Šių eismo dalyvių gatvėse tuoj nebeliks: šalčio vis dar bijo labiau nei kamščių

Turbūt dažnas pastebėjo, kad Lietuvoje šiltuoju metų laiku tikimybė kelyje sutikti dviratininką yra žymiai didesnė nei šaltuoju metų laiku. Kol skandinavai drąsiai mina dviračius kiaurus metus nepaisydami oro ir iš tolo aplenkia automobilių spūstis, mūsų kraštiečiai vis dar kažko bijo. Kur dingsta mūsų dviratininkai žiemą ir ko reikia, kad jie atsirastų?

Skandinavai jau spėjo parodyti, kad jų dviračių sezonas neturi jokių ribų. Pernai nuspręsta atnaujinti Stokholmo viešųjų dviračių sistemą atsižvelgiant į sparčiai augantį jų poreikį. Viešų dviračių skaičius buvo padidintas keletą kartų: iki tol Švedijos sostinėje riedėjusius 1,2 tūkst. viešųjų dviračių nuspręsta papildyti dar 5 tūkst., kurie Stokholmo gatvėse pasirodė šiais metais. Dalis jų – modernūs, hibridiniai elektriniai dviračiai.

Svarbus pokytis – ne tik ryškus dviračių skaičiaus šoktelėjimas, bet ir prieinamumo išplėtimas. Nuspręsta dviračių sezonu laikyti ne tik įprastą laikotarpį nuo balandžio iki spalio mėnesio, tačiau visus metus, tuo pačiu užtikrinant, kad miesto dviračiai būtų prieinami kiaurą parą. Metinė dviračių kortelė kainuoja apie 28 eurus.

Dviratininkams draugiškiausias miestas taip pat priklauso skandinavams. Tai – Kopenhaga, kurioje dviračių takai sudaro apie 350 kilometrų. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis Danijos sostinės gyventojų į darbus mina dviračiais.

Vienintelis esminis pokytis – verta pasikeisti padangas į dygliuotas

Skandinavai nuo dviračių nenulipa kiaurus metus, tačiau dažnas lietuvis, atėjus žiemai, savo dviratį palieka garaže ir atsisveikina su juo iki pat pavasario. Tad kodėl vis dar manome, kad dviračius reikia migdyti žiemos miegu?

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas teigia nematantis priežasčių, kodėl lietuvių keliavimo įpročiai turėtų taip drastiškai skirtis nuo skandinavų. Jo akimis, kiaurus metus važinėtis dviračiu Lietuvoje yra realu.

„Jei žmonės Lietuvoje fiziologiškai panašūs į skandinavus, tai net labai realu. Nematau priežasčių, kodėl mes negalėtume važinėti žiemą. Slidinėti juk net ir pietiečiai sugeba, tai kodėl važiavimas dviračiu turi būti laikomas kažkuo ypatingesniu?“ – juokaudamas klausia E. Kriščiūnas.

Vis dėlto, šaltuoju metų laiku akivaizdžiai sumažėjantys dviračiais keliaujančių žmonių srautai rodo, kad kažkas mus nuo tokio keliavimo atgraso. Kas dėl to kaltas?

„Prastai prižiūrima infrastruktūra, jos trūkumas ir stereotipai. Stereotipai čia net reikšmingesni, nes jei žmogus dviračiu važiavo vasarą, tai nematau priežasčių, kas jam gali trukdyti važiuoti žiemą. Pastaraisiais metais juk vos kelias savaites tesilaikė sniego danga, tad tokia tai ir žiema“, – pastebi E. Kriščiūnas.

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko įsitikinimu, važiavimas dviračiu šaltuoju metų laiku mažai skiriasi nuo važiavimo bet kuriuo kitu metu ir ypatingo pasiruošimo nereikalauja.

„Dviratis toks pat, kaip vasarą, apranga tokia pat, kaip važiuojant viešuoju transportu ar gramdant automobilio langus nuo ledo. Galbūt verta pasikeisti padangas į dygliuotas. Tai vienintelis dalykas, kurį aš keičiu pasirodžius pirmam ledui“, – teigia E. Kriščiūnas.

Viskas priklauso nuo dviračių takų valymo ir barstymo

Galimybės važinėti dviračiu ištisus metus jau kurį laiką buvo nagrinėjamos Vilniaus darnaus judumo plane. Jo koordinatorius Marius Berulis įsitikinęs, kad važinėti dviračiu žiemos metu yra realu ir dviračių entuziastai tą daro jau dabar, nepriklausomai nuo oro lauke.

„Galimybės važiuoti dviračiu žiemos metu priklauso nuo infrastruktūros priežiūros, tai yra dviračių takų valymo ir barstymo, kad būtų sudaromos galimybės saugiai važiuoti dviračiu. Grįžtant bent keletą metų atgal, dviračių takai rudens ar žiemos metu atrodė daugiau mažiau taip, kaip šioje nuotraukoje“, – teigia jis.

Anot Vilniaus darnaus judumo plano koordinatoriaus, ant dviračių tako yra sukraunami surinkti lapai ar nustumiamas sniegas tikrai nekuria nei patogumo, nei gerina kelionės dviračiu sąlygas.

M. Berulis atkreipia dėmesį ir į tai, kad dviračių takai turi būti barstomi ne druskos mišiniu, kaip įprasta Lietuvoje, nes druskos mišinys gadina dviračių pagrindinius mazgus. Taip pat žmonėms, keliaujantiems šaltuoju sezonu, svarbu teisingai pasirinkti aprangą, nes apranga žiemos metu yra svarbus veiksnys norint patogiai keliauti dviračiu.

„Suformavus magistralinį dviračių takų tinklą, jį prižiūrint žiemos sezono metu, sudarius patogias sąlygas saugiai palikti dviračius, pavyzdžiui, saugyklose, stoginėse, kurios yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis ir t.t., dviratininkų srautai artėjant žiemai taip stipriai neturėtų mažėti, kaip dabar sumažėja“, – mano M. Berulis.

Anot jo, lietuviai niekuo nesiskiria nuo kitų šalių, kuriose dviratis naudojamas ištisus metus – tik reikėtų bent kelis kartus išbandyti ir suprasti, kad juo galima važiuoti ir šaltuoju sezonu, kai tam pritaikyta važiavimo aplinka ir važiuojančio apranga.

Žmonės tingi persirenginėti: tai sukelia papildomų rūpesčių

Sostinės dviračių sistemą „Cyclocity Vilnius“ įdiegusios ir administruojančios lauko reklamos bendrovės „JCDecaux Lietuva“ marketingo vadovas Vadimas Komarskis aiškina, kad jų sutartis su Vilniaus savivaldybe numato, kad kiekvienais metais dviračių sezonas tęsiasi lygiai pusę metų – nuo balandžio 15 d. iki spalio 15 d.

„Atsižvelgdami į pavasario ir rudens orų prognozes, kiekvienais metais svarstome, kada tiksliai pradėsime ir pabaigsime dviračių sezoną. Pradžią paprastai paankstiname 2 savaitėmis, startuodami balandžio pirmomis dienomis. Spalį taip pat paprastai pridedame papildomas 2 savaites. Šiemet, pavyzdžiui, dviračių sezoną užbaigsime net lapkričio 4 d. Svarbiausias aspektas mums yra klientų saugumas“, – aiškina V. Komarskis.

Anot jo, saugumu rūpinamasi dėl suvokimo, kad ne visi klientai turi važinėjimo dviračiu įgūdžių sningant ar esant plikledžiui, o ir dviračių padangos tokioms sąlygoms nėra pritaikytos. Tad, matant žemą temperatūrą, plikledį ar šlapdribą orų prognozėse, „Cyclocity Vilnius“ dviračių sezoną pabaigia.

V. Komarskio teigimu, Vilniaus miesto dviračiais dažniausiai naudojasi 26-35 metų amžiaus miesto centre esančių biurų darbuotojai.

„Kai orai yra palyginus šilti ir malonūs, dviračiais labai patogu naudotis nepersirengiant. Itin dažnai fiksuojame vyrus ir moteris, minančius mūsų dviračius apsirengus kostiumais, džinsais, lengvomis striukėmis. Kai orai subjūra, lyja ar sninga – tai tiesiog sukeltų papildomų rūpesčių: minant tektų naudoti profesionalius, neperšlampamus ar nuo šalčio saugančius drabužius, o atvykus į biurą – persirengti į dalykinę aprangą. Turbūt ne visi tam turi laiko ir galimybių, tad renkasi kitus variantus – automobilius ar viešąjį transportą“, – svarsto V. Komarskis.

Klimato atžvilgiu, dviračiais galime važinėtis drąsiai

Lietuvos dviračių sporto federacijos vadybininkė Gintarė Zuozaitė teigia, kad klimato atžvilgiu savo šalyje galima drąsiai važinėtis ir žiemą, tačiau tam reikia tinkamo fizinio pasiruošimo, nusiteikimo bei tinkamos aprangos.

„Galbūt žmonės bijo šalčio, bijoma susirgti, susitraumuoti. Važiuojant į darbą, galbūt nėra tinkamų sąlygų darbe, pavyzdžiui, dušo kabinos, kurioje būtų galima nusiprausti, sušilti.

Taip pat, dėl dviračių infrastruktūros, žiemą sudėtingiau važinėti ir dviračių takais, kadangi ne visada jie yra nuvalyti“, – priežastis, kodėl šaltuoju metų laiku gyventojai dviračiais važinėjasi vangiau, vardina G. Zuozaitė.

Anot jos, važinėjantis dviračiu šaltuoju metų laiku pirmiausia reikia tinkamo, pozityvaus nusiteikimo bei aprangos, kuri dėvima šaltuoju sezonu.

„Taip pat, patartina važiuoti su dviračiu, kurio padangos yra su grubesniu protektoriumi ir žemesniu slėgiu. Svarbu nepamiršti būti atidesniems važiuojant ir pasirinkti saugų greitį“, – primena ji.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.