„Sakyti, kad nutrauktume švietimo procesą, nereikėtų. Jei mokykla pasiruošė ir paruošė tėvus, tinkamai juos instruktavo, mokykla pasiruošusi užbaigti mokslo metus ir su nuotoliniu mokymu“, – tikina pedagogė.

Simono Dacho progimnazijos mokytoja pasakojo, kad su savo mokiniais dirba su „Classroom“ platforma.

Dar iki nuotolinio mokymo pradžios mokyklos administracija pasirūpino, kad tam būtų sukurtos virtualios klasės, kiekvienam vaikui buvo sukurtas elektroninis paštas, o vėliau vaikai sėkmingai jungėsi prie vaizdo pamokų ir pamokos vyko sklandžiai.

Stengiasi išlaikyti įprastinę tvarką

„Jei klasėse turiu po 30 vaikų, tai tik vienoje klasėje buvo prisijungę 27. Visur kitur susijungia visi vaikai“, – kalbėjo mokytoja.

V. Norvaišienė pastebėjo, kad vaikai aktyviai jungiasi prie vaizdo pamokų ir dėl smalsumo: jiems įdomu pamatyti vieni kitus, kaip mokytojai dėsto pamoką.

„Žinoma, trūksta akių kontakto, bet, kai dėstau vaizdo pamoką, bandau mokinius pajudinti – prašau perskaityti, atsakyti, kreipiuosi į mokinius vardais“, – pasakojo pedagogė.

Mokytoja pridėjo, kad nebando vaizdo pamokų sau palengvinti užleisdama ilgų vaizdo įrašų. Pasak mokytojos, vaikai pasiilgę gyvo žodžio, todėl su jais stengiamasi kuo daugiau tiesiogiai bendrauti.


„Be to, turime labai gerą interaktyvių žemėlapių bazę. Juos ir naudoju pamokose. Taip pat naudoju vadovėlių, savo iškarpas internete. O vaizdo filmus naudoju tik labai trumpus, kokių 3 minučių, kur mokiniai pasižiūrėję turi atsakyti į klausimus“, – savo nuotolinio darbo specifika dalijosi progimnazijos geografijos mokytoja.

V. Norvaišienė taip pat pridėjo, kad ruošdamasi nuotolinėms pamokoms stengiasi išlaikyti įprastinių pamokų tvarką.

„Visada pamoką pradedu nuo 10 klausimų iš praėjusios pamokos. Taip darau ir dabar. Kol vienas, norintis gauti pažymį, atsakinėja į klausimus, kita gali pasitikrinti savo atsakymus“, – tęsė pašnekovė.

„Ir vaikams pasakiau, kad nenoriu nieko naujo. Noriu, kad jie prisijungę prie mano vaizdo pamokos pasijustų kaip įprastoje geografijos pamokoje“, – akcentavo mokytoja.

Svarbu aiški pamokos eiga

Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos pedagogė kartu pastebėjo ir dar vieną teigiamą nuotolinio mokymo aspektą: mokantis nuotoliniu būdu griežtesnė mokinių kontrolė.

„Prasidėjo pamoka ir niekas vėluojančių nelaukia. Pamokos pradžioje įjungiu testą ir jie žino, kad po 15 minučių jis pasibaigs“, – teigė ji.

Kalbėdama apie savarankiškas mokinių pamokas, mokytoja pabrėžė, kad labai svarbu mokiniams smulkiai surašyti pamokos eigą: kiek minučių kam skiriama. Davus smulkų instruktažą mokiniams, jiems lengviau atlikti užduotis ir mokytis savarankiškai.

Pasiteiravus, ar mokytoja nebijo, jog po pirminio entuziazmo mokiniai praras motyvaciją ir vėliau bus sudėtingiau jų sulaukti nuotolinėse pamokose, V. Norvaišienė teigė tam pasiruošusi, tačiau ne todėl, kad ugdymo procesas vyksta nuotoliniu būdu, o todėl, kad pavasarį, ypač po Velykų, mokinių motyvacija mokytis atšilus orams visuomet nuslūgsta.

Platformas naudos ir pasibaigus karantinui

Šiaurės licėjuje geografijos moksleivius mokantis Simonas Šabanovas pasakojo, kad jo mokykla nuotoliniam mokymui pasirinko du mokymo modelius.

„Iš pradžių Šiaurės licėjus Vilniuje ir Kaune startavo su asinchroniniu modeliu, kur raktinį vaidmenį vaidina „EDUKA“ sistema. Čia radome ir turinį, galimybę teikti nuolatinį grįžtamąjį ryšį“, – pasakojo jis.

Vėliau ugdymo procesui buvo panaudotas ir sinchroninis modelis, aktyviai naudojant „Microsoft Teams“ ir „EDUKA“ sistemas. Jas mokytojas derina ir su kitomis programomis, jas integruojant.


„Čia atsirado galimybė turėti savo klases, atlikti įvairias personalizuotas užduotis, dirbti grupėse ir net rašyti atsiskaitomuosius darbus. Ši integruota „Microsoft Teams“ ir „EDUKA“ sistema leido nuolat konsultuoti mokinius, o veiklas išdėliojome pusę vaizdo būdu, o kita dalis savarankiško mokymosi, kai nuolat galima gauti konsultaciją žodžiu ar raštu“, – tęsė pašnekovas.

S. Šabanovas džiaugėsi, kad mokiniai gauna pakankamą užduočių kiekį ir jie toliau laikosi įprasto mokyklos ritmo.

„Nuotoliniame ugdyme labai svarbu aiški dienotvarkė. Tokiu būdu mums bus tikrai daug lengviau grįžti vėl į mokyklą fiziškai“, – įsitikinęs geografijos mokytojas. Jis taip pat džiaugėsi, kad šiuo metu nuotoliniam ugdymui įvaldytos naujos platformos puikiai pasitarnaus ir vėliau organizuojant mokymo procesą.

Mokinius domina virtualios kelionės

Geografijos mokytojas prisipažino, kad iš pradžių ruošimosi pamokomis procesas užtruko ilgiau.

„Pirmosiomis savaitėmis, aišku, kad pastebėjome, kad pasiruošti užtrunka ilgiau. Ieškai metodų ir priemonių, kurios tiktų nuotoliniam mokymui. Ne viskas, ką naudojome mokykloje, gali būti įgyvendinama tomis pačiomis priemonėmis kaip ir seniau. Čia dar svarbiau tampa virtualios laboratorijos, vaizdo ir garso siužetai, mokymo/si platformos, skaitmeninės priemonės, bet išlieka ir svarbiausias dalykas – pasikalbėjimas, bendravimas, susirašymas su mokytoju ir savo klasiokais“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasiteiravus, kaip mokant nuotoliniu būdu efektyviausia sudominti mokinius, S. Šabanovas paminėjo įdomųjį klausimą, kurį užduodant rodomi įvairūs siužetai, nuotraukos ar tekstai.

„Tai tiesiogiai „užkabina“ mokinius atrasti ir tyrinėti. Mokiniams net sudėtingesnės užduotys, jeigu jos įdomios, tampa suprantamos. Juk pasinaudojant virtualiomis sistemomis galima išmatuoti azimutus vietovėje prie aukščiausio pasaulio krioklio ar upės plotį, o gal nukeliauti prie Poškos Baublių“, – vardijo pedagogas.

Patarimai ir tėvams

S. Šabanovas turėjo ir ką patarti tėvams. Pasak jo, pastarieji turi suprasti, kad reikia skatinti mokinių savarankiškumą. Jiems reikia priminti apie aiškią dienotvarkę. Jei vaikai klausia, juos pakonsultuoti, o jei nepavyksta – priminti, kad viskas iš karto nebūtinai turi būti aišku. Juk tai ir yra mokymosi procesas.

„Manau, kad nuotolinės ugdymo platformos ir ateityje praturtins ugdymo procesą. Juk čia yra puiki galimybė kaupti ir stebėti informaciją apie pažangą, galimybė praturtinti mokyklą įvairesniais metodais ir priemonėmis. Kaip ir kiekvienas būdas, jis turi ir pliusų, ir minusų, bet čia labai svarbus mokinio atsakomybės jausmas“, – svarstė geografijos mokytojas.