Specialistė pabrėžia, kad apsinuodijimai toksinėmis medžiagomis gali pasireikšti labai skirtingais simptomais. Viskas priklauso nuo medžiagos, kuria sukeliamas pavojus sveikatai. O ir apsinuodijimų toksinėmis medžiagomis rūšių gali būti labai daug.

Kokiomis toksinėmis medžiagomis galima apsinuodyti?

Pavyzdžiui, išskiriami apsinuodijimai medikamentais. Kaip pasakojo G. Laubner, jie gali būti tyčiniai, kai vaistų suvartojama per daug norint sau pakenkti, arba netyčiniai. Taip pat į Ūminių apsinuodijimų skyrių kai kurie asmenys kreipiasi dėl priklausomybės, kuri gali išsivystyti ilgai vartojant tam tikrus medikamentus, pavyzdžiui, migdomuosius ar raminamuosius vaistus.

„Tai nėra ūminis apsinuodijimas, tačiau tokiais atvejais žmogus jau pats nebepajėgia nutraukti vartojimo, nes kūno tolerancija medžiagoms yra labai pažengusi“, – komentavo ji.

Kita apsinuodijimo toksinėmis medžiagomis rūšis – apsinuodijimai buitine chemija. Čia, pasak pašnekovės, apsinuodijimas gali nutikti šias medžiagas išgėrus, įkvėpus ar joms patekus ant odos ar į akis.

„Kalbant apie išgėrimą, tai labiau būdinga vaikams. Jie kartais gražiai atrodančius skysčius palaiko gaivinančiais gėrimais ir paragauja. Taip pat būna, kad su geriamu skysčiu buitinę chemiją sumaišo ir senyvi žmonės“, – pasakojo pašnekovė.

Taip pat susižalojimai buitine chemija nutinka namų šeimininkėms, kurios, pavyzdžiui, norėdamos geriau atšveisti namus sumaišo šarmines ir rūgštines medžiagas. Tokiu atveju išsiskiria pavojingi garai, kurių įkvėpus galima apsinuodyti.

„Dar viena apsinuodijimų klasika Lietuvoje – kai vietoj širdies lašų gurkštelėjama amoniako. Abiejų medžiagų buteliukai labai panašūs ir kartais žmonės pabudę naktį, nes pasijuto blogai, paima ne tą buteliuką`ir atsigeria amoniako“, – pasakojo G. Laubner.

Gyd. Gabija Laubner

Taip pat apsinuodijimų pasitaiko išgėrus acto esencijos. Tokiu atveju nudeginamas visas virškinamasis traktas, burna, gerklė, skrandis, dvylikapirštė žarna.



„Kiti apsinuodijimai toksinėmis medžiagomis daugiau yra sezoniniai, pavyzdžiui, grybais, vabzdžių įkandimai. Taip pat prie sezoninių apsinuodijimų yra priskiriamas apsinuodijimas smalkėmis žiemos šildymo sezono metu“, – vardijo specialistė.

Be to, apsinuodijimai toksinėmis medžiagomis įvyksta ir vartojant psichoaktyvias medžiagas, narkotikus.

Kokie apsinuodijimų požymiai?

Kaip pasakojo specialistė, visų apsinuodijimų toksinėmis medžiagomis simptomai skiriasi. Net skirtingi vaistai sukelia skirtingas pasekmes.



„Svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kad visi apsinuodijimai turėtų būti vertinami kaip potencialiai pavojingi, ypač jei tai nutinka vaikams. Jiems ir viena tabletė gali būti mirtina“, – įspėjo pašnekovė.

Kalbant apie apsinuodijimus vaistais, pavyzdžiui, jei vaistai veikia smegenis ir centrinę nervų sistemą, tai žmogui jų suvartojus per daug apslopsta sąmonė ir toks žmogus dažnai surandamas jau gulintis be sąmonės. Gali būti sutrikusi jo širdies ir kvėpavimo veikla.

Jei, pavyzdžiui, vaistai skirti kraujo spaudimui mažinti, tai taip pat sutriks širdies veikla, labai nukris spaudimas.

„Jei žmogus išgeria korozinių rūgščių, tai sąmonė asmens išliks, bet bus labai stiprus burnos ir stemplės nudegimas. Jei apsinuodijama psichoatyviosiomis medžiagomis, tai priklauso nuo pačios medžiagos: vienos – slopina sąmonę, o kitos kaip tik padarys asmenį labai aktyvų, sutrikdys jo psichomotoriką, žmogus nenustygs vietoje, pakils temperatūra ir širdis pradės labai dažnai plakti“, – tęsė G. Laubner.

O štai apsinuodijus amoniaku sutrinka žmogaus kvėpavimas: „Nes amoniakas yra šarmas, kuris išgėrus priverčia ištinti burną ir viršutinius kvėpavimo takus. Tokiu atveju žmogus gali prarasti sąmonę, jei nebegali kvėpuoti“.

Ką daryti įtarus apsinuodijimą toksinėmis medžiagomis?

Ūminių apsinuodijimų skyriaus vadovė dar kartą pabrėžė, kad į apsinuodijimus toksinėmis medžiagomis reikėtų žiūrėti labai rimtai.

„Jei tai stiprus apsinuodijimas, nurimti galima tik tada, kai medikas pasako, kad viskas gerai“, – teigė ji. 

Jei asmuo yra sąmoningas ir pasisako, kas nutiko, bet jo būklė prasta, kol laukiama gydytojų, galima namų sąlygomis išgerti vandens.

„Bet jokiais būdais negalima šarmo gesinti rūgštimi, o rūgšties šarmu. Būna, kad daroma ši klaida. Pavyzdžiui, išgėrus acto geriama sodos arba išgėrus amoniako pradedama gerti citrinos rūgšties. Taip daryti negalima, nes kartu įvyksta ir šiluminė reakcija. Todėl įvyksta ne tik cheminis nudegimas, bet ir terminis“, – aiškino specialistė.

Todėl vanduo – vienintelė priemonė, kuria reikėtų pasitelkti. Tačiau ir šiuo atveju labai svarbu nedaryti vienos klaidos. Apsinuodijusiam žmogui negalima gerti per daug vandens. Kaip nurodė gydytoja, kol atvyks medikai suaugusiajam galima išgerti ne daugiau 200 ml, o vaikui – ne daugiau 50 ml. „Daugiau gerti negalima, kad neprasidėtų vėmimas, nes tokiu atveju visas turinys gali patekti į kvėpavimo takus arba kildamas sukelti pakartotinį nudegimą“, – įspėjo G. Laubner.

Taip pat stipriai apsinuodijus toksinėmis medžiagomis, kol laukiama specialistų, reikėtų pasirūpinti, kad ligonis gulėtų paverstas ant šono. Tuo atveju jam pradėjus vemti, jis neužsprings išeinančiu turiniu.

Kalbėdama apie apsinuodijimą medikamentais ar grybais, specialistė pabrėžė, kad labai svarbu kreiptis į gydytojus. Net jei apsinuodijimo požymiai per dieną praeina, organizmui gali būti ir toliau daroma žala: „Būna, kad, pavyzdžiui, apsinuodijus grybais po dienos vėmimas, viduriavimas praeina ir jie nebesikreipia į medikus. Bet tai yra klaida, nes kepenys gali būti ir toliau ardomos“.

Apsinuodijimai kvėpuojant

Apsinuodyti toksinėmis medžiagomis galima ir įkvėpus per daug jų garų. Dirbant su cheminėmis medžiagomis patariama nuolat tinkamai išvėdinti patalpas, o dirbti su dujokauke. „Dažnai žmonės atvažiuoja į priimamąjį ir skundžiasi galvos skausmais, galvos svaigimu po ilgo darbo uždarose patalpose“, – teigė specialistė.

Jei gyventojas įtaria kuo galėjo apsinuodyti, pavyzdžiui, valant namus ar darant remontą, reikėtų patalpas gerai išvėdinti, o pačiam asmeniui kelias valandas praleisti gryname lauke.

Jei apsinuodijimas stiprus, gali pradėti pykinti, prasidėti vėmimas ar prakaitavimas, tuomet reikėtų kreiptis į gydytojus. Jei susižalojama cheminėms medžiagoms patekus ant odos ar į akis, G. Laubner teigė, kad reikėtų sužalotą vietą plauti po tekančiu vandeniu. Jei tai nutinka akims, jas plauti reikėtų ne trumpiau nei 20 min.

Padedant apsinuodijusiam žmogui taip pat svarbu nepamiršti ir savęs: gaisro ar išsiliejusių cheminių medžiagų atveju reikia pasirūpinti ne tik nukentėjusiuoju, bet ir apsisaugoti, kad pats žmogus nesusižalotų.

Žiemos prakeiksmas – smalkės

Specialistė taip pat atkreipė dėmesį į žiemai būdingus apsinuodijimus. Tai – apsinuodijimas smalkėmis. Jis gali būti skirtingo stiprumo, priklausomai nuo to, kiek užterštoje aplinkoje praleidžiama laiko ir kokia smalkių koncentracija patalpose.

„Jei tai – gaisras, tuomet smalkių koncentracija didelė ir jau po kelių minučių pradedamas jausti silpnumas, pykinimas, sutrinka sąmonė. Žmogus gali nebesuprasti, kad reikia patalpas palikti. Taip pat nukenčia raumenys, žmogus gali nebegalėti pajudėti. Taip po kurio laiko prarandama sąmonė“, – pasakojo pašnekovė. Vis dėlto, pasak jos, nutinka ir tokių atvejų, kai žmonės patys nesupranta, kad kenčia nuo apsinuodijimo smalkėmis.

Gyd. Gabija Laubner

„Kai kurie gyventojai namus ir vandenį šildosi dujiniais katilais. Jei į patalpas pradeda eiti anglies monoksidas po truputį, tai simptomai gali būti labai lengvi, bet užsitęsę. Žmogus savaitę ar dvi gali justi pykinimą, silpnumą, galvos skausmą, širdies veiklos sutrikimus ir vėliau kreiptis į šeimos gydytoją, norėdamas sužinoti, kas jam yra. Todėl visuomet raginame paklausti šeimos gydytojus pacientų, ar žiemos metu namų nešildo dujų katilais“, – kalbėjo specialistė.

Taip tokiu būdu namus šildantiems gyventojams siūloma bent miegamosiose patalpose įsirengti smalkių detektorių.

Atsisiųsk LIETUVOS DRAUDIMO pirmosios pagalbos atmintinę.