Nudeginimai neretai tampa kasdieninės veiklos buityje patirtais nelaimingais nutikimais. Ant odos patekęs karštas aliejus, išsipylęs verdantis vanduo ar netyčia nudeginusi ugnis – tai tik keli iš būdų, kaip gali būti sukelti nudeginimai. DELFI domisi, kaip suteikti pirmąją pagalbą įvykus tokio tipo nelaimingam atsitikimui.

Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigė, kad nudegimai ugnimi, vandeniu ar kitu skysčiu, pavyzdžiui, aliejumi yra labai panašūs.

Namų sąlygomis gydytis galima tik nedidelius nudegimus

„Esminis skirtumas – nusiplikinus skysčiu ilgiau veikia karštis, ypač jei nusideginama per drabužius, todėl ir pažeidimas gali būti stipresnis“, – aiškino specialistas.

Pirmasis žingsnis patyrus nudeginimą – šaldyti pažeistą vietą.

„Tiesiog po šalto vandens srove 15–30 minučių, kol susilpnės skausmas ir atvės audiniai. Jei šaldysite ledu ar ledukais, šaldytais maišeliais iš šaldiklio, šaldymo laikas turėtų būti trumpesnis. 3–5 minutės, kad nebūtų oda pažeista dar labiau“, – įspėjo medikas.

Pažeistos vietos atvėsinimas padės ne tik sumažinti skausmą, bet ir sustabdyti gilesnį karščio plitimą. Tokiu būdu bus apsaugota oda ir audiniai nuo didesnio pažeidimo.

„Jei nusiplikoma per drabužius, kurie yra prigludę, patariama pradžioje vėsinti – tiesiog pilti vandenį ant drabužių, o tada nusirenginėti, nes taip mažesnė galimybė pažeisti odą nusiimant drabužius“, – pasakojo V. Morozovas.

Gydytojas taip pat priminė, kad namuose savarankiškai galima gydyti tik nedidelius (I–II laipsnio), kurie apima iki 1 proc. kūno paviršiaus ir nesukelia didelio skausmo. Pirmojo laipsnio nudegimais laikomi tie, kurie sukelia tik odos paraudimą ir išsausėjimą. O toks nudegimas praeina per 3–7 dienas. 1 proc. kūno plotas yra maždaug delno dydžio plotas.

„Jeigu nudegimo plotas viršija delno plotą, jeigu nudegimo laipsnis yra didesnis, nei pūslės, jeigu nepavyksta susitvarkyti su simptomais – reikia kreiptis pas gydytoją“, – patarė pašnekovas. Antrojo laipsnio A tipo nudegimo atveju pasirodo pūslės, pripildytos audinių skysčio. Antrojo laipsnio B tipo nudegimo atveju pūslės kai kuriose vietose yra sprogusios ir ant odos matosi pabalusių dėmelių. Trečiojo laipsnio nudegimo atveju oda pajuoduoja, apanglėja.

Ką daryti, jei nusideginama ugnimi?

Kaip pasakojo V. Morozovas, nudegimai ugnimi nėra labai skirtingi nuo nudeginimų skysčiu. Vis dėlto viskas priklauso nuo to, kiek laiko veikia karštis, kokios temperatūros karštis ir koks plotas paveiktas.

„Ugnis dažnai būna karštesnė už vandenį, bet vanduo ilgiau veikia odą. Atvėsinus pažeistą plotą reikia apdengti su steriliu tvarsčiu. Galima naudoti pirmos pagalbos priemones, tokias kaip purškalas nudegimams, tepalai, bet jokiais būdais ne pilti ant žaizdų mėgstamo lietuviško „antiseptiko“ – degtinės arba spirito ir jų pagrindu pagamintų tirpalų“, – įspėjo medikas.

Jeigu pastebite, kad žaizda yra nešvari, jei pradedama karščiuoti arba aplink pažeistą odą didėja paraudimas, pastebimas patinimas, tokiu atveju reikia kreiptis į medikus.

Odos nudeginimus gali sukelti ne tik karštis, bet ir cheminės medžiagos, tokios kaip šarmai ar rūgštys. „Nusideginimas šarmais ar rūgštimis skiriasi nuo terminio tuo, kad cheminės medžiagos tarsi išlydo ląsteles, gali skverbtis giliau ir nudegimai būna sudėtingesni“, – aiškino V. Morozovas.

Valerijus Morozovas

Patyrus nudegimą cheminėmis medžiagomis pirmoji pagalba tokia pati, kaip ir patyrus terminį nudegimą: plauti pažeistą vietą tekančiu vandeniu.

„Tik skirtingai nuo terminiu nudegimu mums nereikia labai šaldyti vietos, ir reikia kuo geriau išplauti žaizdas, tad plovimo laikas nėra ribojamas. Kuo daugiau vandens papuls ant pažeisto ploto, tuo labiau praskiesim dirginančią medžiagą ir sumažinsime jos poveikį“, – patarė pašnekovas.

V. Morozovas taip pat priminė apie klaidą, kurią neretai daro gyventojai nusideginę cheminėmis medžiagomis: „Dažna klaida, ypač populiarėjanti dėl kinematografų, labai mėgstančio tokius mitus, kad rūgšties poveikį reikia neutralizuoti su šarmu ir atvirkščiai. Pildami sodą ant rūgšties pažeistos odos, ar actą ant nusideginimo šarmu vietoje jūs tik dar labiau pažeisite odą ir gausite dvigubą nudegimą. Nereikia naudoti nieko, apart švaraus tekančio vandens“.

Klaidos, kurių būtina vengti

Toliau kalbėdamas apie klaidas, kuriomis gyventojai gali sau tik labiau pakenti patyrus nudegimą, gydytojas paminėjo ir tai, kad per ilgas ir per stiprus šaldymas taip pat gali sukelti neigiamų padarinių.

„Tada galimi antriniai pažeidimai šalčiu, nes oda ir po ja esantys audiniai jau pažeisti karščio. Šaldyti reikėtu šaltu vandeniu 15–30 minučių, ledukais 3–5 minutes“, – dar kartą pakartojo jis.

Taip pat dažna klaida tampa įvairių liaudyje populiarių priemonių naudojimas – šlapimas, druska, soda, kiaušiniai, grietinė ir panašiai.

„Tos priemonės ne tik nepadeda, bet gali būti ir žalingos – šlapimas nėra toks šaltas kaip vanduo iš čiaupo, ir, vargu, ar galima užtikrinti jo srovę 15–30 minučių nudegimo vietos vėsinimui. Tuo metu druska ir soda prisideda prie pažeidimo, kaip cheminės medžiagos, labai sudirgina odą ir sustiprina skausmą, o riebalai sudaro plėvelę ir neleidžia atvėsti odai, taip didindami pažeidimą“, – argumentavo pašnekovas.

Valerijus Morozovas

Dar viena priemonė, kurios reikia vengti, – pūslių plėšymas ar pradraskymas. Jei pūslės yra nepažeistos, po jomis yra sterilus skystis, kuris apsaugo ir skatina odos augimą. Tokiu atveju jau po 2–3 dienų galima tikėtis pirmo sluoksnio naujos odos.

Gydytojas taip pat atkreipė dėmesį, kad nudegimus patyrus vaikams reikia nepamiršti, kad jų oda yra plonesnė ir jautresnė. Todėl tokio paties sužalojimo pasekmės vaikui gali būti stipresnės.

„Taip pat jų kūno masės ir ploto santykis toks, kad greičiau atsiranda sisteminis pažeidimas, karščiavimas, šaltkrėtis, šokas. Vaikai mažiau pakantūs skausmui, jie greičiau netenka skysčių per plačius nudegimus, komplikacijos, tokios kaip randai augančiam vaikui gali būti grėsmingesnes“, – akcentavo V. Morozovas.

Atsisiųsk LIETUVOS DRAUDIMO pirmosios pagalbos atmintinę.