Pravieniškių mafija. „Kaifo“ zona ir skandalas, kurio po „Jūros šventės“ siekė kaliniai

Kasmet Pravieniškių pataisos namuose nuteistųjų rengiama „Jūros šventė“ šiais metais sulaukė didžiausio susidomėjimo per savo egzistavimą – nors kalėjimų sistemos pareigūnai džiaugėsi, kad šį „renginį“ užkardė, tačiau antradienio vakarą pranešta, jog vis dėlto prieš nuteistuosius buvo smurtauta. DELFI šaltiniai atskleidė, kad šįkart „Jūros švente“ tiesiog buvo pasinaudota norint pakenkti tvarką įkalinimo įstaigoje bandančiai įvesti laikinajai kalėjimo vadovybei. Be to, aiškėja ir tai, kad Pravieniškių skandalas užgožė baisius įvykius ir kituose pataisos namuose – antradienį Alytuje apsvaigęs nuteistasis užpuolė čia dirbančius medikus.

Į viešumą iškilus naujiems faktams apie smurto proveržį Pravieniškėse, šalyje kilo tikras skandalas, tačiau šis triukšmas gali būti labai naudingas ne tik tvarkos įkalinimo įstaigose nesilaikantiems ir dėl to nemalonumų turintiems nuteistiesiems, bet ir apie vienos didžiausios Lietuvos įkalinimo įstaigos vadovo vietą svajojantiems asmenims: jau šį rudenį įkalinimo įstaiga turėtų perimti nuteistųjų parduotuvės veiklą, planuojama, kad po metų ji galės teikti ir maitinimo paslaugas, aprūpinti įkalinimo įstaigas inventoriumi ir spręsti įvairius ūkinius reikalus.

DELFI išsiaiškino, kad antradienio pavakarę teisingumo ministrui perduotas vaizdo įrašas buvo padarytas ne vėliau kaip praėjusį penktadienį, kai pataisos namų sektorių, kuriame gyvena aukščiausios kastos nuteistieji, krėtė ginkluoti pareigūnai – tuo metu kitose patalpose keturi kaliniai į prausyklą nusivedė du nuteistuosius, kurie buvo pilami vandeniu ir daužomi šlapiais rankšluosčiais.

Laikinasis Pravieniškių pataisos namų direktorius Dainius Sušinskas sako, kad įvykis, kurio metu buvo smurtauta, įvyko 2-ojo sektoriaus 3-iajame lokaliniame sektoriuje, kur bausmę atlieka kaip tik subkultūros nesilaikantys ir zonos įstatymams nepritariantys nuteistieji.

„Čia bausmę atlieka pagyvenę asmenys ir neįgalieji, taip pat čia yra socialinio ugdymo centras, – DELFI kalbėjo direktorius. – Vienose iš šių centro patalpų – prausykloje – buvo nufilmuota, kaip nuteistieji daužo nuteistąjį ir pilsto vandenį. Iš karto pareigūnams buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą – reikėjo įvertinti medžiagos autentiškumą ir priimti sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kai įsitikinome, kad tai yra šių dienų įvykiai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tą pačią dieną buvo nustatyti trys įtariamieji, jie pervežti į 1-ąjį sektorių, į atskirą zoną. Taip pat buvo nustatyti du nukentėjusieji. Be to, visi nuteistieji buvo išrikiuoti ir išrengti, apžiūrėjome jų kūnus, o tada nustatėme ir trečiąjį, bet nežinome, ar jis šio ar kito įvykio metu buvo sužalotas.“

Prausykloje buvo nufilmuota, kaip nuteistieji daužo nuteistąjį ir pilsto vandenį. Kai įsitikinome, kad tai yra šių dienų įvykiai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tą pačią dieną buvo nustatyti trys įtariamieji, jie pervežti į 1-ąjį sektorių, į atskirą zoną. Taip pat buvo nustatyti du nukentėjusieji. Be to, visi nuteistieji buvo išrikiuoti ir išrengti, apžiūrėjome jų kūnus, o tada nustatėme ir trečiąjį, bet nežinome, ar jis šio ar kito įvykio metu buvo sužalotas.

Direktoriaus teigimu, iš nuteistųjų paimti mobiliojo ryšio telefonai, kuriais šie filmavo, kaip naudoja smurtą prieš nukentėjusiuosius. Tikrieji smurto proveržio motyvai kol kas dar nežinomi.

„Tai tikrai ne sisteminis dalykas, pasimėgavimas, o kelių nuteistųjų išsišokimas, jie buvo blaivūs“, – patikino D. Sušinskas.

Antradienio vakarą įkalinimo įstaigoje apsilankė Viešojo saugumo tarnybos, Kalėjimų departamento pareigūnai, kurie atliko daugybę kratų, jų metu taip pat išimta daug draudžiamų daiktų.

DELFI šaltiniai atskleidė, kad vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas smurtas, neatsitiktinai atsidūrė ne tik pataisos namų administracijos, bet ir teisingumo ministro elektroniniame pašte. Tiesa, šiam įrašas persiųstas tik antradienio popietę, kai Teisingumo ministerijoje jau buvo pasibaigusi spaudos konferencija, kurioje buvo aptarinėjama situacija Pravieniškių pataisos namuose. Čia laikinasis įstaigos vadovas D. Sušinskas tik trumpai užsiminė, kad savaitgalį buvo užfiksuotas vienas smurto atvejis, tačiau žurnalistai jo nesusiejo su „Jūros švente“.

Garsioji „Jūros šventė“ pataisos namuose – tradicinis renginys, apie jį žinoma tiek įkalinimo įstaigos darbuotojams, tiek naujai į pataisos namus bausmės atlikti atvykstantiems nuteistiesiems: tai – savotiškos „krikštynos“, kurių metu „įkrikštijami“ per pastaruosius metus į zoną atvežti kaliniai.

Ši šventė už grotų vyksta paskutinįjį liepos sekmadienį – tuomet, kai visa Lietuva suvažiuoja švęsti į Klaipėdą. Tačiau renginys pataisos namuose nė kiek nepanašus į tą, kuris vyksta laisvėje – čia „naujokai“ yra pilami vandeniu ir daužomi rankšluosčiais. Kartais iš jų reikalaujama pinigų – jeigu egzekuciją atlaikantis nuteistasis sutinka mokėti, jam ir tenka susimokėti, bet jeigu jis išsilaiko ir pažado nedalina, „įmokos“ išvengia.

Praėjusią savaitę po DELFI publikuotų „Pravieniškių mafijos“ publikacijų redakciją pasiekė nuteistųjų laiškas, kuriame buvo prašoma padėti užkardyti šį „renginį“, nes iki šiol į tai pataisos namų darbuotojai žiūrėdavo pro pirštus: „Paskutinį liepos sekmadienį Pravieniškėse žmonės skandinami. Tiesiogine prasme – tarp nuteistųjų vyksta „Jūros šventė“, kurios metu tyčiojamasi iš „naujokų“: jie yra surišami, o po to jiems į burną pilamas vanduo arba – lėta srove ant galvos liejamas šaltas vanduo. Administracija tai toleruoja, leidžia įvykti tokiems įvykiams – per šią „šventę“ sužalojama daug „naujokų“. Apsaugokite kalinius, padėkite jiems, tik savo straipsniais galėsite pajudinti administraciją, kad būtų užsuktas vanduo ir nevyktų nusikaltimai – tokiais kankinimais siekiama palaužti nuteistuosius, kad po to šiais būtų galima manipuliuoti ir juos reketuoti.“

Pasak pataisos namuose bausmę atliekančio nuteistojo, tokia „šventė“ už grotų vyksta visą parą: „Bet kada gali tave išsitempti iš lovos – nesvarbu, ar tai diena, ar naktis. Būriuose, kuriuose kali nuteistieji, nėra kamerų, todėl koridoriuose visi laisvai gali vaikščioti ir daryti nusikaltimus.“

Šią informaciją DELFI perdavė naujajam teisingumo ministrui, jis patikino, kad apie planuojamą surengti „Jūros šventę“ žinojo ir žadėjo viską padaryti, jog ši „šventė“ neįvyktų. Laikinai Pravieniškių pataisos namams vadovaujantis direktorius D. Sušinskas į ministro perduotą informaciją reagavo nedelsiant – dar penktadienį sektoriuje, kuriame gyvena Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai, save priskiriantys „bachūrų“ kastai, buvo atliktos kratos, per jas išimta alkoholinių gėrimų, mobiliojo ryšio telefonų ir kitų draudžiamų daiktų. Be to, pažeidžiamiausios kastos atstovai buvo perkelti į kitą lokalinį sektorių, iš karantino patalpų buvo pašalintas „bachūrams“ tarnų parūpinantis „bugoras“.

Anksčiau Alytaus pataisos namuose dirbęs D. Sušinskas į Pravieniškes buvo perkeltas 2013 m., čia jis buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju. Kai pavasarį kilo skandalas dėl Pravieniškių kalinių maitinimo ir esą galimai iššvaistytų valstybės pinigų, iš posto buvo priverstas pasitraukti tuometis vadovas.

Laikinai į vadovo pareigas paskirtas D. Sušinskas, kuris dėl savo griežto požiūrio iš karto užsitraukė nuteistųjų, įkalinimo įstaigą pavertusių „bachūrų zona“, nemalonę. Tačiau tie, kurie tenorėjo „ramiai atlikti bausmę“, naująjį laikinąjį vadovą ėmė vertinti – gavęs informaciją apie neteisėtus nuteistųjų veiksmus jis iš karto nurodydavo ją patikrinti ir atlikti kratas. Vien šiais metais dėl iš nuteistųjų prievartaujamo turto buvo pradėti aštuoni ikiteisminiai tyrimai, kai anksčiau – vos vienas, nors, kaip rodo „Pravieniškių mafijos“ bylos duomenys, nuteistieji reketuodavo visus, kurie nebuvo „bachūrai“, o norėjo kartu su jais gyventi.

Laikinai į vadovo pareigas paskirtas D. Sušinskas, kuris dėl savo griežto požiūrio iš karto užsitraukė nuteistųjų, įkalinimo įstaigą pavertusių „bachūrų zona“, nemalonę. Tačiau tie, kurie tenorėjo „ramiai atlikti bausmę“, naująjį laikinąjį vadovą ėmė vertinti.

Kauno „bachūrams“ dabar sunkiau susirasti ir vadinamųjų „dūchų“, turinčių tarnauti savo „valdovams“: kloti lovas, tvarkyti gyvenamąją patalpą, ruošti maistą ir pan.

„Zonoje „bachūrai“ nenorėtų, kad D. Sušinskas taptų nuolatiniu pataisos namų vadovu“, – jau po DELFI paskelbtų publikacijų apie „Pravieniškių mafją“ rašė ne vienas nuteistasis.

Tuo metu D. Sušinskas apie tai nelinkęs kalbėti: „Aš tik dirbu savo darbą“.

O dirbti tikrai reikės dar daug ir nebus lengva – Pravieniškėse bausmę atliekantys nuteistieji neslepia, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų zonoje net ir šiandien yra įsigyti lengviau nei laisvėje. Taip buvo visada – ne tik tuomet, kai daugybę metų įkalinimo įstaigai vadovavo Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai ir jiems talkino Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas, bet ir dabar, kai net krečiant skandalui dėl „Jūros šventės“ nuteistieji vis tiek randa būtų, kaip pasigaminti alkoholinių gėrimų.

Po šiurpą keliančių istorijų apie nuteistųjų gyvenimą Pravieniškių pataisos namuose skubų pasitarimą antradienį sušaukęs naujasis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius jau greitai žada permainų – artimiausiu metu iš Pravieniškių ir kitų pataisos namų bus perkelti kalėjimo subkultūros taisykles proteguojantys nuteistieji, taip pat planuojama gerinti darbo sąlygas ir didinti atlyginimus prižiūrėtojams, nes šie dėl mažo atlyginimo esą užsimerkia prieš nuteistųjų daromus pažeidimus.

Alytaus pataisos namuose, kur kali labai pavojingi nusikaltėliai, baudos izoliatorius patalpose buvo užpultas gydytojas psichiatras ir slaugytoja. Kalinys iš medikų reikalavo psichotropinių medikamentų, nes zonoje negalėjo įsigyti narkotinių medžiagų.

Tačiau dėmesį teks sutelkti ir į kitas zonas – antradienį Alytaus pataisos namuose, kur kali labai pavojingi nusikaltėliai, baudos izoliatoriaus patalpose buvo užpultas gydytojas psichiatras ir slaugytoja. Kalinys iš medikų reikalavo psichotropinių medikamentų, nes zonoje negalėjo įsigyti narkotinių medžiagų.

Pravieniškėse bausmę atlieka virš 2 tūkst. nuteistųjų, tuo metu sektoriuje, kuriame įkalinti su nusikalstamomis grupuotėmis susiję nuteistieji, yra virš 200 „bachūrų“. Kaip ir anksčiau, šiandien čia neoficiali valdžia priklauso nusikaltėliams iš Kauno – tik jie turi lemiamą balsą, taip pat kauniečiai įsikūrę ir vadinamojoje „kamoroje“, kurioje įkalinti patį aukščiausią statusą turintys nusikaltėliai, čia vadinami „vierchais“.

Anksčiau „kamorą“ valdė su „Panterinių“ nusikalstama grupuote siejamas kaunietis Aidas Kupčiūnas ir jo parankiniai – nusikaltėliai pataisos namuose ne tik vadovavo draudžiamų daiktų, bet ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų prekybai. „Pravieniškių mafijos“ susivienijimo nusikaltimus ištyrę Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai išsiaiškino, kad Aidelio pravardę turėjęs A. Kupčiūnas ir jo bendrai vien iš prekybos narkotikais galėjo uždirbti mažiausiai kelis šimtus tūkstančių eurų.

Dėl sunkių nusikaltimų nuteisti nusikaltėliai turėjo tvirtą užnugarį – jiems talkino, o taip pat, įtariama, narkotinių ir psichotropinių medžiagų parūpindavo su nuteistaisiais artimai bendravęs Kriminalinės žvalgybos būrio vyriausiasis specialistas Evaldas Baronėnas (gim. 1973 m.).

Narkotikai Pravieniškių pataisos namuose – ne tik paklausiausia, bet ir daugiausia pelno duodanti prekė. Kaip nuteistieji prekiavo kvaišalais, iš kur jų gaudavo ir kodėl E. Baronėnas ėjo išvien su nusikalstamo susivienijimo lyderiais – šeštojoje „Pravieniškių mafijos“ dalyje.

Prekiavo „baryga nuo kamoros“

Pravieniškių pataisos namuose visi nuteistieji daugybę metų žinojo, kad čia laisvai galima įsigyti bet kokių narkotinių medžiagų, nors populiariausi kvaišalai buvo vadinamoji „žolė“. Kai laisvėje dozę marihuanos galima nelegaliai įsigyti už 6 eurus, įkalinimo įstaigoje prekeiviai ją įkainodavo 5 kartus brangiau. Čia neveikė jokia nuolaidų sistema – gali pirkti kad ir šimtą dozių, kaina bus ta pati.

Be „žolės“ nuteistieji taip pat mėgdavo svaigintis amfetaminu ir vadinamąja „kobra“ arba „chimke“ – tai įvairiais chemikalais apipurškiama cigaretė, kuri staigiai „kerta į smegenis“. Ši „chimkė“ iki šiol yra paklausi pataisos namuose – tai vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų svaiginantis.

Prekybai kvaišalais zonoje vadovavo ir ją kontroliavo „kamoros vierchai“. Jai anksčiau priklausęs nuteistasis Dainius Pauliukevičius per apklausą policijoje prisipažino, kad niekas be šių aukščiausio rango nusikaltėlių net negalėjo užsiimti neteisėta veikla – visiems buvo žinoma, kad tik „kamora“ galėdavo duoti leidimą iš laisvės į zoną permesti draudžiamus daiktus ar narkotikus.

„Prekyba narkotikais buvo patikėta „dūchų“ kastai priklausančiam „barygai“ – jį pažįsta visi lokaliniame sektoriuje bausmę atliekantys nuteistieji, – sakė D. Pauliukevičius. – Narkotikus įsigijęs nuteistasis pinigus turi pervesti į banke esančią sąskaitą, kurią pardavėjas nurodo parduodamas dozę. Pinigai banko sąskaitoje turi atsidurti ne vėliau kaip per dvi savaites – „baryga“ pasitikrina internetu, prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, arba paprašo ko nors iš laisvės pasižiūrėti. Jei pinigai būna įplaukę, viskas gerai, tačiau pasitaiko ir skolininkų. Tokiu atveju, jei asmuo vengia sumokėti, jis „vierchų“ sprendimu sumušamas ir įspėjamas, taip pat gali būti pažeminamas iki „gaidžių“ kastos.“

Anot jo, narkotikai įkalinimo įstaigoje slepiami ne tik „kamoros“ patalpose, bet ir būna užkasami lauke. „Per dieną, jei narkotinių medžiagų kokybė yra gera, „baryga“ gali suprekiauti ir apie 50 dozių“, – pažymėjo D. Pauliukevičius.

Su teisėsauga bendradarbiaujantis nuteistasis sako, kad narkotikai į pataisos namus dažniausiai patenka juos permetus per įkalinimo įstaigos tvorą – zonoje tai yra vadinama „brasu“.

„Dažniausiai metama į gamybinę zoną, vadinamąją 1-ąją „rabočkę“, – sakė jis. – Beveik visuomet metama ten, kur yra geležinkelio bėgiai, nes iš čia lengviausia paimti nepastebėtam. Į lokalinius sektorius narkotikai po „brasų“ patenka per nuteistuosius iš „gaidžių“ kastos, kurie juos surenka, o po atneša į lokalinius sektorius ir perduoda „kamoros vierchams“. Esu girdėjęs, kad narkotikai į 1-ąjį lokalinį sektorių patenka ir per pareigūnus.“

Anot jo, prekybą narkotinėmis medžiagomis griežtai kontroliavo tik „vierchai iš kamoros“, o vienas nuteistasis – Aleksandras M. – zonoje neatlaikė įtampos ir perkeltas į drausmės būrį nusižudė.

„Kiek žinau iš kitų nuteistųjų, jis buvo skolingas „kamorai“ pinigų už jam perduotus realizuoti narkotikus ir, neturėdamas kaip grąžinti skolos, pasitraukė iš gyvenimo“, – sakė D. Pauliukevičius.

O tada prekiauti kvaišalais pradėjo dėl itin žiauraus nužudymo nuteistas Darius Razutis, pravarde Ilgas.

„Barygos“ už prekybą narkotikais pinigų negauna, jie taip pat neturi jokios naudos, jie tiesiog tarnauja „kamorai“ ir „vierchų“ nurodymu pardavinėja narkotikus kitiems nuteistiesiems, o pinigus iš to uždirba tik „vierchai iš kamoros“.

„Visi „barygos“ yra priversti prekiauti narkotikais, jiems tai daryti yra liepta „kamoros vierchų“, o jei „dūchas“ atsisakytų tapti „baryga“, jis būtų sumuštas, sudaužytas, pažemintas iki „gaidžių“ kastos ar kitokiu būdu suluošintas, – apie gyvenimą įkalinimo įstaigoje pasakojo su teisėsauga bendradarbiaujantis nuteistasis. – Tokie asmenys pinigų už prekybą narkotikais negauna, jie taip pat neturi jokios naudos, jie tiesiog tarnauja „kamorai“ ir „vierchų“ nurodymu pardavinėja narkotikus kitiems nuteistiesiems, o pinigus iš to uždirba tik „vierchai iš kamoros“. Čia tokios taisyklės.“

Nuteistasis neslėpė, kad kaliniai tiek savo gyvenamosiose patalpose, tiek virtuvėje bei kitose vietose buvo įsirengę slėptuves – jos dažniausiai būdavo grindyse: „Čia būdavo slepiami telefonai, alkoholis, „parakanai“ bei narkotinės medžiagos.“

Kaliniai buvo labai išradingi – slėptuves taip pat įrengdavo po lovų kojomis, šaldytuvų, spintelių nugarinėje dalyje, ventiliacijos angose.

„Iš esmės nuteistieji prisigalvodavo daug įvairiausių vietų, kur paslėpti uždraustus daiktus, tačiau tokios slėptuvės yra nuolat keičiamos“, – sakė jis.

Vedė juodąją buhalteriją

Vienu metu „kamorai“ vadovavęs, tačiau dabar su teisėsauga bendradarbiaujantis „bachūras“ Ruslanas Laško tikino, kad visuomet nepritarė narkotikų prekybai pataisos namuose, tačiau šį nelegalų verslą „užsukusiam“ A. Kupčiūnui niekada nekliudė tuo užsiimti – ne kartą jam asmeniškai irgi nubyrėjo pinigų.

„Kai zonoje vyksta „brasai“, pareigūnai to nepastebi, be to, nuteistieji prisigalvoja įvairiausių būdų, kad šie nepastebėtų perdavimo faktų, – sakė jis. – Metimai per tvorą nuolat vyksta naktį, esu ne kartą matęs, kaip „gaidžiai“ lipo per lokalinio sektoriaus tvorą, pasidėję ant virš tvoros esančios spygliuotos vielos čiužinius. Perlipę per tvorą, „gaidžiai“ „brasus“ įmesdavo į lokalinį sektorių, o ten jau laukė „duchai“, kurie nešė „brasus“ su narkotikais arba „kamorai“, arba iš karto slėpė į slėptuves, vadinamąsias „mastyrkes“.

A. Kupčiūnas nuolat turėjo sąsiuvinį, kuriame su savo „barygomis“ vedė narkotikų prekybos apskaitą – tai buvo jų buhalterija: žymėjosi, kas skolingas, kas pervedė pinigus, kas atsiskaitęs ir pan.“

R. Laško sakė, kad visais laikais „bachūrų“ sektoriuje visi „vierchai“ drausdavo įsigyti heroino ir juo prekiauti: „Tai stiprūs narkotikai, prie kurių greit priprantama ir žmonės darosi nevaldomi.“

„Nors narkotikų prekyba neužsiėmiau, tačiau kartais gaudavau pinigų, – prisipažino jis. – Būdavo, kad prie manęs prieidavo A. Kupčiūnas ir sakydavo, jog „Ruslanai, užmetėme tau šiek tiek pinigų“. Manau, kad jis su manimi taip elgėsi tik dėl to, jog zonoje buvau nusikaltėlių autoritetas, A. Kupčiūnas man jausdavo pagarbą ar draugystę. Per trejus metus man buvo pervesta apie 3 tūkst. eurų – jie būdavo „uždėti ant laro“, už šiuos pinigus aš galėdavau apsipirkti parduotuvėje.“

Pareigūnas dalino narkotikus ir „ragelius“

Bausmę pataisos namuose atlikęs „bachūras“ Nikolajus Bialko prisipažino, kad visi zonoje žinojo, jog draudžiamų daiktų ir narkotinių medžiagų nuteistiesiems parūpina Kriminalinės žvalgybos būrio pareigūnas.

„Tarp nuteistųjų sklido kalbos, kad tiek narkotikai, tiek „rageliai“ (mobilieji telefonai) dažniausiai į „lokalkę“ buvo nešami „kojomis“, o „brasai“ būdavo retesni, visi čia šnekėdavo, kad tiek narkotikus, tiek „ragelius“ čia atneša pareigūnas E. Baronėnas“, – sakė liudytojas.

Daugiau apie tai papasakojo vadinamojoje „rabočkėje“ inkilus paukščiams gaminęs nuteistasis Nerijus Kopcas.

„Narkotinių medžiagų niekada įkalinimo įstaigoje nesu vartojęs, tačiau didžioji dalis nuteistųjų Pravieniškių 2-oje valdyboje jais svaigindavosi, – sakė liudytojas. – Kuomet pradėjau dirbti „rabočkėje“, iš pat pradžių nesupratau, kaip ir kas čia vyksta su tais narkotikais, tačiau laikui bėgant nuteistieji ėmė vis artimiau bendrauti, įgijau jų pasitikėjimą.

Kol dar nežinojau, kaip čia paplitę narkotikai, tik iš kalbų girdėdavau, kad „visus brasus kontroliuoja ir derina E. Baronėnas“, kuris buvo Kriminalinės žvalgybos pareigūnas, operatyvinis darbuotojas. Aišku, aš tada tuo nepatikėjau, buvau įsitikinęs, kad tai – tik kalbos, tačiau vėliau supratau, kad ne, nes tuo pačiam teko įsitikinti.

Vienas nuteistųjų, vardu Audrius, kuris su manimi artimai bendravo, kasdien iš savo telefono skambindavo E. Baronėnui ir sakydavo, kad „tuoj bus daromas brasas su kaifu“, narkotikai yra skirti „bachūrams“ – jis prašydavo, kad pareigūnai negaudytų metikų ir paketus surenkančių „gaidžių“. Be to, ne kartą girdėjau, kaip Audrius E. Baronėnui sakydavo, kad „dabar brasą darys ožiai arba drambliai“ – tada staiga įbėgdavo pareigūnai ir surinkdavo permestus paketus, o surinkėjai būdavo sulaikomi ir uždaromi į kameras.

Gal 7 kartus esu matęs, kaip pareigūnas E. Baronėnas paduoda Audriui narkotikus. Praktiškai visą laiką juos ištraukdavo iš savo darbo stalo stalčiaus.

Visa tai tęsėsi maždaug pustrečų metų, kol kalėjau ir dirbau darbo zonoje, Audrius vis sakydavo, kad „Baronėnas viską suderins ir sutvarkys“.

Milteliai, rašiklis ir pinigai

Kadangi buvome draugai, ne kartą su Audriumi buvau užėjęs į E. Baronėno darbo kabinetą – iš pradžių jis man liepdavo išeiti, bet vėliau leisdavo pasilikti, nes Audrius patikindavo, kad esu savas žmogus. Po to gal 7 kartus esu matęs, kaip E. Baronėnas paduoda Audriui narkotikus. Praktiškai visą laiką juos ištraukdavo iš savo darbo stalo stalčiaus.

Yra buvę atvejų, kai E. Baronėnas paduodavo praplėštą kavos ar arbatos pakelį, o jame – balti milteliai. Audrius sakydavo, kad tai – amfetaminas. O kartais E. Baronėnas perduodavo kažkokius buteliukus su skysčiu ir paaiškindavo, kad šiuo skysčiu reikia supurkšti tabaką ir tada gausis vadinamoji „chimkė“.

Šis pareigūnas taip pat turėjo rašiklį, kurį atsukdavo ir iš jo išberdavo kelias baltos spalvos tabletes.

Kiekvieną iš šių 7 kartų E. Baronėnas Audriui sakydavo, kad dalis narkotikų atitenka jam pačiam už gerą informaciją, o dalį jis turėdavo parduoti.“

Pasak nuteistojo, iš Audriaus narkotikų įsigiję nuteistieji pinigus turėdavo pervesti į banko sąskaitą.

„Kaip supratau iš Audriaus kalbų, tie pinigai buvo skirti E. Baronėnui“, – sakė N. Kopcas.

Audrius ne vienintelis buvo E. Baronėno „informatorius“.

„Ne kartą mačiau, kaip narkotikus platinantys „barygos“ iš 1-ojo lokalinio sektoriaus per skylę, esančią tvoroje, paduodavo narkotikus į 2-ą lokalinį sektorių, vėliau šiuos „vierchus“ ne kartą mačiau sėdinčius pas E. Baronėną darbo kabinete ir geriančius arbatą, jie bendraudavo kaip draugai – tai nebuvo nieko keista, nes visa zona žinojo, kad E. Baronėnas dengia ir prižiūri prekybą narkotinėmis medžiagomis“, – sakė liudytojas.

Neturėjo kito pasirinkimo

Kaip vyksta prekyba pataisos namuose, pareigūnams papasakojo nuteistasis Darius R. – vos tik patekęs į zoną jis tapo „bachūrų“ asmeniniu „dūchu“ ir kasdien turėdavo rūpintis savo „šeimininkais“. O kai zonoje nusižudė anksčiau kvaišalais prekiavęs nuteistasis, šios „pareigos“ buvo patikėtos būtent jam.

„Mane pasikvietė į „kamorą“, kur A. Kupčiūnas pasakė, kad nuo šiol turėsiu prekiauti narkotikais – tai buvo ne prašymas, o fakto konstatavimas, tai buvo įsakymas, – sakė Darius. – Aš bandžiau atsisakyti, aiškinau, kad jeigu būsiu pagautas, mane vėl nuteis ir dar teks ilgą laiką kalėti įkalinimo įstaigoje. Tačiau „kamoros vierchai“ tik juokėsi – sakė, kad neturiu kito pasirinkimo, esu „dūchas“ ir privalėsiu taip daryti, priešingu atveju bus „blogai“.

Aš puikiai suvokiau, ką tai reiškia – galėjau būti sumuštas, gal net pažemintas iki „gaidžių“. Tiesiog neturėjau kito pasirinkimo.

A. Kupčiūnas, A. Račkelis ir E. Palukaitis pasakė, kad esu pakankamai protingas, viską greitai perprasiu ir sąžiningai prekiausiu narkotikais, o už tai gausiu cigarečių ir maisto. Apie jokius pinigus ar uždarbį net nebuvo kalbos. Tada sužinojau, kad iš karto būsiu atleistas nuo „dūchavimo“, man nereikės tarnauti, neturėsiu plauti indų, kloti lovų ar gaminti maisto.

Gal po dienos pas mane atėjo nuteistasis Algimantas ir padavė 20 „paikių“ – popieriukų su kanapėmis. Jos jau buvo paruoštos pardavimui. Iš tikrųjų per mano „barygos“ karjerą vienoje „paikėje“ nebuvo lygiai gramo „žolės“, kaip sakydavo – ji sverdavo nuo 0,7 iki 0,9 gramo.

Algimantas man taip pat perdavė sąsiuvinį su užrašais, kuriame turėjau rašyti, kam ir kiek parduodu „paikių“, per kiek laiko sumokės. Iš principo visi turėjo mokėti per dvi savaites, tačiau buvo keletas asmenų, kurie dėl kažkokių priežasčių galėjo mokėti ir vėliau. Taip pat gavau sąskaitos numerį – čia nuteistieji turėjo pervesti pinigus už „žolę“.

Be to, turėjau pasidaryti antrą tokį patį sąsiuvinį, kuriame reikėjo dubliuoti visus užrašus, nes jei pareigūnai surastų ir jį paimtų, kitas vis tiek išliktų – „kamoros vierchams“ reikėjo žinoti, kas ir kiek sumokėjo, kas yra skolingas. Taip per savo „barygavimo“ laiką – beveik per dvejus metus surašiau du sąsiuvinius po 45 lapus, rašant iš dviejų pusių, į vieną lapo pusę tilpdavo apie 15 pavardžių.

Už vieną „paikę“ reikėjo mokėti 30 eurų, jokios nuolaidos nebuvo daromos – buvo nesvarbu, ar nuteistasis perka 10 ar 100 „paikių“. Bet jei nuteistieji norėdavo nusipirkti jų daugiau, turėdavo kreiptis tiesiai į „kamorą“.

„Paikes“ slėpdavau būrio koridoriaus lubose esančioje lempoje – kai pas mane ateidavo koks nors pirkėjas, liepdavau jam palaukti lauke apie 10 minučių, o pats išimdavau iš lempos ir paduodavau. Taip kiekvieną dieną perduodavau po 20 supakuotų „paikių su žole“, manau tuo metu esu pardavęs apie 500-600 „paikių“, vertų 15-18 tūkst. eurų.“

Darius sakė, kad kvaišalais prekiaudavo visur, kur tik buvo pirkėjų – net ir drausmės būryje, vadinamoje „oloje“ – kvaišalus įdėdavo į paketą su muilu ir permesdavo per tvorą.

Prieš šventes – antplūdis

„Kai Algirdas buvo uždarytas į „olą“, A. Kupčiūnas liepdavo narkotikus imti tiesiai iš „kamoros“, jis taip pat manęs klausė, ar neturiu kokios nors sąskaitos, į kurią nuteistieji galėtų pervesti pinigus už įgytus narkotikus, – tęsė pasakojimą „baryga“. – Sutikau paprašyti savo mamos sąskaitos, tačiau jos iš zonos nevaldžiau, tiesiog nuolat jai skambindavau ir prašydavau patikrinti, ar yra pervesti pinigai. Kai susidarydavo apie 600 eurų, mama juos turėdavo pervsti į kitą sąskaitą, kurią man paduodavo „vierchai iš kamoros“. Tokie pavedimai buvo daromi maždaug kartą per savaitę. Tačiau būdavo, kad per savaitę įplaukdavo ir gerokai didesnės sumos, o ypatingai prieš šventes – kartais per savaitę pervesdavo ir 4-5 tūkst. eurų.

Nuolat mamai skambindavau ir prašydavau patikrinti, ar yra pervesti pinigai. Kai susidarydavo apie 600 eurų, mama juos turėdavo pervsti į kitą sąskaitą, kurią man paduodavo „vierchai iš kamoros“.

Narkotikus „vierchai“ slėpdavo savo „kamoroje“ – kartą A. Kupčiūnas man padavė apie 200 gramų kanapių ir liepė greitai jas paslėpti. Supratau, kad tai iš laisvės permestas paketas, jį paslėpiau 2-ojo būrio patalpoje, kuri yra tarsi prieškambaris prieš būrio viršininko kabinetą. Kitą rytą šį paketą nunešiau į „kamorą“ ir prie A. Kupčiūno gaminau „paikes su žole“.

Mačiau, kad jis narkotikus slėpdavo grindyse prie lovos – ten buvo lenta, kurios galą A. Kupčiūnas paspausdavo ir kitas lentos galas pasikeldavo. Vėliau jis net sumontavo magnetus, kad lenta taip lengvai nepasikeltų.“

Darius sakė, kad ruošiant „paikes“ „kamoroje“ jausdavosi labai aitrus kanapių kvapas, todėl visą laiką už durų ant vadinamojo „striomo“ būdavo kas nors iš nuteistųjų.

„Nuo tada, kai Algirdas buvo uždarytas į drausmės būrį, manau, esu pardavęs ne mažiau kaip 1,5-1,7 tūkst. vadinamų „paikių“ su žole bei „chimke“ – kažkada paskaičiavau, kad vien per pusantrų metų, kai pinigai būdavo pervedami į mamos sąskaitą, iš nuteistųjų artimųjų ir draugų įplaukė apie 50 tūkst. eurų, o aš pardaviau apie du kilogramus kanapių“, – sakė Darius. Tačiau, anot jo, narkotikais tuo metu prekiavo ir kiti nuteistieji, todėl „kamoros vierchai“ gaudavo gerokai didesnius pinigus.

Vergas visiems laikams

Prieš pat įkalinimo pataisos namuose pabaigą ištikimai „kamorai“ tarnavęs Darius suprato, kad, nors „vierchai“ jo ir nebevadino „dūchu“, tačiau realiai jis toks buvo visą laiką.

„Prieš pat Kalėdas ėjau pasivaikščiojimo ratu, kuriame tuo metu vaikščiojo 2-ojo būrio „bachūras“ S. Darbutas – jis tuomet jau buvo perkeltas į kitame sektoriuje esančią „lengvąją grupę“, – sakė liudytojas. – S. Darbutas man, kaip savo tarnui, sušuko, kad kažką paimčiau ir atneščiau, tačiau aš jam atsakiau, kad šis gyvena nebe 1-ajame lokaliniame sektoriuje, o pagal nerašytas nuteistųjų taisykles aš neprivalau jam tarnauti ir „dūchauti“. S. Darbutas kažką rėkė, bet aš, nekreipdamas dėmesio, nuėjau į 1-ąjį lokalinį sektorių.

Tą patį vakarą mane pasikvietė vienas iš „kamoros vierchų“ A. Račkelis – jis pasakė, kad „neachujelinčiau“, nes esu „dūchas“ ir nepadėjau S. Darbutui. Už tai jis man 5-6 kartus kumščiais trenkė per veidą, nuo ko suskilo nosis, ištino veidas. A. Račkelis dar pasakė, kad siunčiami „linkėjimai nuo Svajūno“. Nieko negalėjau atsakyti, nes būčiau dar ir suspardytas.“

„Komerciniame lageryje“ prekyba narkotikais vyko daugybę metų – kai „Pravieniškių mafija“ susidomėjo sunkius nusikaltimus tiriantys pareigūnai iš Vilniaus, paaiškėjo daugybė skandalingų faktų. Apie tai – kitoje dalyje jau kitą pirmadienį.