Po partiją sukrėtusio korupcijos skandalo kurį laiką pirmininko pareigas ėjęs R. Šimašius yra svarbus liudytojas „MG Baltic“ byloje – du kartus pareigūnų apklaustas politikas turėjo atsakyti į klausimus ne tik apie pokalbius su kyšininkavimu kaltinamu E. Masiuliu, bet ir apie koncerno „MG Baltic“ valdybos nario Romano Raulynaičio apsilankymą jo kabinete.
Pareigūnai sostinės mero klausinėjo ir apie viešai neskelbiamus, dažniausiai liberalų „trijulės“ susitikimus kiekvieną penktadienį devynioliktajame Vilniaus miesto savivaldybės aukšte – R. Šimašiaus, kurį bendražygiai vadindavo tiesiog Remiu, pasitarimų kambaryje partijos vadovybė rinkdavosi aptarti, kaip patys sakė, aktualijų Vilniaus miesto savivaldybėje.
„Buvo manoma, kad partijos sėkmė 2016 m. Seimo rinkimuose priklausys nuo to, kaip atrodys partija Vilniuje, – apklausoje sakė R. Šimašius. – Per šiuos pasitarimus buvo aptarinėjami politiniai, o ne administraciniai klausimai – šie pasitarimai buvo nukreipti į tai, kaip visuomenei išryškinti partijos darbus ir bendradarbiavimą su kitomis partijomis.“
Kaip Liberalų Sąjūdžiui susiklostė rinkimai, visi žinome – po, įtariama, 106,2 tūkst. eurų kyšio paėmimo Seimo pašonėje liberalai patyrė visišką fiasko, nors dar prieš pinigų paėmimą koncerno „MG Baltic“ vadovai E. Masiuliui jau matavo premjero kėdę.
Ir ne tik – tikėjo, kad liberalai, su kuriais verslininkai „dirbo“ mažiausiai dešimt metų, užims tvirtas pozicijas Seime ir įvairiose ministerijose bei padės koncernui įgyvendinti iš anksto sudarytą „rinkiminį paketą“ – svarbiose valstybės įstaigose išlaikys jiems tarnaujančius vadovus.
Į Šimašių – kritikos strėlės
Nors R. Šimašius priklausė, rodos, neišskiriamam liberalų vadovybės „trejetukui“, tačiau jis buvo vienintelis, kurio darbine veikla koncerno vadovybė nebuvo patenkinta – kriminalinės žvalgybos metu pareigūnai užfiksavo ne vieną pokalbį, kurių metu buvo piktinamasi sostinės mero neveiklumu. Ir – kitokiu požiūriu. Ne tokiu, kokio reikėjo koncernui.
Į šią vakarienę G. Steponavičius ir E. Masiulis atvyko iš karto po partijos valdybos posėdžio – nors buvo žadėjęs vykti kartu, bet netikėtai R. Šimašius pasirinko kitą susitikimą ir, anot E. Masiulio, išvyko pas dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiąjį redaktorių Gedvydą Vainauską.
„Ko labiau bijo, pas tą ir išvarė, nu, aišku“, – pareigūnai slapta užfiksavo, kaip koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus reagavo į tokią jam ne itin malonią žinią. Tiesa, nors ir neatvyko, bet vėliau, vakarienei pasibaigus, paprašė R. Šimašiui perduoti dovanų maišelį su alkoholiniais gėrimais, nors šis „ir negeria“.
R. Šimašius buvo linksniuojamas ne tik šios vakarienės metu, bet ir prieš ją, kai koncerno „trejetukas“ D. Mockus, R. Kurlianskis ir R. Raulynaitis, laukdami „vėluojančių liberalų“, kalbėjosi, kaip su jais reikės bendrauti.
„Tai labai (necenzūrinis žodis, reiškiantis „nesityčiokite“ – DELFI), tas nėra smagu... visą vakarą“, – verslo partnerių prašė R. Kurlianskis.
Be to, vienintelis koncerno „MG Baltic“ akcininkas piktinosi, kad iš bendradarbiavimo su politikais negauna naudos, nors moka pinigus, o „po penkias štukytes“ imantys politikai „žiurkiauja“: „Iš tikrųjų reikia matyti rezultatus“.
Bet įsikarščiavusį D. Mockų puolė raminti R. Kurlianskis, kuris G. Steponavičiui yra gyręsis, jog būtent jis tvarko 98 proc. visų reikalų su politikais.
Norėjo pakenkti konkurentams
Šios kalėdinės vakarienės metu koncerno vadovybė iškėlė liberalams labai svarbų klausimą – jiems rūpėjo, kad R. Šimašiaus vadovaujama savivaldybės taryba nutartų paminklą tautos patriarchui Jonui Basanavičiui statyti ne Aušros Vartų g., priešais Lietuvos nacionalinę filmarmoniją, o Konstantino Sirvydo skvere, šalia Prancūzijos ambasados.
Šio paminklo statybas tuomečiui premjerui Algirdui Butkevičiui buvo pažadėjęs finansuoti koncerno „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus – esą tai būtų dovana Lietuvai valstybės įkūrimo 100 metų minėjimo proga.
Politinės korupcijos byloje tyrimą atlikę prokurorai įtaria, kad paminklą K. Sirvydo skvere koncernas norėjo statyti pakenkdamas savo konkurentui – verslininko Roberto Dargio vadovaujamai statybų bendrovei „Eika“. Apie tai puse lūpų per apklausą prokuratūroje užsiminė ir pats koncerno valdybos narys R. Raulynaitis.
Tačiau neatmetama galimybė, kad ir pats koncernas ateityje ketino vykdyti statybos darbus, nes kaip tik tuomet „MG Baltic“ priklausanti statybų bendrovė vykdė ambicingus projektus centre ir Užupyje.
Nustayta, kad koncernas dėjo dideles pastangas, kad geroje Senamiesčio vietoje būtų sutrukdytos galimos konkurentų statybas – dar išvakarėse, kai paminklo statymo vietos klausimas turėjo būti svarstomas savivaldybės tarybos posėdyje, R. Kurlianskis, R. Raulynaitis ir E. Masiulis susitiko prie Seimo esančiame restorane „Stebuklai“. Šį susitikimą slapta užfiksavo specialiųjų tarnybų pareigūnai.
Būsi premjeras, perkirpsi juostelę
„Yra, žinai, kokia situacija – metų pradžioj Mockus suvedė, jo, Mockus su premjeru sutarė... statys Basanavičiui“, – pokalbį su E. Masiuliu apie svarbų klausimą pradėjo R. Raulynaitis.
„Koks skveras?“ – E. Masiulis nesuprato, apie kurią vietą kalba R. Raulynaitis.
„Skveriukas, skveriukas ir toks, – tęsia R. Raulynaitis. – Va, prancūzų... jo, tai ten, fontanas... Taip, ir ten kažkur tai. Jo, ar... Kadangi papuolei, kur rimti verslininkai statytų namus...“
Žinia apie galimas statybas nustebina E. Masiulį: „Ten neįmanoma statyt namus. Yra įsakymas.“
Kurlianskis: jeigu gali, paprotink Remigijų
Kad tai, kas vyksta, „neatrodo labai gerai“ ir E. Masiuliui, o čia R. Raulynaitis jį dar patikina, kad „ten... interesai, bet būna banalu“.
„Nu pačiam čia viena iš dedamųjų jūsų sėkmės bus...“ – E. Masiuliui paaiškina R. Kurlianskis.
E. Masiulis patikina, kad pasistengs pagelbėti ir padarys „kažkokius tai“ veiksmus, bet įspėja, jog tuo viskas nesibaigs ir reikia galvoti apie tolesnius sprendimus.
„Potekstės“, kurių Remis nežino
„Čia, čia lygiai tas pats, kaip tu šnekėjai, – įsiterpia R. Raulynaitis. – Imk vėliavą, daryk, nešk, džiaukis, nu kažkaip tai, nu, ne, ne, netrukdyk, o pats vadovauk, pats pasidžiauk tenais. Kelis mėnesius ta tema nenueina nuo, nuo, iš laikraščių, žinai, visiems jau įdomu, žinai, visi žino, kas yra Basanavičius.“
O R. Raulynaitis jį net pamoko, ką reikia sakyti: „Sakyk, kad mums visai nepatogu, žinai, kažkas tai kiti kiti verslininkai nu... Nustumia mus nuo...“
„Kelio“, – įsiterpia R. Kurlianskis.
„Aš manau, kad čia Remis taip, nu, tikrai, matyt, tam, nežino potekstės, yra, žinai“, – atsako E. Masiulis.
Kreipėsi pagalbos į bendrapartietį
Po šio susitikimo E. Masiulis ėmėsi konkrečių veiksmų – telefonu susisekė ne su R. Šimašiumi, o Vincu Jurgučiu, kuris Vilniaus savivaldybės taryboje vadovavo Liberalų Sąjūdžio frakcijai.
„Žiūrėk, trumpai norėjau paklaust – rytoj ten tarybos posėdyje jau yra, mačiau, sprendimas dėl to, kur ten Basanavičiaus paminklas turi stovėt, – į partijos kolegą kreipėsi tuometis Liberalų Sąjūdžio pirmininkas. Kai šis pritariamai atsakė, E. Masiulis tęsė klausdamas: – Ar ten tik rytoj planuojama apsiribot pateikimu kažkaip tai, ar iš karto priimsit ten jau sprendimą? Ten toks yra, yra prašymas. Jeigu yra galimybė, dar nepriiminėt iki galo rytoj sprendimų arba išimti iš darbotvarkės. Aš tau paskui biškį papasakosiu daugiau.“
„Ir mūsų tas variantas, tai yra Filharmonijos variantas“, – informuoja tarybos narys ir nustebęs klausia, kodėl čia taip rūpi, užsimena, kad yra pateiktas Artūro Zuoko pasiūlymas paminklą statyti K. Sirvydo skvere.
V. Jurgutis atsako, kad motyvų nežino, tačiau patikina, kad posėdyje bus tik pateikimas dėl rezoliucijos: „Tai, vadinasi, ne viena stadija yra, kad pateikimas...“
„Tai pateikimas, tai būtų galima gal sutart, kad pateikimu ir apsiribot rytoj tada, nes aš sakau, kad ten jie nuvažiuotų tada pas Remigijų kažkaip, išdėstytų savo argumentus, nu, motyvus, dėl tos kitos, reiškia tos kitos vietos“, – toliau telefonu kalba E. Masiulis.
„Ta prasme, kodėl čia, man irgi šiek tiek keista, kodėl čia, jeigu tie, iniciatoriai inicijuoja vienoje vietoje, tai kodėl čia dabar būtinai kitoj?“ – nustebimo neslepia Liberalų frakcijos savivaldybėje seniūnas.
Iš fantastikos srities
Tokios kalbos nustebina V. Jurgutį: „Nu man tai čia toks iš fantastikos srities“.
„Bet maždaug visko gyvenime tai čia nutinka, – atkerta E. Masiulis ir prašo: – Jeigu kartais dar būtų galimybė, ar ten Remį matysi, nu kad paprašyt, perduok prašymą, kad neforsuotų jokio priėmimo rytoj, tegul dar tada ten komitetai svarsto, ar kažką, žinai. Žinai, tegul eina jie ten, savo dėsto tas pozicijas ir taip toliau, tai, jeigu ką, tai tada taip sutarkim, kad dar biškį laiko duokim.“
E. Masiulis garantavo, kad viskas bus tvarkoj: „Šitie mecenatai ateis, nes aš suprantu, ten yra tiek konkretūs mecenatai, kurie jau yra tenais davę tuos visus pažadus finansuot tą skulptūros pastatymą, nes ten jie jau kažkokius maketus daro, aš taip suprantu.“
Suveikė argumentas: valdžioje – valdžiažmogiai
Kitą rytą, kol savivaldybės tarybos nariai dar nebuvo susirinkę į posėdį, pareigūnai užfiksavo R. Raulynaičio telefonu išsiųstą SMS žinutę E. Masiuliui.
„Sveiki, tikiuosi, neužmiršot mūsų, – rašė koncerno valdybos narys. – Aš su Darium pašnekėjau apie ką prašei. Ok, iki.“
„Sveiki, šiandien galutinių sprendimų neturėtų būti“, – tik po dviejų valandų į SMS atsakė E. Masiulis.
Ir tą pačią sekundę, kai E. Masiulis išsiuntė SMS, jam telefonu paskambino V. Jurgutis. „Nu užkūriau aš čia su tuo Basanavičium“, – sako jis.
„Užkūrei? Nu tai labai gerai“, – džiaugiasi E. Masiulis.
„Nu tai jam (R. Šimašiui – DELFI) labai suveikė argumentas, kai pasakiau, nu, mes čia labai geri, bet kitiems žmonėms atrodo, kad mes labai valdžiažmogiai. Ir jei turi tokią emociją, kad mes čia su jais nekalbam.“
„Bardauskienė, kaip sakoma, tam Remigijui suformavo visą, reiškia, tą poziciją, – atkerta E. Masiulis. – Bet jis tegul išgirsta ir kitą poziciją tų žmonių, kurie deda pinigus ir statys tą paminklą, žinai. O kaip ten galutinai pasispręsim, tai okei. Aš, šita, irgi neturiu, žinai, aš nesu, kažkoks tai ten, žinai. Ar čia prie Filharmonijos geriau, ar čia geriau tenais prie prancūzų ambasados.“
Apie Butkevičiaus spaudimą
„Sutariau tada, kad Remigijus tada turėtų susėdimą ten su tais žmonėmis, – atsako V. Jurgutis. – Aš tik galvoju, nežinau, kokiu čia formatu.“
Bet apie tai E. Masiulis jau nebuvo linkęs kalbėti telefonu – nurodė, kad jiedu susitiks „štabo posėdyje“ ir jis viską paaiškins, „kas ten per žmonės ir kaip ten su kuo sukontaktuoti“.
Šie su V. Jurgučiu vykę pokalbiai ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti E. Masiuliui, tačiau jis atsakė komentuoti jų turinį. Po korupcijos skandalo iš politikos pasitraukęs „būsimasis premjeras“ atsisakė komentuoti ir prie Seimo esančiame restorane vykusio susitikimo metu pareigūnų slapta įrašytą pokalbį. Tuo metu V. Jurgutis aiškino, kad sutiko įvykdyti E. Masiulio prašymus, o klausimo svarstymas savivaldybės taryboje buvo išimtas iš darbotvarkės.
Nors ir neigė daręs spaudimą, bet 2016 m. rugsėjį per apklausą prokuratūroje E. Masiulis pateikė savo versiją – esą savivaldybės interneto puslapyje buvo nurodyta, jog rezoliucijos projekto „Dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ rengėja buvo savivaldybės darbuotoja D. Bardauskienė, siūliusi tautos patriarcho paminklą statyti priešais Nacionalinę filharmoniją.
Dabar jau buvęs politikas tikino, kad reaguodamas į šią informaciją nutarė pasikalbėti su R. Šimašiumi, o taip jau sutapo, jog po kelių dienų apie tai kalbėjosi ir su koncerno „MG Baltic“ atstovais R. Kurlianskiu ir R. Raulynaičiu, kurie užsiminė, jog parinkdama paminklo vietą savivaldybė „nerengė platesnės visuomeninės diskusijos dėl vietos parinkimo“.
„R. Kurlianskis ir R. Raulynaitis laikėsi pozicijos, jog tinkamesnė vieta šiam paminklui statyti yra Kultūros ministerijos sudarytos komisijos parinkta vieta K. Sirvydo skvere“, – sakė E. Masiulis.
Masiulis: norėjau, kad į diskusiją įsitrauktų visuomenė
Nors slapta įrašytuose pokalbiuose yra užfiksuota, kaip koncerno atstovai prašo E. Masiulio pagalbos, tačiau šis tikino, jog tokių prašymų nesulaukė.
„Pagal situaciją supratau, kad šie turi lūkestį, jog aš pasikalbėsiu su Vilniaus miesto savivaldybės vadovais, todėl baigdamas su jais pokalbį pasakiau, jog pasikalbėsiu“, – aiškino buvęs Liberalų Sąjūdžio vedlys.
E. Masiulis negalėjo pasakyti, kodėl R. Šimašius išbraukė paminklo statybos klausimą iš gruodžio 2 d. darbotvarkės. „Aš niekam nedariau įtakos, nesistengiau ir nesiekiau paveikti, taip pat ir man niekas nedarė įtakos, man nėra žinoma, ar šio paminklo vietos parinkimas buvo, yra ar gali būti finansiškai naudingas koncernui „MG Baltic“, ar R. Kurlianskiui asmeniškai“, – sakė jis.
Į Šimašiaus kabinetą – nutografuoti Senamiesčio panoramos
Šį klausimą prokurorai norėjo užduoti pačiam R. Kurlianskiui, tačiau nė į vieną klausimą, susijusį su jam pateiktais įtarimais, jis neatsakinėjo. Tuo metu „MG Baltic“ valdybos narys R. Raulynaitis prisipažino, kad 2015 m. pabaigoje buvo apsilankęs pas R. Šimašių.
„Lankiausi pas Vilniaus miesto merą R. Šimašių savivaldybėje, nes turėjau tikslą iš jo darbo kabineto nufotografuoti Senamiesčio panoramą“, – sakė R. Raulynaitis.
Apie ką kalbėjosi su meru, koncerno teisininkas negalėjo pasakyti, nes esą nepamena, tik pripažino, kad R. Šimašiui yra minėjęs, jog paminklą J. Basanavičiui reikia statyti K. Sirvydo skvere.
Atminties sutrikimais prokuratūroje skundėsi ne tik R. Raulynaitis, bet ir E. Masiulis, V. Jurgutis ir net pats R. Šimašius. Tiesa, Vilniaus meras neslėpė, kad pažįsta koncerno „trejetuką“ – D. Mockų, R. Raulynaitį ir R. Kurlianskį.
Paklaustas, kodėl iš tarybos posėdžio buvo išbrauktas klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo statymo vietos, R. Šimašius aiškino, kad „šį klausimą atsiėmė rengėjai“.
„Aš taip pat palaikiau sprendimą atšaukti šios rezoliucijos priėmimą“, – sakė meras, patikinęs, kad E. Masiulis neturėjo jokių prašymų, susijusių su paminklo statyba.
Nors ir ne viską prisiminė, tačiau pokalbis su R. Raulynaičiu jo darbo kabinete, kai šis esą atėjo „nufotografuoti Senamiesčio panoramos“, įstrigo.
Landsbergis irgi turėjo nuomonę
„Pokalbio metu R. Raulynaitis prašė, kad palaikyčiau koncerno „MG Baltic“ siekį, jog Vilniaus miesto savivaldybėje būtų pritarta dėl paminklo J. Basanavičiui pastatymo K. Sirvydo skvere, – sakė R. Šimašius. – R. Raulynaitis man užuominomis pasakė, kad turi informacijos, jog K. Sirvydo skverą norima užstatyti, bet aš pasakiau, kad ten statybos darbai yra neįmanomi, o tokia savivaldybės pozicija yra ne kartą išsakyta viešai ir pastabose dėl Vilniaus Senamiesčio apsaugos plano, kuris tuo metu dar nebuvo priimtas.“
R. Šimašiaus atmintis nė kiek nepagerėjo ir po pusmečio, kai jis turėjo galimybę apmąstyti praeitį – meras dar kartą buvo apklaustas 2017 m. kovą.
Ne ką jis turėjo pasakyti ir apie pokalbiuose minimą savo patarėją D. Bardauskienę, kuri buvo pateikusi savivaldybės specialistų nuomonę dėl paminklo statybų Aušros Vartų g.
„R. Raulynaitis susitikimo metu man buvo pasakęs, kad D. Bardauskienė yra dirbusi pas statybų verslu užsiimantį R. Dargį ir iki šiol atstovauja jo interesams“, – sakė sostinės meras.
Steponavičius: o viskas buvo taip...
Geriausiai, kas buvo, nors ir tiesiogiai nedalyvavo svarstant paminklo statybų klausimus, prisiminė liberalas G. Steponavičius – jis prokuratūroje prisipažino, kad kiekvieną penktadienį mero kabinete vykdavo partijos vadovybės pasitarimai Vilniaus miesto valdymo klausimais.
Be to, G. Steponavičius puikiai prisiminė ir kalėdinę vakarienę su koncerno vadovybe. „E. Masiulis informavo koncerno vadovus, kad dėl ginčytinos paminklo statymo vietos jis, kaip ir buvo prašytas prieš tai, kalbėjosi su R. Šimašiumi“, – sakė piktnaudžiavimu kaltinamas Seimo narys.
„MG Baltic“ byloje minima ir girta prie vairo avariją sukėlusi dabar jau buvusi Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė. Jau kitoje straipsnių ciklo apie „MG Baltic“ bylą dalyje apie tai, kaip skandalingoji valstybės tarnautoja stojo į koncerno pusę.