Vilnietė Laura 2008 metais įstojo į farmacijos studijas, tačiau sėkmingą karjerą šioje srityje susikūrusi moteris nesijautė laiminga, todėl gerai apmokamą darbą metė.
„Mokykloje man visi dalykai sekėsi vienodai gerai, todėl buvo labai sunku išsirinkti, ką noriu studijuoti. Tada farmacija man pasirodė labai perspektyvi sritis, tai pasirodė įdomu, galvojau, galėsiu rūpintis artimaisiais, viską žinosiu apie mediciną, vaistus“, – pasakojimą pradeda Laura.
„Kai pradėjau dirbti vaistinėje, kaip ir kiekviename naujame darbe, kol viską išmoksti, perpranti sistemas, buvo įdomu. Įdomus ir bendravimas su žmonėmis. Pradirbau 4 metus, pradėjau nuo konsultantės, vėliau tapau vaistininke, o galų gale ir vaistinės vedėja. O kai pasiekiau tą aukščiausią laiptelį vaistinėje, pradirbau metus ir pasigedau naujų iššūkių. Supratau, kad ir toliau visą laiką dirbsiu tą patį arba reikia kažką keisti“, – sako Laura.
Pašnekovė teigia, kad jos uždarbis vaistinėje, lyginant su atlyginimais Lietuvoje, tikrai buvo neblogas, tačiau naujų iššūkių trūkumas paskatino ją svarstyti apie drastiškas permainas karjeroje.
Nusprendusi, kad nori tapti programuotoja, Laura pradėjo kursų ar mokymų paieškas internete ir atrado „Vilnius coding school“ siūlomas pamokas, todėl jas pasirinko norėdama įsitikinti, ar išties jai IT sritis bus įdomi ir ar neteks nusivilti antrą kartą.
„Su IT nebuvau susidūrusi išvis, tik tiek, kiek girdėjau iš aplinkoje buvusių žmonių, dirbančių šį darbą. Kursai buvo intensyvūs, vykdavo kiekvieną darbo dieną po 3 valandas vakarais. Po darbo vaistinėje, vakarais važiuodavau į tuos kursus.
Grupėje buvome 6, buvau vienintelė mergina ir turbūt vienintelė visiškai nepačiupinėjusi IT ir neturėjusi jokios patirties, kiti buvo kažką darę ar kažkur mokęsi“, – sako Laura.
Pašnekovė pripažįsta, kad mokytis buvo labai sunku, vien suprasti programuotojų vartotojų sąvokas buvo tikras iššūkis, o kartu su darbu vaistinėje, miegui laiko likdavo ne tiek ir daug.
„Bet kai pradėjau lankyti, daryti, aiškintis, man tai labai patiko. Kiekvieną dieną labai laukdavau tų kursų ir ką mes ten toliau darysime ir mokysimės. Po tų kursų grįždavau vakarais, nesijausdavo jokio nuovargio, tiesiog puldavau toliau daryti užduotus namų darbus. Nesvarbu, kiek laiko tai užtrukdavo, kol nepadarydavau, tol ir neidavau miegoti“, – pamena Laura.
„Tada dar nežinojau, kaip seksis susirasti kitą darbą, bet buvau įsitikinusi, kad man pavyks. Išėjau neturėdama alternatyvos ir naujo darbo pasiūlymo ir tiesiog parašiau CV ir jį išsiuntinėjau į IT įmones. Akcentavau, kad labai noriu, kad mokysiuosi, kad sutinku eiti praktikuotis ar į jaunesniojo programuotojo poziciją. Nebuvo labai svarbu, man mokės ar nemokės.
Be abejo, finansines galimybes dėl šio sprendimo teko susimažinti. Bet tikiu, kad viskas ateis su laiku, kaip vaistinėje pradėjau nuo žemesnių laiptelių ir pakilau, taip ir čia. Dėlto labai nesijaudinu, man svarbu ne tiek pinigai, kiek įdomus pats darbas“, – sako Laura.
Darbo paieška užtruko maždaug mėnesį ir nuo šio pavasario pašnekovė jau dirba naujame darbe programuotoja.
„Labai džiaugiuosi savo sprendimu, visiškai nesigailiu. Man labai patinka, gavau būtent tai, ko norėjau. Visą laiką reikia mokytis, ieškoti, domėtis, aiškintis, ką padaryti“, – sako Laura.
Paklausta, kokį patarimą moteris turi norintiems, tačiau nesiryžtantiems keisti profesijos, Laura sako: „Manau, kad jei nesijauti laimingas savo darbo vietoje ir tau atrodo, kad tu nenori jo dirbti ir nori veikti kažką kitą, reikia tiesiog išdrįsti ir rizikuoti, bandyti ieškoti, kas tau patiks. Kai eini į darbą, kur tau įdomu, tai darbas tampa ne visai darbu, o labiau laiko leidimu.“