėse

„Išvirus, iškepus žuvį parazitai žūna, dažnai netgi karšto rūkymo pakanka, išskyrus tuos atvejus, kai nesilaikoma higienos ir galima salmoneliozė, bet čia ne žuvis kalta. Iškepti, patroškinti žuvį pakanka netgi svečiose šalyse, kur ligos yra žymiai agresyvesnės. Naminiai konservai gali būti pavojingi kaip botulizmo šaltinis, bet parduotuviniai yra sterilūs ir jokių bėdų nėra“, – teigė E. Bukelskis.

Ką daryti nusipirkus žuvies su parazitais?

Vis dėlto, nors daugelis žuvų parazitų žmonėms nepavojingi, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad žuvų perdirbimo įmonės turi užtikrinti, jog žuvininkystės produktai nebūtų užkrėsti matomais parazitais ir atitiktų nustatytus teisės aktų reikalavimus.

„Nesvarbu, ar turguje, ar prekybos centre įsigytas produktas, jis be išimčių turi būti saugus ir kokybiškas, – sako M. Staškevičius. – Draudžiama prekiauti žuvimis, jeigu jos su ligų požymiais, užkrėstos matomais parazitais ar jų lervomis, taip pat jei jos turi žuvims nebūdingą kvapą, audiniai suirę ar su kraujosruvomis.“

Jei žuvų pilve buvo rasta parazitų lervų, žmonių maistui jos yra tinkamos tik pašalinus iš jų matomus parazitus ir jas tinkamai apdorojus.

Draudžiama pakartotinai užšaldyti atšildytas žuvis, o jas perdirbti ar tiekti galutiniam vartotojui galima tik pateikus informaciją apie atšildymą.

Pavojingi parazitai sukeliantys ligas

E. Bukelskis sako pamenantis atvejų, kai į Lietuvą buvo mėginta įvežti pavojingais parazitais užkrėstos žuvies mėsos.

„Yra buvęs atvejis, kai į Lietuvą bandyta įvežti žuvies iš Skandinavijos šalių, nevardinsiu kurių, kai jų mėsoje buvo parazitas, apvalioji kirmėlė Anisakis simplex. Ji gali būti nuodinga patekusi į žmogaus kūną, bet, kiek žinau, ši partija į Lietuvą nepateko. Tikrai nenoriu gąsdinti, nes visos žuvys, kurios įvežamos į Lietuvą, yra tikrinamos nuo parazitų“, – kalbėjo patyręs žvejys.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas, laikinai einantis skyriaus vedėjo – valstybinio veterinarijos inspektorius pareigas Mantas Staškevičius patvirtina, kad apvaliosios kirmėlės, sukeliančios anisakiazę, yra pavojingos.

„Dažniausiai pasitaiko anisakiazė – parazitinė liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių Anisakis šeimos Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens lervos. Ši liga registruojama tose pasaulio valstybėse, kuriose populiaru valgyti žalią arba netinkamai apdorotą, t. y. šaldytą, sūdytą, marinuotą, rūkytą, jūros žuvį ar galvakojus moliuskus. Žmonių susirgimo anisakiaze atvejai dažniausiai registruojami šiose Europos valstybėse: Ispanijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje“, – vardijo jis.

Pasak specialisto, kasmet kiekvienoje minėtoje valstybėje registruojama apie 20 anisakiazės atvejų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, dažniausiai Anisakis simplex kirmėlės aptinkamos sušaldytoje, karštai rūkytoje jūros lydekoje, žuvų konservuose.

„Vizualiai įvertinti, ar žuvis yra užsikrėtusi parazitais, yra sunku ir tai priklauso nuo užkrėtimo mąsto. Jeigu invazija yra didžiulė, tada dažnai parazitai gali būti matomi ir plika akimi, pavyzdžiui, išlindę iš žiaunų ar matosi akyse“, – komentuoja M. Staškevičius.

Jis dėsto, kad Anisakis šeimos kirmėlės ir jų lervos yra natūraliai paplitę praktiškai visose pasaulio jūrose ir vandenynuose, todėl jų visiškai išvengti yra neįmanoma, o vienas iš tarpinių kirmėlių šeimininkų yra įvairių rūšių laukinės žuvys ir galvakojai moliuskai: menkės, silkės, kalmarai ir kiti, kurių gana daug yra užsikrėtę šiais parazitais.
Žuvis su parazitais

„Šių kirmėlių lervos į žuvis patenka su maistu, dažniausiai jų būna tik žuvų vidaus organuose, tai yra žarnyne. Taigi žuvis netrukus po sugavimo išdarinėjus jos gali būti švarios nuo parazitų ir atitinkamai apdorojus saugiai teikiamos į rinką. Reikėtų pabrėžti, kad žuvų maistinė vertė žmogui nuo to, kad jų žarnyne buvo kirmėlių lervų, nesumažėja, – pastebėjo pašnekovas. – Žmogus užsikrečia šiais parazitais, jei valgo žalias ar netinkamai apdorotas jūrose sugautas žuvis ar galvakojus moliuskus. Termiškai apdorojus ar išlaikius tam tikrą laiką sušaldytus žuvininkystės produktus visos lervos žūsta, todėl net vartojant atitinkamai apdorotas žuvis, kurių raumenyse buvo lervų, žmogus jomis neužsikrėstų.“

Kaip apsisaugoti nuo anisakiazės?

M. Staškevičius siūlo, kokių prevencijos priemonių imtis, norint išvengti užsikrėtimo apvaliosiomis kirmėlėmis.

Jei žmogus žvejoja pats, reikia sugautą žuvį kruopščiai ir kaip galima greičiau išvalyti, taip siekiant sumažinti lervų migraciją iš žarnų į raumenis.

„Patariama žuvį tinkamai termiškai apdoroti arba užšaldyti. Anisakiazės sukėlėjai žūva kaitinant žuvį 60 laipsnių temperatūroje per 10 min., greitai užšaldant minus 35 laipsnių ar žemesnėje temperatūroje per 15 val. arba užšaldant minus 23 laipsnių temperatūroje per mažiausiai 7 dienas“, – sako jis.

Pašnekovas primena, kad daugelis tradicinių marinavimo ir šalto rūkymo būdų yra netinkami siekiant sunaikinti Anisakis simplex lervas.

Svetimi parazitai – labai pavojingi

Kai kurie parazitai išties yra labai pavojingi ir jų – be galo daug, todėl E. Bukelskis pataria ypač atsargiai vertinti svetur užaugusias žuvis kai jos perkamos ar ragaujamos užsienyje.

„Žinoma, į Lietuvą yra patekę ir parazitų iš kitų šalių, kai žmonės ėmė pervežinėti žuvis dideliais atstumais prieš 40-50 metų. Reikia suprasti, kad negalima vežioti žuvies iš vieno vandens telkinio į kitą, jų nepatikrinus ir negavus leidimo. Nesilaikant higienos normų, žmogus gali netyčia į savo tvenkinį atsivežti parazitų“, – primena E. Bukelskis.

Dėl pavojingų kenkėjų bei toksinų pašnekovas siūlo atsargiau žuvis ir jūros gėrybes ragauti ir viešint svetur.
Fugu žuvis

„Pavyzdžiui, Japonijoje yra gilios tradicijos valgyti Fugu žuvį, tad jos paragavę kasmet miršta apie 300 žmonių. Reikėtų suprasti, kad kai kuriose Viduržemio jūros, Indonezijos salose taip pat gali būti pavojingų žuvų, kurios turi toksinų, tad ten reikia elgtis labai atsakingai ir atsargiai, vengti valgyti termiškai neapdorotų žuvies produktų. Tarkime, Japonijoje, kad išmoktų paruošti garsiąją Fugu, virėjas mokosi 12 metų“, – sako jis.