Priešų baimes pakursčiusi pilis: laikai, kai nebuvo „verktinių“ ir negynė NATO

Pamenate praeitų metų pirmąjį šaukimo į kariuomenę vajų? Pamenate internetinę erdvę užplūdusių verkiančių vyrų nuotraukas? Jie buvo vadinami „verktiniais“. Verktiniai verkė, nes jų patogiai suplanuoti gyvenimai jiems slydo iš laibų rankų.

Įdomūs laikai atėjo. Įdomūs ir netikėti su savo margais socialiai įtinklintais gyvenimais, viesulingomis madomis, snukiaknyginėmis primadonomis. Man vis knietėjo ir knieti sužinoti, kas iš tiesų dedasi viešai verkiančių vyrų galvose. Kodėl šiuolaikiniams vyrams knieti viešai pažliumbti?

Šiandien ir vėl mano sielą gniuždo mintys apie šiuolaikinių ašarojančių vyrų madas. Matyt, neatsitiktinai jos ir vėl mane užplūdo būtent čia – prie Medininkų pilies mūrų, prie kurių, palikęs sostinės šurmulį ir internetines erdves, tiesiog nuvažiavau pasibūti.

Medininkų pilis buvo statyta XIII a. pabaigoje – XIV a. I pusėje šalia. Ne ant iškilios kalvos, ne ant upės šlaito, o tiesiog prie kelio, jungusio Lietuvą su Rusia. Lygioje vietoje. Pilis – didelis keturkampio formos plotas su anuomet keturiais bokštais ir keturiais vartais. Pilį juosė griovys, kuriame tyvuliavo iš pelkių suvarytas vanduo. Ši pilis nebuvo kunigaikštystės centras, neturėjo ir savo čia reziduojančio kunigaikščio. Jos paskirtis buvo tiesiog krašto, pirmiausia, sostinės Vilniaus gynyba.

Medininkai pirmą kartą buvo paminėti 1385 m. rugsėjį ryšium su kryžiuočių ir jų talkininkų antpuoliu. Tada kryžiuočiai, kaip pastarųjų žygių kronikas Vygandas Marburgietis porija, „nuniokoja šešias žemes, žygiuodami per jas norėta kryptimi, ir priešais Medininkus mankština kariuomenę švento Jurgio garbei“. 1387 metais kryžiuočių kelių aprašuose jau minima ir pati pilis. Taigi Medininkų pilis užsitarnavo kryžiuočių dėmesį kaip rimta kliūtis.

Jos reikšmingumą įrodo faktas, kad būtent šioje pilyje 1398 metais Vytautas Didysis pasirašė Salyno sutartį, kuria sudarė laikiną taiką su kryžiuočiais. Po žemaičių sukilimo ir Vytauto Didžiojo atsimetimo nuo sutarties sąlygų, kryžiuočiai vėl pradėjo antpuolius prieš Lietuvą.

1402 metais didysis Kryžiuočių ordino komtūras Vilhelmas von Helfenšteinas puolė sostinę Vilnių. Neįstengę paimti sostinės, kryžiuočiai pasiekė Medininkus, kur sudegino pilies kiemo medinius pastatus. Suprask, kilmingoji orda pasiautė Medininkų apylinkėse, tačiau pačios pilies taip ir neįstengė paimti.

Istorija ir toliau Medininkų pilyje mena Vytauto Didžiojo pėdsaką kaip viena iš Lietuvos valdovo rezidencijų. 1415 metais Vytautas Medininkų pilyje parašė didžiajam magistrui laišką, o 1426 metais rašte jis Medininkus vadina „savo pilimi“.

Kodėl šioje pilyje valdovas pasirašinėjo laiškus? Kodėl čia buvo sudaromos valstybinės sutartys? Todėl, kad Medininkų pilis ir priešų akyse buvo tapęs valstybės nenugalimumo ir tvirtumo simboliu. Nes ši pilis išstovėjo ne vieną žūtbūtinę apsiaustį.

Atminkime, anuomet mūsų niekas negynė. Nebuvo gerojo dėdės Semo ir NATO vėzdo. Mes žūtbūt gynėmės patys. Buvome valingi ir išmanūs savo karyba bei diplomatija, patys išradinėjome ginklus, sparčiai mokėmės naujausių karybos industrijos technikų.

Visgi lygumoje pastatytos Medininkų pilies pranašumas nebuvo nei išskirtinė padėtis, nei itin stiprūs įtvirtinimai. Ši pilis buvo stipri dėka Sostinę gynusios rinktinės valdovo kariuomenės. Karių Vyčių galios! Tvirta valia „apginti savo Tėvynę“ yra ta žinia, kurią iki šiol sužadina ši pilis.

Šiandien didžiuojuosi Trakų muziejaus ilgamečiu rūpesčiu atstatytomis Medininkų pilies sienomis ir žaviuosi šios pilies paprasta, o kartu ir didinga idėja. Medininkų pilis – tai piliečio valios ginti savo valstybę aktualus istorinis simbolis. Tiesiog... paprasta lygumoje išdėstyta „stačiakampė“ valia – ginti savo valstybę.

Ši „Medininkų idėja“ tikrai buvo gyva tų drąsių pasieniečių širdyse, kuriuos Rytų ordos atstovai 1991 metais liepos 31 d. sušaudė Medininkų pasienio poste. „Medininkų idėja“ buvo labai gyva ir mano širdyje, kai 1991 metais sausio 11 dieną Lietuvos Respublikos širdyje priėmiau priesaiką – ginti savo Tėvynę. Tada jaunam žmogui buvo nelengva iškęsti žūtimi grasinančias naktis. Nes labai aiškiai kariai savanoriai žinojome savo pareigą: Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs, / O varge jo vieno tu pasigedai, / Nors stiprybę sėmėm iš didžios senovės - / Liko netesėti mūsų pažadai (Jonas Aistis).

Taip buvo anuomet. Šiandien teturiu vienintelę įžvalgą: tūlam lietuvaičiui, o ir vakariečiui šiais laikais tiesiog trūksta ryžto. Šį ryžtą atėmė nenumaldomas noras vartoti, t.y. audrintis ir jaudintis dėl malonių patirčių, o atsakomybė už save, pareiga ir orumas kažkur nuskendo socialinių tinklų, tiksliau, pančių platybėse.

Vyras yra valia būti PERGALINGU. Savo paties, šeimos ir Tėvynės labui.
Lai „Medininkų idėja“ mūsų savimonėje visada išlieka valstybės nenugalimumo ir tvirtumo simboliu!

Fotografavimo paslauga - 1,50 Eur. Ekskursijų kaina (iki 30 žm.): 6 Eur - moksleiviams (lietuvių k.), 9 Eur - suaugusiems (lietuvių k.), 12 Eur - anglų k. Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija – (8 525) 05 595, el. p.: [e-mail].

Naudingos nuorodos:

• Medininkų pilyje eksponuojami paveikslai, kuriuose pavaizduoti vieni iš svarbiausių XIV-XV a. lietuviškų architektūros paminklų, radiniai iš pilies archeologinių tyrimų, patrankos, ginkluotė, sidabriniai papuošalai, indai. Įspūdingas prof. Giedriaus Kazimierėno kūrinys – paveikslas ,,Žalgirio mūšis. Rūstybės diena“, kupinas įvairių detalių, istorinių asmenybių.

• Atsiliepimus apie apsilankymą Medininkų pilyje galėsite palikti lankytojų knygoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio gotikinėje reprezentacinėje salėje, skirtoje Vytautui, pilies penktajame aukšte. Pilyje rengiami ir edukaciniai užsiėmimai „Gotikinis miestelis“, „ Lietuvos pinigų istorija“, „Senovės lietuvių religija“, apie kuriuos daugiau rasite: http://www.medininkaipilis.lt/lt/content/apie-mus

• Nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 15 d. Medininkų pilyje veiks dailininkų Juozo Kalinausko ir Linos Kalinauskaitės autorinių darbų paroda ,,Lietuvos istorija medaliuose“. Pilyje taip pat vyksta ir Medininkų pilies žaidynės, riterių turnyrai, kiti renginiai: https://www.facebook.com/Medininku.pilis/?fref=ts

• Netoli nuo pilies rasite gražiąją medinę Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčią, žinomą nuo XIV a. ir perstatytą praėjusiame šimtmetyje. Vos 3 km nuo Medininkų stūkso antrasis pagal dydį Lietuvoje Juozapinės kalnas. Juozapinės geomorfologiniame draustinyje aplankykite ir aukščiausią Lietuvoje Aukštojo kalvą (293,84 m). Jo viršuje ─ aikštelė su akmeniniais arkliais, rodančiais pasaulio kryptis.

• Paskanauti lietuviškos maisto ir europinės virtuvės patiekalų visai netoli Medininkų pilies galite užsukę į kavinę „Medininkai“ (Šv. Kazimiero g.1, Medininkų k.).

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi?

Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę! Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.

„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ─ ir į Lietuvos tapatybę. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.