Ne tokią, apie kokią žurnalistams kalbėjo kalėjimų sistemos darbuotojai, teigdami, kad sektoriuje, kuriame sužaloti du nuteistieji, gyvena „pagyvenusio amžiaus ir aiškiai išreikštais neįgalumo požymiais, kaliniai“, o prausykloje iš buteliukų tebuvo pilstomas vanduo ir vos kartą kitą suduota rankšluoščiu. Vaizdo įrašai, kuriuos su pasimėgavimu darė egzekuciją stebėję nuteistieji, atskleidžia, kokios yra žiaurios nerašytos kalėjimo taisyklės: čia nėra jokio pasigailėjimo, čia valdo tik įtakingiausi, o nieko bendro su organizuotu nusikalstamumu neturintys ir pirmą kartą gyvenime paslydę nuteistieji neturi jokių galimybių apmąstyti savo padarytų klaidų – kiekvieną sekundę jie turi galvoti, kaip išgyventi. Ten, kur juos valstybė uždarė pasitaisyti.

Tai, kas prieš savaitę įvyko Pravieniškių pataisos namuose, buvo slepiama nuo visuomenės – kai iš karto po incidento DELFI žurnalistai lankėsi įkalinimo įstaigoje, įvykis buvo nutylėtas, tikinant, jog vis dėlto vadinamąją „Jūros šventę“ pavyko užkardyti. Tik po paros laikinasis pataisos namų direktorius užsiminė, jog buvo panaudotas smurtas prieš nuteistuosius, nors vis tiek pažymėjo, kad nuteistųjų žalojimo „renginys“ taip ir neįvyko.

Tikroji tiesa paaiškėjo tik tada, kai naujasis teisingumo ministras elektroniniu paštu gavo vaizdo įrašus iš pataisos namuose surengtos egzekucijos. Vaizdai – tikrai šokiruojantys: viename įrašų, kuriuos padarė nuteistieji, prausykloje vandeniu iš kibirų pilamas jaunas kalinys, iš baimės ir skausmo jis net apsiverkė, ne kartą prašė liautis, nuo smūgių neišlaikęs pusiausvyros griuvo ant grindų, bet vėl bandė stotis, kol sulaukdavo daugybės smūgių susuktu šlapiu rankšluosčiu. O šalia stovėjusi minia žioplių gausiomis ovacijomis palydėdavo kiekvieną smūgį, nukentėjusiojo aimanas.

Iš baimės ir skausmo kalinys net apsiverkė, ne kartą prašė liautis, nuo smūgių neišlaikęs pusiausvyros griuvo ant grindų, bet vėl bandė stotis, kol sulaukdavo daugybės smūgių susuktu šlapiu rankšluosčiu. O šalia stovėjusi minia žioplių gausiomis ovacijomis palydėdavo kiekvieną smūgį, nukentėjusiojo aimanas.
Kitame vaizdo įraše – jau kitas smurto proveržis. Čia nuteistasis buvo pasodintas ant kėdės (priešingai nei turėtų) ir apsikabinęs atramą bando laikytis už prausykloje esančių kriauklių, o kiti nuteistieji ant jo milžinišku greičiu lieja vandenį. Skriaudžiamas kalinys net klykia iš skausmo, o po to jį vienas egzekucijos dalyvių ima daužyti šlapiu rankšluosčiu. Taip stipriai, kad šis net nuo smūgio griūna su kėde ant grindų – smurtas tęsiasi toliau: susirietęs lyg mažas vaikas nuteistasis toliau talžomas šlapiu rankšluosčiu.
Skriaudžiamas kalinys net klykia iš skausmo, o po to jį vienas egzekucijos dalyvių ima daužyti šlapiu rankšluosčiu. Taip stipriai, kad šis net nuo smūgio griūna su kėde ant grindų.
Vaizdo įrašai iš egzekucijos Pravieniškių pataisos namuose. Įspėjame, vaizdai sukrečiantys, TIK N-18:

Neabejojama, kad prieš nuteistuosius buvo smurtauta ir daugiau, tačiau tai nebuvo užfiksuota vaizdo įrašuose arba šie tiesiog nebuvo išsaugoti. Vėliau medikai nustatė daugybines kraujosruvas ant nukentėjusiųjų kūnų. Tačiau smurtą patyrę nuteistieji niekam nesiskundė – tylėjo, lyg nieko nebūtų nutikę. Net tada, kai įkalinimo įstaigos administracijai tapo žinoma apie smurto atvejus, nuteistieji nebuvo linkę skųstis ir kaltinti smurtautojų – pareiškė, jog niekam neturi pretenzijų.

„Priežastis – viena: jie bijo susidorojimo, tai gali įvykti bet kada ir iš bet ko, – sako nuteistieji. – Bet kurioje zonoje esantis „gaidys“ telefonu gali sulaukti nurodymo susidoroti su „stukačiumi“, ir jei jis to nepadarys, bus pats sudaužytas arba nuplaktas elektros laidais. Ir vis tiek turės padaryti tai, ką jam liepia. Taip buvo visada, ne tik tada, kai veikė „Pravieniškių mafija“ vadinama grupuotė – šios taisyklės galioja ir dabar. Realiai niekas nepasikeitė.“

Po šių dviejų egzekucijų pataisos namų darbuotojai patikrino visų 2-ojo lokalinio sektoriaus 3-iajame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų kūnus – randais buvo nusėtas dar vieno kalinio kūnas. Bet ir šis nieko apie smurtą nepasakojo. Jis taip pat bijo.

Po kilusio skandalo pataisos namų darbuotojai lankėsi ir kituose sektoriuose, čia taip pat buvo išrengiami nuteistieji ir tikrinama, ar ant jų kūnų nėra sužalojimų. Tuo metu prieš du nufilmuotus nuteistuosius smurtavę kaliniai buvo pervežti į kitą Pravieniškių pataisos namuose esantį sektorių ir laikinai uždaryti į drausmės būrius, dėl įvykių prausykloje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, jau prasidėjo kalėjimų sistemos vadovybės žadėta pertvarka – praėjusį penktadienį iš „bachūrų“ sektoriaus į Alytaus pataisos namus taip pat buvo išvežta 20 daugiausia problemų keliančių nuteistųjų.

Nors praėjusį savaitgalį zonoje dirbo daugiau nei įprastai pareigūnų, tačiau situacija nė kiek nepasikeitė: nuteistieji ir vėl girtavo, o vėliau kilus konfliktui net su vienu susidorojo. Jau sekmadienio rytą DELFI pasiekė informacija apie neramumus Pravieniškėse: buvo izoliuoti du nuteistieji, abiem prireikė medikų pagalbos. Dėl nužudymo kalintis nuteistasis buvo seksualiai išprievartautas, nukentėjo ir jį galimai prievartavęs dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis laisvės atėmimo bausme nuteistas kaunietis Darius Eidikas.
Darius Eidikas

Kaliniai pasakojo, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį jie girtavo sporto salėje, o kilus konfliktui D. Eidikas sugėrovą sumušė, o po to išprievartavo. Nors pareigūnai turi naktį stebėti, ar nuteistieji miega ir nepažeidinėja tvarkos, niekas nieko nepastebėjo, nors į savo būrį nukentėjusysis sugrįžo tik paryčiais.

Apie tai, kad vyko orgijos ir kaliniai yra neblaivūs, pataisos namų darbuotojai sužinojo ne iš jose dalyvavusių, o iš kitų nuteistųjų. Iš karto apie tai buvo pranešta ir žurnalistams – buvo baiminamasi, kad ir šis incidentas gali būti užglaistytas, nes esą tai jau ne pirmas toks šio nuteistojo išpuolis zonoje.

„Sunku patikėti, bet niekas nesikeičia – išprievartautas nuteistasis net nebuvo išvežtas į ligoninę, jau nekalbant apie tai, kad jam net nesuteikiama psichologinė pagalba, o juk tokioje situacijoje jis iš sielvarto gali ir pasitraukti iš gyvenimo, nes dabar yra uždarytas į laikino sulaikymo kamerą“, – sakė vienas nuteistasis.

Tuo metu kalėjimų sistemos vadovybė savaitgalio įvykius vėl įvardija kaip provokaciją – esą taip siekiama pakenkti pataisos namams, esą nuteistieji taip kerštauja ir niekaip negali susitaikyti, kad pareigūnai bando perimti valdžią. Vis dėlto realybė yra kitokia – praėjusio savaitgalio įvykiai zonoje nėra išskirtiniai, nuteistųjų orgijos čia jau daugybę metų buvo kasdienybė ir iki šiol niekada tai nebuvo laikoma provokacija.

Atsakomybės dėl to, kad pataisos namuose smurtauta prieš nuteistuosius, kol kas niekas nėra linkęs prisiimti. Nei dėl praėjusį savaitgalį vykusių išgertuvių, nei dėl anksčiau surengtos vadinamosios „Jūros šventės“, nors visiems buvo žinoma, jog kasmet vykstančiai kalinių žalojimo „šventei“ nuteistieji ruošiasi iš anksto. Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas feisbuke rašė, kad šiuo pataisos namuose įvykusiu incidentu gali būti siekiama pakenkti laikinajai pataisos namų vadovybei, kuriai esą bando kenkti ne tik buvę įkalinimo įstaigos vadovai, bet ir verslininkai, siekiantys gauti dideles sumas iš nuteistiesiems teikiamų paslaugų, bei patys kaliniai, iki šiol turintys svaresnį žodį nei zonos administracija: „Mes norime susigrąžinti pataisos įstaigų kontrolę iš nuteistųjų į pareigūnų rankas – procesas gana skausmingas, tai labai nepatinka nusikalstamam pasauliui, kai kurioms verslo struktūroms ar net kai kuriems politikams.“
Mes norime susigrąžinti pataisos įstaigų kontrolę iš nuteistųjų į pareigūnų rankas – procesas gana skausmingas, tai labai nepatinka nusikalstamam pasauliui, kai kurioms verslo struktūroms ar net kai kuriems politikams.
DELFI jau rašė, kad per vadinamąją „Jūros šventę“, kuri vyksta paskutinį liepos savaitgalį, „įkrikštijami“ pataisos namų „naujokai“. Egzekucijos metu kai kurie nuteistieji iš skriaudžiamų kalinių reikalauja pinigų, tačiau – ne visuomet. Būna, kad jie prisigalvoja ir kitokių „ritualų“ – dar 2010 m. vadinamoji „Jūros šventė“ Pravieniškėse baigėsi didele tragedija – „krikštynų“ metu buvo nužudytas 50 metų vyras.
Kad tokie smurto „renginiai“ kasmet vyksta bene visuose Lietuvoje esančiuose pataisos namuose, iki šiol visuomenei buvo tabu – pirmą kartą apie tai viešai prabilta tik Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir Generalinei prokuratūrai atlikus tyrimą dėl sunkių nusikaltimų, kai Pravieniškėse nuo 2011 m. pavasario iki 2017 m. vidurio veikė su Kauno organizuotu nusikalstamu pasauliu susijęs „Pravieniškių mafijos“ nusikalstamas susivienijimas. Jo veikloje dalyvavo daugiau kaip 20 kriminalinių nusikaltėlių, tačiau dalis jų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga – padėjo atskleisti savo bendrų įvykdytus nusikaltimus zonoje.

Vienas kaltinamųjų – pataisos namų darbuotojas. Ir ne bet koks – Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas Evaldas Baronėnas (gim. 1973 m.). Teisėsauga turi duomenų, kad už grotų nusikalstamas veikas užkardyti turėjęs pareigūnas, kuris kol kas tik laikinai nušalintas nuo pareigų, veikė išvien su nusikaltėliais: ne tik jiems padėdavo išvengti atsakomybės už turto prievartavimą iš naujai į zoną atvykusių kalinių, bet ir kartu, įtariama, užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba.

Už grotų nusikalstamas veikas užkardyti turėjęs pareigūnas veikė išvien su nusikaltėliais: ne tik jiems padėdavo išvengti atsakomybės už turto prievartavimą iš naujai į zoną atvykusių kalinių, bet ir kartu, įtariama, užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas E. Baronėnas, kurio darbo kabinete rasta kvaišalų, kategoriškai nepripažįsta jam pateiktų kaltinimų ir sako, kad su juo norima susidoroti – pareigūnas aiškino, jog bendraudavo su nuteistaisiais, tačiau tai įėjo į jo pareigas, be to, jis tikino, kad zonoje vykdė ne vieną slaptą tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti esą ne tik nuteistųjų, bet ir kitų nesąžiningų pareigūnų daromus nusikaltimus. Tiesa, savo teiginių pareigūnas negali pagrįsti – esą visa informacija buvo perduodama tuomečiui Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui, kuris vėliau išėjo į pensiją, o vykstant ikiteisminiam tyrimui pasitraukė iš gyvenimo.
Tuo metu pataisos namuose įkalinti nuteistieji sako, kad visiems buvo žinoma, jog E. Baronėnas bendradarbiavo su aukščiausio rango nusikaltėliais, kurie gyveno 2-ajame lokaliniame sektoriuje – tuo metu vadinamąją „kamorą“ valdė su „Panterinių“ nusikalstamu susivienijimu siejamas kaunietis Aidas Kupčiūnas, pravarde Aidelis. Būtent jo rankose daugybę metų buvo ne tik nuteistieji, bet ir įkalinimo įstaigos darbuotojai – net tada, kai buvo išleistas į laisvę, tik zonoje įtakingu tapęs nusikaltėlis nenorėjo kitiems perleisti prekybos narkotinėmis medžiagomis: „valdžią“ patikėjo kitiems „kamoros vierchams“, su kuriais nuolat palaikė ryšį telefonu. Su A. Kupčiūnu išvien veikė jo bendražygiai, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus: Andrius Obelienius, Artūras Račkelis, Erlandas Palukaitis, Artūras Zykovas ir Rimvydas Purmalis.
Aidas Kupčiūnas

Nusikaltėliams, įtariama, talkinęs „operas“ E. Baronėnas buvo sulaikytas praėjusių metų gegužės 9 d., teismas jį buvo leidęs 20 d. laikyti suimtą, tačiau vėliau pareigūnas buvo paleistas į laisvę ir dabar yra nušalintas nuo pareigų, nors iš tarnybos kalėjimų sistemoje nepasitraukė, jam taip pat draudžiama išvykti be pareigūnų žinios. Su DELFI jis nepanoro bendrauti.

„Komercinis lageris“

„Kai gyvenau 3-iajame lokaliniame sektoriuje, nuteistasis Rimvydas, pravarde Untė, kartą manęs paklausė, ar nenoriu užsidirbti prekiaudamas E. Baronėno narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir „chimke“, – prisipažino pataisos namuose įkalintas nuteistasis Raimondas R. – Dauguma nuteistųjų 2-ąjį sektorių net vadina „komerciniu lageriu“, nes čia laisvai vyksta prekyba narkotikais. Manau, kad tik dėl to, jog čia dirbo E. Baronėnas. Jeigu nebijotų, tai galėtų paliudyti visi nuteistieji.“

Įkalinimo įstaigoje Raimondas atsidūrė būdamas vos 18 metų – teismas jį nuteisė dėl plėšimo ir nužudymo. Iki tol apie gyvenimą zonoje tik iš per televiziją rodomų filmų žinojęs mažeikiškis iš karto tapo „dūchu“, nes jį reketavusiems „vierchams“ negalėjo susimokėti už gyvenimą pataisos namuose.

Paprašiau mane perkelti į kameros tipo patalpas, nes zonoje vartojau narkotikus, o norėjosi atsikratyti šios priklausomybės. Rūkiau ne tik kanapes, bet ir „chimkę“, kuri čia dar yra vadinama „kobra“
„Bet „dūchu“ išbuvau gal vieną dieną – nenorėjau „bachūrams“ gaminti maisto, plauti indų, kloti lovų ir atlikti kitų darbų, todėl iš karto „išsilominau“, mane perkėlė į kitą sektorių, – pasakojo kalinys. – Čia gyvenau keletą metų – paprašiau mane perkelti į kameros tipo patalpas, nes zonoje vartojau narkotikus, o norėjosi atsikratyti šios priklausomybės. Rūkiau ne tik kanapes, bet ir „chimkę“, kuri čia dar yra vadinama „kobra“ – ji gaminama čia pat, zonoje: iš laisvės permestus miltelius nuteistieji mirko acetone, po to daro kažkokius cheminius procesus ir tada šiuose tirpaluose išmirko tabaką. Tokia „chimkė“, kurios viena dozė kainuoja 30 eurų, yra gaminama kiekviename lokaliniame sektoriuje, tai dažniausiai daro „bachūrams“ tarnaujantys vergai.“
Karantino patalpose, kur patenka naujai į zoną atvykę nuteistieji, gyvenęs ir „bachūrams“ dirbęs „bugoras“ Algirdas Daukšas (atleistas nuo atsakomybės) buvo atviresnis – A. Kupčiūnas ir jo „vierchai“ ne tik spręsdavo, kur naujai atvykę nuteistieji gyvens, kokią duoklę privalo susimokėti už gyvenimą, bet ir kontroliavo prekybą narkotikais, palaikė labai glaudžius santykius su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu. Anot svarbaus liudytojo, zonoje visi žinojo, kad E. Baronėnas per „barygas“ (narkotikų prekeivius) išparduoda kratų metu rastus narkotikus.

Kratų nedarydavo

„Kartą, gal 2016 m. vasarą buvau užėjęs į E. Baronėno darbo kabinetą – iš karto pastebėjau ant stalo į juodą kalkę suvyniotus baltos spalvos miltelius, kuriuos „operas“ staigiai suvyniojo ir paslėpė po stalu – tada jis dar pasipiktino, kad jį sekioju ir stebiu, – pasakojo A. Daukšas. – Tuo metu zonoje jau buvo pasklidusios kalbos, kad iš kratų paimtas narkotines medžiagas E. Baronėnas išparduoda per „barygas“.

Ne kartą jam esu sakęs, kad 1-ajame lokaliniame sektoriuje, kur gyvena „bachūrai“, yra prekiaujama narkotikais – nurodžiau ne tik prekeivių vardus ir pavardes, bet ir sąskaitas, į kurias narkotikus perkančių nuteistųjų artimieji ir draugai turėdavo pervesti pinigus. Šią informaciją žinojau iš „išsilominusių“ ir į karantino patalpas uždarytų nuteistųjų. Nors ir dirbau „kamorai“, bet E. Baronėnui ne kartą sakiau, kad po A. Kupčiūno išėjimo į laisvę visus reikalus, susijusius su narkotikų prekyba, sprendžia jo dešiniąja ranka laikomas R. Purmalis, be to, net raštu nurodydavau, kur yra slepiamos psichotropinės medžiagos. Tačiau E. Baronėnas nesiimdavo jokių veiksmų – net nebuvo daromos kratos.

E. Baronėnui buvo reikalinga, jog aš jam teikčiau informaciją tik dėl to, kad jis apie tai galėtų informuoti „vierchus“, o šie iš karto pasikeistų slėptuves ar sąskaitas, į kurias pervedami pinigai.
Dabar suprantu, kad E. Baronėnui buvo reikalinga, jog aš jam teikčiau tokią informaciją tik dėl to, kad jis apie tai galėtų informuoti „vierchus“, o šie iš karto pasikeistų slėptuves ar sąskaitas, į kurias pervedami pinigai.

2016 m. pabaigoje „lamavykai“ man pasakojo, kad iš kriminalinės žvalgybos skyriaus „atėjo“ tabakas, apipurkštas narkotinėmis medžiagomis bei morfijumi, o vėliau nuteistieji buvo tikrinami dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir testai parodė, kad jie vartoję morfijaus.

Prekyba narkotinėmis medžiagomis pataisos namuose vyksta nuolat ir intensyviai, už tai buvo atsakingi ne tik „vierchai iš kamoros“, bet ir kai kurie Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, o pagrindinis „stogas“ buvo būtent E. Baronėnas.“

Atviras viršininko langas

Kitas nuteistasis Gaudenis, kurį „bachūrai“ bandė reketuoti, o negavę pinigų „įkrikštijo“ į „dūchus“ ir dienų dienomis be jokios priežasties daužydavo lyg bokso kriaušę, sakė, kad norėdamas išgyventi zonoje buvo priverstas prekiauti narkotikais.

„Atsisakyti negalėjau, nes vėl ir vėl būčiau mušamas arba – padarytas „gaidžiu“, – pasakojo aštuonuolikmetis. – Visus nurodymus man duodavo E. Palukaitis – pranešdavo, kada į pataisos namų teritoriją turi būti permetamas vadinamasis „brasas“. Tai dažniausiai vykdavo naktį – apsirengęs juodais drabužiais išlipdavau per nenaudojamą buvusio būrio viršininko kabineto langą, nes čia nebuvo dalies grotų.

Perlipęs per langą patekdavau į lokalinio sektoriaus perimetrą – „brasą“ arba pamatydavau, arba laukdavau, kol kas nors įmes. Tai dažniausiai buvo paralonu ir izoliacine juosta apvyniotas kamuolys, kuris du kartus buvo didesnis už teniso kamuoliuką. Tada grįždavau atgal į būrį ir siuntinį turėdavau atiduoti „bachūrui“ A. Zykovui. Jis kanapes supildavo į maišą ir nunešdavo į „kamorą“.

Jei „brasas“ būdavo su telefonais, pavyzdžiui, 5-6 aparatais, juos iš karto padėdavau į slėptuves, o ryte E. Palukaitis ir A. Zykovas juos peržiūrėdavo, kažką rašydavosi ant lapelių, o paskui juos suvyniodavo ir vėl paslėpdavo.

Kai A. Kupčiūnas išėjo į laisvę, į „kamorą“ atėjo gyventi A. Zykovas – iš karto man liepė prekiauti „žole“ 1-ajame lokaliniame sektoriuje, nes tuo metu į laisvę išėjo ne tik A. Kupčiūnas, bet ir iki tol čia prekiavęs „baryga“. Prekyba narkotikais yra nusikaltimas, tačiau nieko negalėjau padaryti, nes jei nebūčiau paklusęs, mane kas dieną muštų, o galiausiai – gal ir užmuštų. Buvo dar vienas kelias – tektų pačiam nuo neišgyvenamų sąlygų nusižudyti.

Barano „stogas“

Narkotikus, suvyniotus į popierėlius, man paduodavo A. Zykovas arba R. Purmalis – kas vakarą parduodavau apie dešimt tokių dozių. Visi akimirksniu sužinojo, kad dabar aš prekiauju – prie manęs prieidavo nuteistasis ir pasakydavo, kad jam reikia „dūmų“ („žolės“), pasakydavo, kiek nori nusipirkti, o aš atnešdavau iš slėptuvės. Taip pat duodavau su R. Purmalio giminaičio sąskaitos, į kurią reikėjo pervesti pinigus, numerį. Nors dažniausiai nuteistieji jau žinojo, kur reikia pervesti pinigus.“

Gaudenis, apie kurio pragarišką gyvenimą Pravieniškių pataisos namuose jau buvo rašyta „Pravieniškių mafijoje“, taip pat sakė, kad prekybą kvaišalais zonoje kontroliavo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas E. Baronėnas, kurį nuteistieji vadindavo tiesiog Baranu.

„Apie jį sužinojau tik tada, kai „vierchai“ mane „padarė dūchu“ ir liepė prekiauti narkotinėmis medžiagomis, – sakė Gaudenis. – Būdavo, kad R. Purmalis, A. Zykovas arba A. Kupčiūnas pasakydavo, jog šiandien „lokalkėje“ negalima prekiauti narkotikais, nes, kaip jie sakydavo, „šiandien zonoje nėra Barano, todėl negalima pardavinėti, nes jei užlėksi, bus blogai“. Tai reiškė, kad tuo metu niekas „nestoguoja“ prekybos.

Buvo akivaizdu, kad E. Baronėnas „reguliuodavo“ narkotikų prekybą ne tik 1-ajame lokaliniame sektoriuje – man keletą kartų yra tekę eiti su narkotinėmis medžiagomis į kitus lokalinius sektorius, nes čia laukdavo „pirkėjai“. Tada R. Purmalis pasakydavo, kad E. Baronėnas suderinęs „laisvą praėjimą“ iki kito lokalinio sektoriaus.

„Vierchai iš kamoros“ įspėdavo, kad reikia atsargiai prekiauti arba išvis neprekiauti narkotikais, nes Baranas jiems pranešdavo, jog gali būti kažkoks lokalinio sektoriaus patikrinimas arba – kad yra atvažiavusi kažkokia aukštesnė kalėjimų valdžia.
Pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai „vierchai iš kamoros“ įspėdavo, kad reikia atsargiai prekiauti arba išvis neprekiauti, nes Baranas jiems pranešdavo, jog gali būti kažkoks lokalinio sektoriaus patikrinimas arba – kad yra atvažiavusi kažkokia aukštesnė kalėjimų valdžia.“

Pareigūnų pasiuntiniai

„Vierchų“ nurodymus vykdęs nuteistasis sakė, kad zonoje kaliniai taip pat buvo išnaudojami pareigūnų – kai kurie nuteistieji tapdavo Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojų pasiuntiniais ir turėdavo išnešioti lapelius, kuriuose būdavo nurodoma, kurie nuteistieji turi ateiti pasikalbėti į Žvalgybos skyrių.

„Pavyzdžiui, kai E. Baronėnas norėdavo pas save išsikviesti kokį nors nuteistąjį, pasišaukdavo pasiuntinį, jam ant lapelio parašydavo nuteistojo vardą pavardę ir laiką, šis eidavo į lokalinį sektorių, o ten visada gaidžiai „stovi ant striomo“ ir stebi, kas kada ateina į sektorių – jie privalėjo įspėti „bachūrus“, – pasakojo Gaudenis. – Tuomet pasiuntinys „gaidžiui“ perduodavo lapelį – jeigu kviesdavo „vierchus“, apie tai informuodavo mane, o aš savo ruožtu – „kamorą“. Vėliau, kai jie grįždavo iš E. Baronėno, sakydavo, kad šiandien arba rytoj, arba šią savaitę Baranas neleidžia prekiauti amfetaminu arba leidžia prekiauti tik kanapėmis.“

Buvęs „baryga“ girdėjo, kad E. Baronėnas ne kartą ieškojo nuteistųjų, kurie sutiktų pardavinėti narkotikus: „Vienas nuteistasis man pasakojo, kad E. Baronėnas prieš kelis metus siūlė pardavinėti jam priklausančius narkotikus ir telefonus, kuriuos nuteistieji vadina „rageliais“. Kai šis kalinys atsisakė, buvo pažemintas iki „gaidžių“ kastos.“

„Gaidžio“ likimas

Narkotikai pataisos namuose buvo kasdienybė, vien Kauno „bachūrų“ kontroliuojamame sektoriuje juos vartojo apie 90 proc. nuteistųjų, sako nuo 2012 m. Pravieniškėse kalintis Giedrius Š. – jaunas vyras iš pradžių kalėjo 1- ojoje valdyboje, kur „likimo broliai“ jį iš karto „įkrikštijo“ į pažemintųjų kastą. „Nuteistieji mane padarė „gaidžiu“, nes atsisakiau būti „bachūrų“ tarnu – „dūchu“, todėl bijodamas, kad būsiu sumuštas, pats savo noru nuėjau į „gaidyną“, čia ir visada gyvenau“, – sakė jis.

Po pusmečio Giedrių perkėlė į 2-ąją valdybą, tačiau – ne į „bachūrų“ valdomą sektorių, jis gyveno kartu su kitais nuskriaustaisiais – iš pradžių surinkinėjo nelegaliai iš laisvės permetamus siuntinius, kurie patekdavo į darbo zoną. „Šie paketai atrodė kaip dešra“, – sakė nuteistasis.

Už tai, kad „rabočkėje“ paimdavo permestus draudžiamus daiktus ir narkotikus, jis gaudavo cigarečių, o kai kada – ir „kobros“, taip pat vadinamos „chimke“. Juos pardavinėjo nuteistasis Sergejus, o visą šį nelegalų verslą, anot jo, kontroliavo R. Purmalis iš „kamoros“.

Kai po pusmečio pataisos namų administracija nutarė perkelti į „Pravieniškių mafijos“ sektorių, Giedrius pradėjo vartoti amfetaminą. Už jį nuteistasis atsiskaitydavo cigaretėmis – dozė kainavo vieną bloką (10 pakelių).

„Per mėnesį iš R. Purmalio „barygų“ paimdavau apie 5 gramus amfetamino – iš jų gaudavosi apie 20 dozių, dar vadinamų „paikių“, – sakė kalinys. – Cigarečių turėjau daug, nes iš „dūchų“ gaudavau už vadinamąjį „striomą“, nes naktimis budėdavau prie 2-ojo būrio ir visada kitiems turėdavau pranešti, jeigu ateina tikrinti pareigūnai. Per dieną ant „striomo“ praleisdavau apie 6 val., po to mane pakeisdavo kitas „gaidys“. Už mėnesį „striomo“ visi „gaidžiai“ gaudavo apie dėžę cigarečių – maždaug 20 blokų, kuriais ir mokėdavome už narkotikus. Tie, kurie turėjo pinigų, pinigus pervesdavo iš artimųjų sąskaitų banke.

„Gaidžių išdūrkė“

1-ajame lokaliniame sektoriuje vienokius ar kitokius narkotikus vartojo apie 90 proc. nuteistųjų. Sunku nupasakoti tą vaizdą, kas vyko, tačiau kiekvieną valandą koks nors nuteistasis iš R. Purmalio ar šio „barygų“ Ilgo, Pliuso ar Gibo paimdavo narkotikų. Ir visa tai buvo daroma su „kamoros viercho“ A. Kupčiūno žinia – be jo niekas nieko negalėjo daryti, nebuvo galima net į veidą suduoti, reikėdavo Aido leidimo.“

Pasak nuteistojo, visi įkalinimo įstaigoje esantys narkotikai (išskyrus nuteistųjų iš Vilniaus) priklausė A. Kupčiūnui: „Aidas vadovavo viskam, ir tuo pačiu R. Purmaliui, o kai jis išėjo į laisvę, į „kamorą“ atėjo gyventi ir „vierchu“ tapo A. Zykovas, kuris perėmė visą valdžią“.

Giedrius sakė, kad narkotikų pirkėjai privalėjo atsiskaityti už narkotines medžiagas, nes kitaip jų lauktų susidorojimas. Tačiau buvo vienas atvejis, kai ilgą laiką svaiginęsi keturi „gaidžiai“ nutarė pinigų nemokėti.

„Jiems artėjo bausmės pabaiga, kai R. Purmalis ir šio „barygos“ pradėjo spausti, reikalaudami padengti skolą už įsigytus ir suvartotus narkotikus, suma buvo apie 20 tūkst. eurų, bent taip jie patys sakė, – pasakojo Giedrius. – Pasitarę jie nutarė, kad pinigų nemokės, o išeis iš lokalinio sektoriaus ir iki bausmės pabaigos užsidarys į kamerų tipo patalpas. Todėl vieną naktį jie keturiese susirinko visus savo daiktus ir išėjo į Kontrolės praleidimo punktą, prižiūrėtojų paprašė juos izoliuoti. Ir po pusės metų ar metų jie visi išėjo į laisvę taip ir nesusimokėję pinigų R. Purmaliui.

„Ką tu čia bl... bėgi nuo mano pinigų“

R. Purmalis klausė, kur keturi „gaidžiai“, o kai sužinojo, kad visi „išsilomino“, labai pasiuto: rėkė, kad „gaidžiai išsirovė ir išsinešė mano 20 tūkst. eurų skolą, kad jiems visiems bus pi...“.
Po šio išėjimo R. Purmalis klausė, kur keturi „gaidžiai“, o kai sužinojo, kad visi „išsilomino“, labai pasiuto: rėkė, kad „gaidžiai išsirovė ir išsinešė mano 20 tūkst. eurų skolą, kad jiems visiems bus pi...“. O vėliau man liepė eiti į darbo zoną rinkti jam permetamus „brasus“ su narkotikais. Kai atsisakiau, pareiškė, kad esu skolingas už „išsilominusius gaidžius“ 5 tūkst. eurų. Pasakiau, kad net neketinu mokėti, nes narkotikų iš jo neėmiau ir nuėjau pas Kriminalinės žvalgybos pareigūną E. Baronėną – viską jam papasakojau, sakiau, kad R. Purmalis reikalauja 5 tūkst. eurų.
Tai buvo pirmas kartas, kai kreipiausi pagalbos į pareigūną – buvau išsigandęs, kad susidoros, prašiau mane perkelti į kameros tipo patalpas. Išgirdęs mano pasakojimą, E. Baronėnas pradėjo rėkti: „Ką tu čia bl... bėgi nuo mano pinigų, pyz... atgal į lokalkę ir būk“.

Negrįžau – kontrolės punkte paprašiau mane perketi į kamerą, vėliau buvau patalpintas į karantino patalpas. Čia specialiai prisirinkau nuobaudų, todėl vėl buvau uždarytas atgal į kamerą – grįžti į 1-ąjį sektorių negalėjau, nes supratau, kad neturėsiu ramaus gyvenimo. O aš tenorėjau atlikti bausmę ir išeiti į laisvę.

Vėliau mane pasikvietė pasikalbėti E. Baronėnas, sakė, kad „kalbėjau su bachūrais, viskas bus gerai, gali grįžti atgal į lokalkę, pamatysi, viskas bus gerai.“ Bet aš nesutikau, todėl man liepė grįžti į ten, iš kur atėjau – į karantino patalpas.

Tai buvo pirmas kartas, kai kreipiausi pagalbos į pareigūną – buvau išsigandęs, kad susidoros, prašiau mane perkelti į kameros tipo patalpas. Išgirdęs mano pasakojimą, E. Baronėnas pradėjo rėkti: „Ką tu čia bl... bėgi nuo mano pinigų, pyz... atgal į lokalkę ir būk“.
Supratau, kad E. Baronėnas ėjo išvien su su 1-ojo sektoriaus bachūrais, viską žinojo apie narkotikus ir net leisdavo jais prekiauti „barygoms“, ir gaudavo iš to pinigus. Tik tada supratau, kodėl A. Zykovas ir R. Purmalis taip dažnai sėdėdavo E. Baronėno kabinete, gerdavo kavą ir bendraudavo kaip draugai.“

Slapti įrašai

Kad nuteistųjų pasakojimai nėra išgalvoti, patvirtina ir „Pravieniškių mafijos“ tyrimą atlikę pareigūnai – jie slapta užfiksavo kelis pokalbius, vykusius E. Baronėno darbo kabinete. Ir visa tai vyko tuomet, kai kriminalistai tyrė, kas zonoje prekiauja narkotikais, taip pat žaloja nuteistuosius, aiškinosi ir kitus labai sunkius nusikaltimus. Be to, tuo metu jau kai kurie „bachūrai“ buvo išvežti iš pataisos namų – dėl čia padarytų nusikaltimų įvyko daugybė apklausų. Tačiau, atrodo, E. Baronėnas, apie kurio neteisėtą veiklą kalbėjo bene visi įkalinimo įstaigoje, net ir tada jautėsi neliečiamasis.

Dar praėjusių metų vasario pabaigoje E. Baronėnas savo darbo kabinete kalbėjosi su nuteistuoju Vytautu Š. – kalinys „operui“ įvardino nuteistuosius, atsakingus bei susijusius su prekyba narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis, be to, papasakojo, kad anksčiau buvo priverstas rinkti iš laisvės į pataisos nmaų teritoriją įmestus paketus, nurodė vietas, kur dažniausiai jie yra metami. Kalinys taip pat nurodė, kad tuo metu už prekybą kvaišalais buvo atsakingas R. Purmalis, jis taip pat užsiminė, kad dėl savo saugumo nebegali grįžti į savo gyvenamąją vietą.

Po šio pokalbio praėjus pusvalandžiui E. Baronėnas savo kabinete susitiko su R. Purmaliu – šiam priekaištavo, kad iš jo „vadovaujamo“ 1-ojo lokalinio sektoriaus „bėga“ nuteistieji, taip pat, kad prekiauja narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis. Pareigūnas ir nuteistasis taip pat kalbėjo apie parduodamų narkotinių psichotropinių medžiagų kainas, draudžiamų daiktų patekimą į pataisos namus, E. Baronėnas nurodė R. Purmaliui viską išsiaiškinti ir „susitvarkyti“.

O praėjusių metų balandį E. Baronėnas kalbėjosi su keliais nuteistaisiais, kurie pareigūnui išreiškė susirūpinimą, kad nebegali gyventi savo lokaliniame sektoriuje, nes čia „vyksta nesąmonės“. Išklausęs kalinius E. Baronėnas jiems pasakė, kad nieko negali padaryti ir liepė eiti kur jie tik nori. Netrukus į pareigūno kabinetą vėl atėjo R. Purmalis, kuriam E. Baronėnas pranešė, kad nori „pabėgti“ keli nuteistieji, neįvardiję konkrečių priežasčių. „Du, trys pabėgti nori“, – sakė E. Baronėnas ir R. Purmalio paprašė, kad šis tik neišsiduotų, jog informaciją sužinojo iš jo.

„Nueisiu ir viską sutvarkysiu“, – „operui“ atkirto R. Purmalis.

Pranešė departamentui

Šio pokalbio metu E. Baronėnas su R. Purmaliu taip pat kalbėjosi apie nerašytas zonos taisykles bei tarp nuteistųjų egzistuojančias kastas: R. Purmalis išreiškė savo nepasitenkinimą, kad „bachūrai“ negali būti su „gaidžiais“, negali liestis prie jų, liesti jų daiktų, valgyti prie vieno stalo, kad viskas turi būti „po poniatkėm“. E. Baronėnas sutiko su R. Purmalio išsakytomis mintimis ir pozicija.

Kriminalistai išsiaiškino, kad nė vienas E. Baronėno kabinete vykęs pokalbis net nebuvo fiksuojamas – pataisos namuose nebuvo nustatyta tvarka, kuria vadovaudamiesi Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai galėjo kviestis nuteistuosius. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnas apie tokius pokalbius informuodavo savo tuometį vadovą.

O šis tyrėjams nurodė, kad E. Baronėnas dirbo gerai, dėl jo nekilo jokių problemų iki 2015 m., kai suprastėjo darbo kokybė – pareigūnas gaudavo vis mažiau informacijos, mažėjo ir surašomų tarnybinių pranešimų, nusikalstamų veikų skaičius.

„2016 m. pabaigoje buvo gauta konkrečių signalų dėl E. Baronėno galimai vykdomos nusikalstamos veikos, dėl to Kalėjimų departamentui buvo išsiųsti du slapti raštai“, – sakė dabar jau iš gyvenimo pasitraukęs E. Baronėno viršininkas Darijus Globys. Kas buvo nurodyta šiuose raštuose, pareigūnas nenurodė, nes esą neturi teisės apie tai pasakoti.

„Brasioko“ išpažintis

Kad pataisos namuose dirbantys pareigūnai nepersidirbdavo ir nedėdavo pastangų užkardyti draudžiamų daiktų pateikimui iš laisvės, sako apie 10 metų į įkalinimo įstaigą mobiliojo ryšio telefonus, alkoholinius gėrimus ir mieles permetinėjęs prie pat zonos gyvenantis Pravieniškių gyventojas Aurimas.

„Bet savo „karjerą“ jau baigiau, daugiau nebemėtau, nuo metimų jau ranką esu pasitempęs“, – „brasiokas“ net nebandė slėpti savo praeities. Tačiau, kaip pabrėžė jis, esą, niekada į zoną nemesdavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų – suvokė, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Už vieną permestą telefoną Aurimas gaudavo 15, už litrą alkoholio – 30 eurų. Mėtydavo jis ir anabolinius steroidus, tačiau kai už tai buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė, atsisakydavo. Kiek per dešimt metų uždirbo pinigų, vyras nežino – niekada neskaičiavo, tačiau tikina, kad jeigu visi nuteistieji ar jų draugai atsiskaitytų ir grąžintų iki šiol nesumokėtus pinigus už visus „brasus“, jo kišenė pasipildytų didele suma.

„Viskas prasidėjo seniai, dar tada, kai buvau paauglys – būdavo, kad į pataisos namus uždaro ką nors iš pažįstamų, tai jiems padėdavome, – pasakojo Aurimas. – Vėliau ratas išsiplėtė, būdavo, kad ir kiti prašo ką nors permesti – taip supratau, jog iš mėtymo galiu užsidirbti pinigų. O mėtyti buvo labai paprasta – aš kaip lapinas, ne iš karto mesdavau, pirmiausiai apsižiūrėdavau, net ratą apeidavau, pamatęs, jog nėra pareigūnų, niekas nestebi, tada ir metu. O kaliniai laukdavo viduje – kadangi dažniausiai metimai vykdavo naktimis, pasitaikydavo, kad iš butelio ir į galvą, ir į nosį esu pataikęs.“
Kai kurie pareigūnai vis dėlto pastebėdavo, kaip į zoną įkrenta draudžiami daiktai ir apie tai iš karto pranešdavo „bokštelyje“ teritoriją stebinčiam kolegai. O šis sėdi, sako, „ne, ne, pas mus ramu“, nors aš matau, kaip iš bokštelio kojos išlindę, jis net nepasižiūri.
Be to, pasitaikydavo atvejų, kad kai kurie pareigūnai vis dėlto pastebėdavo, kaip į zoną įkrenta draudžiami daiktai ir apie tai iš karto pranešdavo „bokštelyje“ teritoriją stebinčiam kolegai. „O šis sėdi, sako, „ne, ne, pas mus ramu“, o aš matau, kaip iš bokštelio kojos išlindę, jis net nepasižiūri“, – pasakojo Pravieniškių gyventojas.

Aurimo teigimu, visi žinojo, kad jis užsiima draudžiamų daiktų permetimu, todėl telefonu skambindavo ne tik iš zonos, bet ir iš laisvės – nuteistųjų bičiuliai.

„Paskambinęs pasakydavo, kur ir kokius daiktus reikės pasiimti ir per kokią tvorą permesti, dažniausiai kalbėdavo nuteistieji i žemiausių kastų – „gaidžiai“ ir „dūchai“. Po tokio pokalbio tą pačią ar kitą dieną paskambindavo kitas asmuo ir mes susitikdavome, man perduodavo daiktus. Visi jie nebuvo kaip nors supakuoti, todėl visada matydavau, ką reikės permesti. Tada juos įpakuodavau į poroloną, apsukdavo lipnia juosta.“

Krentantys meteoritai

„Brasiokas“ sakė, kad alkoholį visada perpildavo į plastikinį butelį ir apvyniodavo izoliacija.

„Buvo situacijų, kai permetinėjant naktį paketą su telefonais, kuris nors įsijungdavo ir buvo gerai matomas, o įkalinimo įstaigos apsauga nesupratusi, kad yra permetinėjami telefonai, manydavo, kad tai krentantys meteoritai“, – juokėsi Aurimas.

Dėl to, kad atsisakydavo permesti narkotikus, jis yra sulaukęs ir grasinimų. „Buvo atvejų, kai į Pravieniškes atvažiuoja keli vyrai ir grasina, kad permetinėčiaus tokius dalykus, kokių nemėtau – iš karto suprasdavau, jog kalbama apie narkotikus, – sakė jis. – Bet vis tiek atsisakydavau, todėl ne kartą prieš mane buvo pavartotas fizinis smurtas – kumščiais gaudavau į pilvą, kepenis ir kitas kūno vietas, grasino atsuktuvais. Kitą kartą su šiais asmenimis vengdavau susitikti. Ir visada patikrindavau, ar kur nors nėra paslėpta narkotikų – pavyzdžiui, pasitaikydavo, kad juos paslepia kur nors telefonų pakrovėjuose, telefonų baterijose. Įjungdavau telefoną, o jis neveikia – viskas aišku.“

Aurimas sako, kad jau metai, kaip nebemėto draudžiamų daiktų – tiesiog vieną dieną suprato, jog laikas sustoti. „Jaučiau, kad kažkas negero gali nutikti, o paskui į namus atvažiavo policija, padarė kratą, ieškojo draudžiamų daiktų – tai buvo spyris man, nuo tada nebemėtau, gyvenu ramiau“, – teigė jis.

Bet „brasiokai“ Pravieniškėse neišnyko – dabar esą dažniausiai mėto čia negyvenantys, o atvažiuojantys nuteistųjų draugai ar pažįstami. „Būna, kad atvažiuoja tie, kurie anksčiau čia sėdėjo – nori padėti savo draugams, toks užburtas ratas“, – sakė Aurimas.

Daugiau kaip šešerius metus Pravieniškėse veikęs nusikalstamas susivienjimas jau sunaikintas, tačiau „kamora“, kurioje gyveno aukščiausio rango nusikaltėliai, vėl užimta. Kaip atrodo skandalų drebinamos Pravieniškės šiandien, kaip gyvena „kamoros bachūrai“ ir skriaudžiami „gaidžiai“, kodėl nuteistieji prieš DELFI vizitą į Pravieniškes sulaukė grasinimų, o išskirtiniai nuteistieji yra neliečiami, apie tai – kitoje „Pravieniškių mafijos“ dalyje.