Savybė, su kuria gimsta visi, bet išsaugo mažuma: garsios kūrėjos paaiškino, kaip netapti nuoboda

Atrodo, visi gimstame maži ir pliki, bet su kiekviena diena daromės vis labiau skirtingi. Jokios abejonės, kad kiekvienas iš mūsų gimsta smalsus ir kūrybingas, tačiau, laikui bėgant, kūrėjais tampa ne visi. Garsios šalies kūrėjos tiki, kad kūrybiškumas reikalingas ne tik kūrėjams, bet kiekvienam žmogui be išimties. O ypač tiems, kuriems bloga nuo rutinos.

Visas blogis slypi rutinoje

Menininkė Jolita Vaitkutė tiki, kad visi mes gimstame smalsūs ir tai yra kūrybiškumo pradas.

„Nuolat pažindami, ne visada žinodami kaip teisingai elgtis, mes patenkame į neįprastas, naujas situacijas. Kūrybiškumas kyla iš patirčių, kurios būdamos unikalios ir naujos mus įkvepia ir leidžia sujungti dvi visai skirtingas sritis, sukurti naujus derinius. Vaikai gimsta ir mokosi, jiems visi dalykai yra nauji, todėl kūrybiškumas eina su pažinimu“, – įsitikinusi ji.

Menininkė pastebi, kad nuolatinė rutina ir dinamikos trūkumas yra didžiausi kūrybiškumo priešai. Kūrybiškumą slopinančiose situacijose atsiduriame kiekvieną dieną.

„Atkreipčiau dėmesį į paprastus dalykus – ėjimas į darbą tuo pačiu keliu, rinkimasis tos pačios kėdės salėje – jokių naujų patirčių neieškojimas. Tikriausiai visi yra girdėję ir bent kartą ką nors užtildę po sakinio „išlipk iš komforto zonos“. Asmeniškai, mane labai erzina ši formuluotė, bet mintis teisinga. Nekvestionuodami savęs, nesirinkdami jokių naujų veiksmų mes negeneruojame ir naujų minčių“, – pabrėžia ji.

„Kartais pati užsisuku rutinoje ir patogume ir pagaunu save be jokių naujų minčių apie būsimus kūrinius. Tada stengiuosi sąmoningai šiek tiek kitaip įvykdyti namų rutiną, kalbėtis su žmonėmis, skaityti, pasivaikščioti, paragauti neįprasto maisto. Tam nereikia milžiniškų permainų, reikia save išlaikyti zonoje tarp naujumo ir ne per didelio streso, o jau pripratus tai daryti instinktyviai užsinorės išlipti vis toliau savo rutinos“, – pataria J. Vaitkutė.

Kūrybiškumas gimsta iš klaidų

O kaip būtų galima saugoti ir ugdyti individualų kūrybiškumą? Ką daryti, kad galėtume drąsiai pasakyti: „aš – kūrybingas žmogus“?

„Mokykloje duoti erdvės individualumui. Augantis žmogus turi suprasti, kad klaida nėra taip blogai, o atvirkščiai – kartais iš klaidų gimsta patys unikaliausi ir gražiausi dalykai. Mano gyvenime tai buvo daugybę kartų, o peržengti ribą, kurioje klaida turi vien neigiamą atspalvį, buvo vienas sunkiausių procesų. Kūryba iš esmės yra realybės destrukcija, kurdami mes perdarome ir iš naujų koliažų sudėliojame naują realybės paveikslą. Todėl iš pirmo žvilgsnio kurti – tai nuolat daryti neteisingai, taip, kaip nežinai ir taip, kaip nepriimta“, – mano J. Vaitkutė.

Anot jos, suaugę asmenys turėtų stengtis sąmoningai siekti savo kūrybiškumo ir neleisti jam išdžiūti dėl esamų aplinkybių.

„Kaip sakiau, tai paprasti dalykai mūsų visų kasdienybėje, nereikia būti kūrėju, kad kurtum. Kūrybiškumas mūsų neaplenkia net namų ruošos užduotyse, kabinant paveikslą ar nepasiekiant miltų iš viršutinės lentynos. Neužsidarykime, ieškokime naujų įžvalgų ir patirčių“, – linki ji.

Kūrybiškumas – darbas, kurį dirbti mėgsta ne visi

Neseniai keliautojus užkrėtė manija rinkti Lietuvos savivaldybėse randamus magnetukus. Projektas, kurio metu sumanyta kiekvienos savivaldybės magnetuką papuošti žaismingu jos vertybes atskleidžiančiu piešiniu, pavadintas „Surink Lietuvą“ vardu, o šias dalis galima surinkti į ryškiaspalvį Lietuvos žemėlapį.

Šias detales iliustravo grafikos dizainerė Eglė Zubkovienė. Paklausta, kas išduoda kūrybingą žmogų, ji nusijuokia: „jei apsiverki bent kartą prie kolegų, tai amen – visam gyvenimui gauni etiketę „ta tai jautri, meniška siela“. O jei rimtai, kūrybiškumas – ir įgimta, ir įgyjama savybė.

„Manau, kad vieniems kūrybiškumas įgimtas, o kitiems – įgytas, savo noru ar ne. Tiek vienu, tiek kitu atveju, kūrybiškumas yra vienodai geras, jei neperlenkia lazdos. Kartais atrodo, kad vieniems natūraliai dalykai vyksta kūrybiškai, kitiems reikia daugiau pastangų, kad tai atrodytų kūrybinga. O pastangos yra darbas. Dirbti ne visi mėgsta“, – pastebi ji.

Esama įvairių trukdžių, neigiamai veikiančių ir slopinančių kūrybiškumą. Norintiems išsaugoti šią savybę, reikėtų atkreipti didelį dėmesį į tai, kas kiša koją. Dažniausiai tai mėginimas atitikti vyraujančias normas ir stengtis būti tokiu, kaip visi.

„Kūrybiškumui, kaip ir kitoms žmogaus savybėms, labiausiai trukdo taisyklės ir visokie nustatyti varžymai, kurie verčia dirbti nuobodžiai, mokytis nuobodžiai, rengtis nuobodžiai, kalbėti, rašyti, piešti, reaguoti. Taip pat drąsos trūkumas ir nepasitikėjimas savimi, kuris mus ir verčia taikytis prie tų nustatytų normų. Kad tik įtiktum ir pataikytum „į madą“. Kartais trūksta tik noro pagalvoti. Tinginystė, nesidomėjimas ir galvojimas, kad „aš esu fainas ir kūrybingas“ – irgi uždaro duris į kūrybingumą, nes dažnai nutinka taip, kad ir lieki tik pats sau fainas“, – sako E. Zubkovienė.

4 žingsniai, kurie niekam neleis suabejoti žmogaus kūrybiškumu

Jei manote, kad esate nekūrybingas, E. Zubkovienė galėtų jums paprieštarauti. Anot jos, visi yra kažkuo kūrybingi, tik ne visi sau leidžia atsiskleisti.

„Visiems atrodo, kad jei pieši, tai visada esi labai kūrybinga. Taip nebūna. Pavyzdžiui dirbant reklamos agentūrose, niekas apie tai manęs neklausinėjo, nes niekam nerūpėjo, o rūpėjo tik tai, ko nori klientas. Jei kampanija pavyksta, tai ji, o ne tu, laikoma kūrybinga. Jei ne – tai ne, tau šakės. Dabar, kai turiu daugiau laisvės daryti, siūlyti, o dar šiek tiek viešo dėmesio ir va – jau kūrybinga, nors kaip dirbau, taip dirbu savo darbą nei kažkaip kitaip, nei kažką kito“, – pastebi grafikos dizainerė.

E. Zubkovienė išskiria 4 žingsnius, iš kurių susideda kūrybingo žmogaus įvaizdžio kūrimas, nepaliekantis niekam jokių abejonių.

1. Reikia daug daug dirbti, kad išmanytum savo dalyką. Išmanyti reikia tiek, jog kiti negalėtų prikibti, o pats pasiūlytum geriausius ir greičiausius sprendimus. Visa tai atsiranda tik iš tavo žinių, iš klaidų, iš domėjimosi ir atradimų. Kiti tai ir vadina kūrybiškumu, o aš vadinu darbu.

2. Eksperimentavimas padeda atrasti naujus dalykus. Tai gali būti susiję su išvaizda, rūbais, bet gali būti susiję su tavo darbu ar, mažų mažiausia, pakeistu maršrutu į darbą. Visa tai plečia akiratį, o net ir blogi atradimai yra geri atradimai.

3. Reikia nebijoti dirbti „nevienodai”. Kas gali kasdien lygiai taip pat sėdėti 8 valandas darbe kasdien? Aš negaliu. Gi niekas neuždraus atsinešti gėlę, katę ar antklodę ir šlepetes į darbą. Nes, o kodėl ne?

4. Paskutinis ir svarbiausias – sportbačiai. Ne bet kokie, o „inkariukai”. Jei tu nešioji tokius sportbačius, tai tave laikys kūrybingu vien dėl to, kad išdrįsai juos užsidėti.