Panevėžys ir Alytus turi planą, kaip žmones išlaipinti iš automobilių: nauja alternatyva naudojasi vis daugiau gyventojų

Įgyvendinant darnaus judumo miestuose planus, visoje Lietuvoje plečiamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, sukuriantis galimybę kasdieninėms kelionėms dažniau rinktis dviratį užuot sėdus už taršaus automobilio vairo. Specialistai pastebi, kad gyventojų keliavimo įpročių keitimui svarbiausia yra patogi alternatyvių keliavimo būdų infrastruktūra. Nors savivaldybės pastebi gyventojų keliavimo įpročių kaitą, žymesniems rezultatams pasiekti būtina ir toliau gerinti alternatyvių keliavimo būdų patogumą.

Keliavimo įpročių keitimas – ilgas procesas

Siekiant miestuose mažinti automobilių srautus, vykdoma alternatyvių keliavimo būdų infrastruktūros plėtra. Vienas iš pavyzdžių – plečiamas dviračių takų tinklas, kad trumpiems atstumams įveikti kelionės dviračiu būtų patogesnės. Kaip teigia Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius, būtent tai ir turi didžiausios reikšmės keičiant žmonių judėjimo įpročius.

„Žmonių klausiant, kas paskatintų juos vietoje automobilio kelionėms mieste rinktis dviratį, dažnas atsako, kad saugi ir kokybiška infrastruktūra. Žinoma, šalia to paminima, kad taip pat turėtų būti sudarytos galimybės saugiam dviračių laikymui, tačiau infrastruktūra ir jos tęstinumas yra vienas svarbiausių kriterijų skatinant žmones daugiau naudotis dviračiais. Taigi, pirmiausia, dviračių infrastruktūros plėtra yra vykdoma dėl esančios paklausos, o antra, esant sukurtai infrastruktūrai, galima dviračių naudojimą skatinti ir kitais būdais, pavyzdžiui, pažintinėmis kampanijomis, organizuojant įvairius renginius ar skleidžiant informaciją, kokią naudą sveikatai, aplinkai ar savijautai duoda dažnesnis dviračio naudojimas“, – aiškina J. Damidavičius.

Vis dėlto, darnaus judumo ekspertas pastebi, kad žmonių įpročių keitimas yra ilgas procesas ir greito poveikio nereikėtų tikėtis. Todėl, anot jo, kol kas tikslių skaičių, kaip pastaraisiais metais keitėsi atliekamų kasdienių kelionių struktūra – kiek žmonių pradėjo dažniau naudoti dviračius, kiek žmonių persėdo iš automobilių į viešąjį transportą, nėra.

„Tačiau praktikoje matoma, kad vis daugiau gyventojų naudojasi dviračių ir elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugomis, aktyviai laiką leidžia su šeimomis, kur dviratis tampa svarbia susisiekimo priemone. Tai parodo, kad visuomenės suvokimas dėl aplinkos kokybės ir sveikatos gerinimo didėja ir tai tampa aktualiu klausimu kiekvienam“, – pastebi J. Damidavičius.

Svarbiausia užtikrinti eismo saugumą ir patogumą

Panevėžio miesto savivaldybėje patvirtinto darnaus judumo plano (DJP) tikslas – užtikrinti darnaus judumo variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę mieste ir jo prieigose, susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam, bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui.

Kaip aiškina Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Skiotienė, šio plano rengimo metu siūlyta įrengti ar atnaujinti 60 kilometrų pėsčiųjų, dviračių takų, pagrindinių gatvių atkarpų, o ten, kur kelio plotis pakankamas, atskirti dviračių juostas.

„Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsižvelgdama į pastaruoju laikotarpiu vis didėjančią dviračio reikšmę žmonių gyvenime, planuodama optimalų trasų tinklą siekia racionalios dviračių infrastruktūros atsiradimo, kuri tenkintų miesto gyventojų poreikius. Pėsčiųjų, dviračių infrastruktūros plėtra Panevėžio mieste vykdoma logine seka. Šiuo metu dviračių transportu pasiekiami visi transportiniai rajonai, išdėstyti centrinėje miesto dalyje. Kriterijai – eismo sauga, patogumas, dviratininkams turi būti užtikrintas tinkamas susisiekimo greitis, integruotumas, tiesumas bei patrauklumas“, – aiškina I. Skiotienė.

Anot jos, svarbu mieste ir toliau plėsti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą, nes dviratis yra ekonomiška (nenaudoja degalų), ekologiška (neteršia aplinkos), saugi (dėl nedidelio greičio mažai pavojingos kitiems eismo dalyviams) bei universali susisiekimo ir aktyvaus poilsio priemonė. „Vienas iš pagrindinių būdų paskatinti miesto ir periferinių teritorijų gyventojus kelionei atlikti atsisakyti privataus automobilio yra pasiūlyti ir sudaryti keleiviams galimybę pasirinkti alternatyvias transporto rūšis, pritaikant ir įrengiant atitinkamai transporto rūšiai naudoti visą infrastruktūrą, kuri leistų patogiai ir laiku pasiekti reikiamą miesto dalį tiek buitinių, tiek darbo, tiek laisvalaikio kelionių tikslais“, – įsitikinusi ji.

I. Skiotienė pastebi, kad panevėžiečiai atšilus orams dažnai naudojasi bevariklėmis tranporto priemonėmis, keliauja pėsčiomis, tačiau tai dar nėra tas srautas, kurio miestas siektų. Anot jos, kad keliuose automobilių srautai būtų mažesni, o žmonių keliavimo būdai atitiktų darnaus judumo principus, reikia stiprinti viešojo transporto patrauklumą, vystyti viešojo transporto ir dviračių infrastruktūrą, taip mažinant kelionių skaičių automobiliais Panevėžio mieste.

Pagal dabartinį susisiekimo infrastruktūros vertinimą galima matyti, kad patraukliausias keliavimo būdas yra privatus transportas (4,14 iš 5 balo). Pasak I. Skiotienės, atsižvelgiant į tai, kad gyventojai šiuo metu susisiekimą dviračiais vertina prasčiausiai (2,81 iš 5 balo) iš visų susisiekimo būdų, pakeisti jų įpročius prireiks nemažai laiko, todėl šių gyventojų susisiekimo gerinimas pirmiausia susijęs su viešojo transporto tinklo tobulinimu ir maršrutų dažninimu, pėsčiųjų ir dviračių takų kokybės gerinimu.

Nauji dviračių takai – ir poilsiui, ir kelionėms į darbą

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas, savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas teigia, kad nauji dviračių ir pėsčiųjų takai mieste tiesiami atsižvelgiant į rekreacinių ir darbo kelionių patogumą.

„Žiūrima į lankytinų, rekreacinių, vaizdingų vietų patogų pasiekiamumą bemotorinėmis transporto priemonėmis. Taip pat patogų vykimą iš gyvenamųjų kvartalų į pramonines ir komercines zonas – kaip darbuotojui ir kaip klientui“, – maršrutų lokacijos rinkimosi motyvus įvardija jis.

Pasak M. Matažinsko, mieste atsiradus naujiems dviračių takams, pastebimai išaugo gyventojų, rekreacijai pasirenkančių dviračius ar keliauti pėsčiomis, taip pat dažnėja ir vykimo į darbą be automobilio atvejai. Pasak architekto, plėsti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą visų pirma svarbu dėl ekologijos, sveikatingumo, o gyventojams turi būti sudaroma galimybė pasirinkti transporto priemonę.

Iš viso pėsčiųjų ir dviračių takams pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijų priemonę „Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir plėtra“ Lietuvoje skiriama 10,2 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų.