Prieš dvejus metus Lietuvos žiniasklaidoje aprašytas „Maximos“ akcininkų konfliktas buvo aptarinėjamas ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) – teismui perduotos baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad bendrovę valdantys verslininkai norėjo, jog būtent VMI taptų jų „kovos įrankiu“.

Bent taip pareigūnams nurodė tuometis VMI vadovas Dainoras Bradauskas, aukštas pareigas turėjęs palikti dėl neformalaus bendravimo su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu.

Dar 2015 m. rugpjūčio 28 d. Valstybės saugumo departamento (VSD) žvalgybininkai sostinės restorane „La Cave“ užfiksavo D. Bradausko ir R. Kurlianskio susitikimą, kurio metu jie apkalbėjo ne tik įvairaus rango Lietuvos politikus, VMI atliekamus mokestinius patikrinimus, bet ir diskutavo apie tuo metu visą šalį sudrebinusį „Maximos“ akcininkų Mindaugo Marcinkevičiaus ir Nerijaus Numavičiaus konfliktą.

Ir ne tik – VMI vadovas prisipažino kalbėjęs su tuomečiu finansų ministru Rimantu Šadžiumi apie stambaus verslo susivienijimą bendrai kovai prieš prieš jiems kaskart taikomus vis didesnius apribojimus ir siekį į biudžetą surinkti kuo daugiau mokesčių.

Dainoras Bradauskas
Aš papasakojau Šadžiui, sakau, ministre, sakau, su „Maxima“, sakau, čia yra sakau, labai blogai, sakau. Kuria prasme blogai, klausia. Sakau – stambusis verslas susivienijo, sakau. Buvo, sakau, visų turtingiausių Lietuvos žmonių susiėjimas, sakau, ir jie nusprendė, kad čia ir juos apvagia.
„Aš papasakojau Šadžiui, sakau, ministre, sakau, su „Maxima“, sakau, čia yra sakau, labai blogai, sakau, – pareigūnai įrašė D. Bradausko žodžius. – Kuria prasme blogai, klausia. Sakau – stambusis verslas susivienijo, sakau. Buvo, sakau, visų turtingiausių Lietuvos žmonių susiėjimas, sakau, ir jie nusprendė, kad čia ir juos apvagia. Ir sakau, dabar žinokit, kad kai aš skaičiuoju tas sumas dėl agresyvaus planavimo po vieną, tai žinot, jie dar vienas iš kito pasišaipydavo, žinai – mokesčių, girdėjau, nemoki. O dabar, sakau, jie susivienijo. Už kiekvieną, sakau, stambią grupę jie visi vieningai dirbs.
Dainoras Bradauskas
O ministras man sako, einam pas premjerą, reikia šitą problemą pasakyt.
Dainoras Bradauskas
„Maximą“, sakau, ten žiūrėsim, sakau, ten nereikia spangt, sakau, nėra ten tokių nesąmonių, žinai. Bet, sakau, ką aš toliau darysiu, sakau... Kai man bus, man dabar bus dvigubai sunkiau, sakau, jie kartu mes visus resursus... Prieš VMI, sakau, žinai.
Sakau, tai va, žinokit, dabar, sakau, man tiek apsunkino darbą, sakau. Su tais didžiaisiais ir, sakau, čia „Maxima“ ne prie ko. „Maximą“, sakau, ten žiūrėsim, sakau, ten nereikia spangt, sakau, nėra ten tokių nesąmonių, žinai. Bet, sakau, ką aš toliau darysiu, sakau... Kai man bus, man dabar bus dvigubai sunkiau, sakau, jie kartu mes visus resursus... Prieš VMI, sakau, žinai.
Dainoras Bradauskas
Šadžius sako, kad, Dainorai, reikia su niekuo nesipykt, nieko tu nedaryk. Tu čia tik surink informaciją, kur ten tie įstatymai, kokie, žinai ir viskas.
Bet Šadžius sako, kad, Dainorai, reikia su niekuo nesipykt, nieko tu nedaryk. Tu čia tik surink informaciją, kur ten tie įstatymai, kokie, žinai ir viskas.“

Po tokio D. Bradausko pasakojimo R. Kurlianskis neslepia nuostabos: „Bet tu čia ir sugalvojai, nu. Ne, šiaip viskas logiška. Reiškia, nes nugi šita, ką pasakė, (keiksmažodis, reiškiantis „drožti“ – DELFI) reikia didžiąsias grupes.“

„Bet tu gerą idėją, žinai... – tęsia D. Bradauskas. – Aš iš to, ką tu praeitą kart pasakei, aš nu, susimąsčiau, žinai. Nu, taip va taip. Tai iš esmės dabar gavosi taip, kad nu aš pasakiau, pasakiau, viskas, chebra, žiūrėkit. Nes visi susivienijo prieš tai. (...) Ir, aišku, rinkimai artėja.“

O rinkimai yra tas metas, kai aukštas pareigas užimantys politikai užsimerkia prieš stambiąsias verslo grupes – R. Kurlianskis ir D. Bradauskas pripažįsta, kad Seimo nariai ir ministrai nori dar vieną kadenciją dirbti Lietuvai, todėl „niekas nešoks ant bankės niekam“.

„Jie dabar norės būt geri visiems, – sako tuometis VMI viršininkas. – Vienas dalykas – ir pinigų reikia, kitas – reikia ir palaikymo, nes rinkimai yra toks dalykas... Nuo stambiųjų regionuose ypatingai daug kas priklauso.“

Įstatymas, atimantis pinigus

Artėjantys 2016-2020 m. kadencijos Seimo rinkimai pokalbyje buvo minimi neatsitiktinai – politinės korupcijos bylos duomenys rodo, kad dar 2015 m. lapkritį, kai politikams darbo vieta buvo garantuota mažiau nei metams, parlamente buvo užregistruotas Finansų ministerijos pateiktas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas. Jį norėta priimti skubos tvarka, nes Europos Komisija prieš Lietuvą jau buvo pradėjusi teisės pažeidimo procedūrą – įstatymas turėjo pakeistas jau prieš metus.

Raimondas Kurlianskis
Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė per apklausą pareigūnams pasakojo, kad jos vadovaujamas departamentas inicijavo dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios ES direktyvos, kuria iš dalies keičiama anksčiau galiojusi direktyva dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, perkėlimą į Lietuvos teisę.

„Šios direktyvos esmė – kad patronuojančios ir dukterinės įmonės nesinaudotų dividendų apmokestinimo išimtimis tais atvejais, kai siekiama mokestinės naudos“, – sakė ministerijos atstovė. Kitaip tariant, siekta užkirsti kelią iki tol galiojusiai praktikai, kai iš užsienio gaunami dividendai Lietuvoje yra neapmokestinami, o juos išmokėjusi užsienio įmonė susimažina mokesčio bazę.

Jūratė Laurikėnaitė
Mes siekėme, jog šis įstatymo projektas būtų priimtas iki 2015 m. gruodžio 31 d. – kad būtų kuo greičiau perkeltos Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę ir vėliau nekiltų problemų dėl šios neperkėlimo laiku.
Ji prisiminė, kad Pelno mokesčio įstatymo pataisas Vyriausybė Seimui pateikė viename pakete su dar keliais įstatymų projektais, tačiau dėl neaiškių priežasčių ministerijai svarbus dokumentas buvo išimtas iš Seimo darbotvarkės projekto svarstymo ir priėmimo stadijoje.

„Mes siekėme, jog šis įstatymo projektas būtų priimtas iki 2015 m. gruodžio 31 d. – kad būtų kuo greičiau perkeltos Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę ir vėliau nekiltų problemų dėl šios neperkėlimo laiku, apie tai turėjo žinoti Seimo nariai, kurie dalyvavo Biudžeto ir finansų komitete bei darbo grupėse“, – teigė J. Laurikėnaitė.

Pavyko įtikinti, kad įstatymas aktualus

Biudžeto ir finansų komitetui tuo metu vadovavo Darbo partijos į Seimą deleguotas Petras Narkevičius. Politinės korupcijos byloje jo pavardė minima svarstant ne tik Pelno mokesčio, bet ir Vartojimo kredito įstatymą – įtariama, kad tuometis Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio prašymu turėjo paveikti šį politiką. Kaip ir tuometę darbiečių deleguotą Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ir frakcijos Seime seniūną Kęstutį Daukšį, kuris neslėpė, jog taip pat susitikinėjo su „MG Baltic“ vadovais.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai išsiaiškino, kad Finansų ministerijos iniciatyvai kuo greičiau priimti Pelno mokesčio įstatymo pataisas priešinosi holdingas „Vilniaus prekyba“, o šiame žaidime bene pagrindinį vaidmenį suvaidino tuo metu bendrovės valdybos nare buvusi Diana Dominienė ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis. Jie daugybę metų yra pažįstami.

Diana Dominienė
„Su R. Kurlianskiu bendravau draugiškai ir gana dažnai, vienas kitam pasakojome, kas vyksta verslo visuomenėje ir kitose mus dominančiose srityse – pasitardavome verslo, mokesčių, teisės klausimais, taip pat aptarinėjome ir įstatymų projektus“, – per apklausą Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) sakė įtakinga mokesčių specialistė D. Dominienė.
Diana Dominienė
Aš kreipiausi ir į koncerno „MG Baltic“ valdybos narį Vidą Lazicką, kuris iš pradžių sakė, kad šis klausimas jų nedomina, bet man pavyko įtikinti, jog tai aktualu ir jiems.
„Vilniaus prekybos“ valdybos narė buvo įsitikinusi, kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimu VMI darėsi platformą įmonių „šantažui“: „Seimui pateiktame šio įstatymo projekte ES Tarybos direktyva buvo perkelta ne tokioje apimtyje, kaip joje buvo nurodyta, todėl tokia pataisa galėjo atverti kelią VMI savivalei. Todėl kartu su įmone „Ernst&Young“ ir Laisvosios rinkos institutu sudarėme neformalią mokesčių ekspertų grupę šiam klausimui spręsti. Aš kreipiausi ir į koncerno „MG Baltic“ valdybos narį Vidą Lazicką, kuris iš pradžių sakė, kad šis klausimas jų nedomina, bet man pavyko įtikinti, jog tai aktualu ir jiems. Sutarėme, kad per lobistus Šarūną Frolenką ir Andrių Romanovskį bandysime perkelti direktyvą į šį įstatymą tokioje formoje, kaip ji buvo priimta.“ (A. Romanovskis DELFI tvirtina, nei Pelno mokesčio, nei jokiais kitais lobistinės veiklos atvejais neturėjo jokių santykių su „MG Baltic").

D. Dominienės teigimu, Finansų ministerijos pateiktame projekte buvo numatyta, kad išmokėjus dividendus iš dukterinės įmonės į holdinginę įmonę, dividendai bet kuriuo atveju galėjo būti papildomai apmokestinti.

The Seimas
Koncernas „dirbo“ Seime

Tuo metu „Vilniaus prekybos“ teisės vadovės pareigas tuo metu ėjusi Oksana Kostogriz prisipažino, kad dėl planuojamų priimti įstatymo pataisų buvo susitikusi su Valdu Sutkumi iš Lietuvos verslo konfederacijos.

Oksana Kostogriz
V. Sutkus informavo, kad toks klausimas yra aktualus, jis minėjo bendrovių „Orlen“ ir „Achema“ pavadinimus.
„Paprašiau, kad jis dėl šio klausimo pasikalbėtų ir su kitais konfederacijos nariais, – STT sakė ji. – Vėliau V. Sutkus informavo, kad toks klausimas yra aktualus, jis minėjo bendrovių „Orlen“ ir „Achema“ pavadinimus.“

Į diskusiją, susijusią su svarbaus įstatymo priėmimu, netrukus įsitraukė ir R. Kurlianskis.

„Su juo apie Pelno mokesčio įstatymo pataisas kalbėjausi 2015 m. spalio-gruodžio mėnesiais, R. Kurlianskis vieno susitikimo metu minėjo, kad jų lobistai nemoka dirbti ir netinkamai atstovauja įmonės interesams, minėjo, jog Seime niekas nesupranta, ko jie nori“, – per apklausą prisipažino D. Dominienė.

Diana Dominienė
R. Kurlianskis vieno susitikimo metu minėjo, kad lobistai nemoka dirbti ir netinkamai atstovauja įmonės interesams, minėjo, jog Seime niekas nesupranta, ko jie nori.
„Vilniaus prekybos“ valdybos narė neslėpė žinojusi, kad koncernas „MG Baltic“ taip pat „dirbo“ Seime“, tačiau kaip ir kokiu būdu, ši informacija jai esą nebuvo žinoma.

O kaip „dirbo“, šiandien jau nėra paslaptis – specialiųjų tarnybų pareigūnai užfiksavo, kaip R. Kurlianskis susitikinėjo ir „reikalus“ tvarkė per įvairių partijų atstovus, kuriems ne tik žadėjo, bet ir teikė „paramą“.

Vyatutas Gapšys, Eligijus Masiulis
Spjovė Kęstui į veidą

Dar 2015 m. gruodžio 9 d. užfiksuotas R. Kurlianskio ir tuomečio darbiečio V. Gapšio susitikimas prie Seimo esančiame restorane. Šio pokalbio metu partijos lyderio Viktoro Uspaskicho į politinę areną atvestas V. Gapšys prisipažino žinantis, kad R. Kurlianskis jau kalbėjosi su tuomečiu partijos frakcijos Seime seniūnu K. Daukšiu, kuris patikino, jog su Pelno mokesčio įstatymu „iš principo viskas tvarkoj“, be to, reaguodamas į Finansų ministerijos iniciatyvą, jis taip pat buvo pateikęs pataisą, tačiau palankią stambiajam verslui.

„Jo, išskyrus, kad Petras (Narkevičius – DELFI) eilinį sykį spjovė šiam Kęstui į veidą“, – R. Kurlianskis pareiškė, kad ne taip jau ir „viskas tvarkoj“.

„Kad vėl nesutvarkė, jo?“ – klausė V. Gapšys.

Raimondas Kurlianskis
Grubiai sakant, Romas susitiko su Petru, su Kęstu, laiko nedaug. Arba priims, arba – jeigu nepriims, turėsim daug laiko pataisoms. Nes Finminas užsispyręs, Vyriausybė užsispyrusi, tokia formuluotė – ir viskas. Tai Romui Kęstas pažadėjo, kad Petras išims klausimą iš komiteto. Kaip neparuoštą.
„Jo, tai aš galiu duoti tau, ta prasme, šitą vat, šitą vat, čia, kas liečia holdingus, – atsako R. Kurlianskis. Ir tęsia toliau: – Grubiai sakant, Romas (Romanas Raulynaitis, „MG Baltic“ valdybos narys – DELFI) susitiko su Petru, su Kęstu, laiko nedaug. Arba priims, arba – jeigu nepriims, turėsim daug laiko pataisoms. Nes Finminas užsispyręs, Vyriausybė užsispyrusi, tokia formuluotė – ir viskas. Tai Romui Kęstas pažadėjo, kad Petras išims klausimą iš komiteto. Kaip neparuoštą. Ir, reiškias, tada mes turėsim puikius tris mėnesius priderint formuluotes, ta prasme. Tai, man rodos, Petras ne tik kad neišėmė klausimo, dar už Kęsto pasiūlymą neprabalsavo. Tai aš manau, pats turi puikią progą pasikeist komiteto pirmininką, beje.“
Raimondas Kurlianskis
Manau, pats turi puikią progą pasikeist komiteto pirmininką, beje.
Kęstutis Daukšys
„Supranti, esmė yra ta, kad aš siūliau kitą variantą Kęstui“, – sako V. Gapšys.
Raimondas Kurlianskis
Ta prasme, normaliai, normaliai Petras šiandien spjovė Kęstui į veidą, jis jau ne pirmą kartą tą padaro, žinai. Ir jis, ten nesuprasi, ten piktybiškai, nepiktybiškai, nesiorientuoja, žinai. Jį ten ta Finansų ministerija užliūliuoja ar kažkas tai tokio, žinai.
„Ta prasme, normaliai, normaliai Petras šiandien spjovė Kęstui į veidą, jis jau ne pirmą kartą tą padaro, žinai, – toliau kalba R. Kurlianskis. – Ir jis, ten nesuprasi, ten piktybiškai, nepiktybiškai, nesiorientuoja, žinai. Jį ten ta Finansų ministerija užliūliuoja ar kažkas tai tokio, žinai. Bet supranti, kas yra, aš tada Kęstui sakiau, žinai, sakau, nu, turiu abejonių labai didelių dėl, nu ar Petro, žinai, visas stotas atlaikys tokią, žinai, tokį vairą, supranti.“

Nėra laiko – įstatymą reikia išimti iš darbotvarkės

V. Gapšys pripažįsta, kad jeigu K. Daukšys būtų įsiklausęs į jo žodžius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku būtų išrinktas kitas darbietis, kuris „buvo turbūt toks artimesnis man“.

Vytautas Gapšys
Bet, supranti, dabar aš žiūriu jau kelintą kartą, kaip Kęstui, žinai, su Petru nebepasiseka suvairuot. Tenka man nuo atbulinės sėdynės žiūrėt.
„Man... man... mandagiai, negaliu pasakyti, žinai, – tęsia darbietis. – Visa, visa kita, aš ten baisiai, žinai, nesikišau. Aš galvoju, nu, tavo reikalas, tu žinai, seniūnas, ten vadovauji. Mes ten, žinai, sužaidėm, mes juo labiau, kad mes gavom kitas pozicijas ir mes buvom irgi patenkinti. Bet, supranti, dabar aš žiūriu jau kelintą kartą, kaip Kęstui, žinai, su Petru nebepasiseka suvairuot. Tenka man nuo atbulinės sėdynės žiūrėt.“
Ričardas Sargūnas, Petras Narkevičius
„Nes, pameni, prieš tai buvo smulkieji kreditai? Irgi“, – R. Kurlianskis primena, kad P. Narkevičius jau ne pirmą kartą pasielgia taip, kaip norėtų koncernas „MG Baltic“ – prieš tai jis nepalaikė greitųjų kreditų bendrovėms palankaus Vartojimo kredito įstatymo pataisų.
Vytautas Gapšys
žinai, tai gerai, kad ten yra dar be, be Petro dar ten pora žmonių, žinai, normalių, kurie ten susiorientuoja dar.
„Tai taip, tas pats gi buvo, – pritaria Darbo partijos pirmininko pavaduotojas. – Tai ten, žinai, tai gerai, kad ten yra dar be, be Petro dar ten pora žmonių, žinai, normalių, kurie ten susiorientuoja dar. Žiūrėk, tai aš šito gal dabar net man baisiai ir nereikia, aš su Kęstu pakalbėsiu.“

O tada R. Kurlianskis praneša, kad jau nėra laiko – rytoj Seime vyks įstatymo priėmimas. „Tai gal reikia išimt pabandyt iš darbotvarkės?“ – situaciją dėl verslo magnatams nepalankaus įstatymo priėmimo bando gelbėti V. Gapšys.

„Jeigu pavyktų“, – atsako R. Kurlianskis.

Nepiktybiškai, tiesiog jie nesugeba

„Aš pabandysiu, bet tai tada, va, duok vis dėlto, kad man nereikėtų ieškot“, – V. Gapšys prašo pateikti projekto dokumentus, kuriuos R. Kurlianskis perduoda.

„Čia yra pasiūlymas, čia pažymėta ko, – sako koncerno viceprezidentas. – Jeigu, jeigu, ta prasme, išsiima iš darbotvarkės, tai iki Naujųjų nebeprisiima. Tada jau neskubu, čia Finminas dengia, reiškias, Europinės direktyvos perkėlimą. Nors direktyva nėra patvirtinta. Tai aš manau, aš rasiu progą dar Kęstui, Kęstą išlazdavot Kalėdų proga... Nes Kęstas iš pradžių, pasakojau, norėjo pristatyt kaip du savus. Maždaug Sargūną (Ričardas, tuometis Darbo frakcijos narys – DELFI) ir Petrą. Sargūnui nebedavė, jau sakė ne, gal šitas. Patikrinau Petrą, vis dėlto davedė.“

Vytautas Gapšys
Žinai, supranti, čia gyvenime yra toks dalykas, kai tu padirbi porą metų su tais žmonėm aplinkui, tai tu tiesiog matai dažniausiai galimybių ribas. Ir labai retai pasitaiko atvejis, kad tu tiesiog, nu, neįvertinai, kad žmogus...
Rimantas Šadžius
„Žinai, supranti, čia gyvenime yra toks dalykas, kai tu padirbi porą metų su tais žmonėm aplinkui, tai tu tiesiog matai dažniausiai galimybių ribas, – aiškina V. Gapšys. – Ir labai retai pasitaiko atvejis, kad tu tiesiog, nu, neįvertinai, kad žmogus... Gali būti, pasitaiko tokių, negali sakyt, tai, žinai, ar ten aš dėliojau frakciją, ar Kęstas dėlios, ar Viktoras dėlios, ar ten dar Petras, ar Antanas dėlios, nu vis tiek remsies tais pačiais žmonėmis. Dėl to, kad jie gali padaryti, ta prasme. Jau jie ateina, jie tada daro rezultatą ir viskas. Ir, ta prasme, žinai, ten nebūna.
Vytautas Gapšys
Bet jeigu tu, žinai, ten pradedi eksperimentuot, nu, pasiimi iš antro etalono žmones, juos susistatai, prašai jų normalaus rezultato, jie kartais nepiktybiškai, jie nesugeba, žinai.
Bet jeigu tu, žinai, ten pradedi eksperimentuot, nu, pasiimi iš antro etalono žmones, juos susistatai, prašai jų normalaus rezultato, jie kartais nepiktybiškai, jie nesugeba, žinai. Jie gal yra kuo puikiausi ten apygardose savo.“

„Tai aišku, – pritaria R. Kurlianskis. – Va, čia yra kitas, vat, sakykim, jeigu prisiminti priešpaskutinę istoriją apie tuos smulkiuosius, tai mes ten nebuvom pagrindiniai. Mums reikėjo porą punktų, bet aš žinojau tuos, kurie, nu dirbo pagrindiniu tuo klausimu, ir tas lyderio vadovas, vienu žodžiu, jo, čia nusileidom, žodžiu, su Petru sutarta, kad šitie tinka, jo. Bet vienas man ir sako, žinai, Bradauskas (Bronius, socialdemokratas – DELFI) pradėjo rėkt ir net be balsavimo nukrito tie punktai, kurie... O galvoju, čia jau rimta, reiškias, net pirmininkas net balsavimo nepradėjo, o Bradauskas pradėjo rėkt.“

„Čia ne pirmas kartas, – patikina V. Gapšys. – Ir čia, žinai, mes baisiai pergyvenom, kaip jis su biudžetu, nu, šiaip ne taip išlaviravo. Nes ten jau, žinai, nebuvo priešpriešos tarp koalicijos partnerių. Bet jeigu būtų mums reikėję išlaviruoti, kad, tarkim, vieną kitą pasiūlymą, pravaryt, nežinau, kaip mes būtume ten tą.“

Raimondas Kurlianskis
Tai diskusijoj, jeigu turėsi su Kęstu diskusiją, mudviejų pokalbį gali išvartyt, kaip tau tik patogu, aš Kęstą atskirai išlazdavosiu.
„Tai diskusijoj, jeigu turėsi su Kęstu diskusiją, mudviejų pokalbį gali išvartyt, kaip tau tik patogu, aš Kęstą atskirai išlazdavosiu“, – sako R. Kurlianskis. Ir baigdamas pokalbį dar kartą paprašo pasistengti, kad iš Seimo darbotvarkės būtų išimtas Finansų ministerijos inicijuotas Pelno mokesčio įstatymo projektas.

„Aš pabandysiu, bet, žinai, aš, kadangi jau laiko tiesiog... fiziškai yra mažai“, – atsako darbietis.

Po geros žinios – bloga

Laiko buvo mažai, tačiau, atrodo, V. Gapšys kaip reikiant pasidarbavo – kitą dieną Seimas priėmė visus Finansų ministerijos teiktus įstatymų projektus, išskyrus tą, kuris buvo susijęs su pelno mokesčiu.

O jau kitą dieną V. Gapšys sus R. Kurlianskiu susitiko prie Seimo fontano. Po pokalbio, kurio pareigūnams nepavyko įrašyti, R. Kurlianskis išsiuntė SMS žinutę „MG Baltic“ valdybos nariui R. Raulynaičiui: „Klausimą nukėlė į pavasarį“.

„Valiooo“, – džiugiai į naujieną reagavo koncerno teisininkas. Jis vėliau per apklausą STT aiškino, kad Pelno mokesčio įstatymo pataisomis domėjosi tik „iš profesinio smalsumo“.

Diana Dominienė
Raimondai, tai tada aš suprantu, kad, kaip sakyti, tokia pozicija, kad to klausimo nėra, kaip sakyti, svarstyme. Ir viskas, ar ne?
Gruodžio 15 d. pareigūnai užfiksavo R. Kurlianskio ir „Vilniaus prekybos“ valdybos narės D. Dominienės telefoninį pokalbį, kurio metu ji koncerno viceprezidento klausė, ar teisingai suprato, jog „prašymas“ buvo įvykdytas: „Raimondai, tai tada aš suprantu, kad, kaip sakyti, tokia pozicija, kad to klausimo nėra, kaip sakyti, svarstyme. Ir viskas, ar ne?“

„Jo, jo, kiti metai – lauksim Naujų metų“, – atsako R. Kurlianskis.

„Kiti metai, tai – viskas, ta prasme, kadangi daug, kadangi daug neaiškumų, tai – kiti metai, – džiaugiasi „Vilniaus prekybos“ valdybos narė. – Aš lygiai tą patį pasakiau, chebra, kadangi sudėtinga, okei. Taip, taip, taip ir laikomės.“

Diana Dominienė
Ką tik gavau žinutę, kad komitete klausimas buvo neišimtas ir prabalsavo Finansų ministerijos direktyvą. Ko mes nesitikėjom, atvirai kalbant. Nes aš savo chebrai pasakiau, nu pasitraukit ir taip toliau.
Dar vienas pokalbis tarp jų buvo užfiksuotas po paros – gruodžio 16 d.

„Ką tik gavau žinutę, kad komitete klausimas buvo neišimtas ir prabalsavo Finansų ministerijos direktyvą, – R. Kurlianskiui sako D. Dominienė. – Ko mes nesitikėjom, atvirai kalbant. Nes aš savo chebrai pasakiau, nu pasitraukit ir taip toliau. Nes tada jau geriau būtume tą direktyvą šiek tiek dar pakeitę.“

Vytautas Gapšys
Bet R. Kurlianskis puola ją raminti: „Mh, tai aš vis tiek susiplanavęs į pavakrę eit pasivaikščiot, žinai, ir ne ko... Ne komiteto einu pasivaikščioti, o biškį plačiau. Tai duosiu žinot, gerai? Kaip man seksis.“

Planavo reikalus sutvarkyti pas premjerą

Po šio pokalbio R. Kurlianskis Gedimino pr. esančiame restorane susitiko su V. Gapšiu.

Raimondas Kurlianskis
Kadangi, panašu, Kęstas Petro visiškai, ta prasme, ne, ne, ne, ne, nesuvaldo. Tai Petras šiandien komitete sugebėjo dar vienam projektui pritart... Ir ne visai tam. Tai, būk geras, pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų, gerai? O tada mes turėsim laiko kaip nors per Finminą pas premjerą dasitvarkysim.
„Dabar klausyk, aš priminsiu prašymą dėl to Pelno mokesčio įstatymo, ane, – iš karto svarbiu klausimu ėmė kalbėti R. Kurlianskis. – Kadangi, panašu, Kęstas Petro visiškai, ta prasme, ne, ne, ne, ne, nesuvaldo. Tai Petras šiandien komitete sugebėjo dar vienam projektui pritart... Ir ne visai tam. Tai, būk geras, pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų, gerai? O tada mes turėsim laiko kaip nors per Finminą pas premjerą dasitvarkysim.“

„Nes man Kęstas sakė, kad Finmine lygtais jau viskas, nuotaikos geros“, – sako V. Gapšys.

Raimondas Kurlianskis
Esmė tame, kad jeigu įrašai neteisėtumą, VMI prerogatyva įrodinėt, jeigu neįrašai, tai tau sako – tu arklys, o tu įrodinėji, kad ne arklys.
„Nu, ta prasme, šįkart lyg, lyg truputį geriau nurašė tiesmukai direktyvą, mes labai norim įrašyt netei... neteisėtumą, – toliau aiškina R. Kurlianskis. – Kad esmė tame, kad jeigu įrašai neteisėtumą, VMI prerogatyva įrodinėt, jeigu neįrašai, tai tau sako – tu arklys, o tu įrodinėji, kad ne arklys. Tai mes norėtumėm pasilikt ilgesniam laikui. Tai čia yra turbūt rytdienos dienotvarkės darbai, čia jau antradienio ar trečiadienio klausimai (kalba apie prieš Kalėdas suplanuotus paskutiniuosius Seimo posėdžius – DELFI).“

Bet V. Gapšys puola raminti, kad šiemet jau niekas nieko nepadarys – nebent tik į gruodžio 22 d. posėdžio darbotvarkę gali būti įtrauktas papildomas klausimas. Tačiau vis tiek dar kartą pažada pasikalbėti su K. Daukšiu, nes P. Narkevičius „nesupranta, turbūt – padavė jis viską eilės tvarka ir apsvarstė“.

„Bet aš kažkaip nežinojau, nepagalvojau, būčiau su juo... – tęsia darbietis. – Šiandien aš prisimenu, kad susitikau Sutkų (Valdas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas – DELFI), turbūt jis sakė dėl pelno mokesčio.“

„Jo, apie tą patį, manau, kad sakė“, – pritaria R. Kurlianskis.

Graužinienė vykdė nurodymus

Kaip tik tą dieną Seime buvo užregistruota, o P. Narkevičiaus vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas pritarė socialdemokrato Andriaus Palionio pateiktai išvadai dėl Finansų ministerijos pateiktų pataisų, todėl šį klausimą paprašyta įtraukti į po kelių dienų vykstantį Seimo plenarinį posėdį.

Jau kitą dieną šis klausimas buvo iškeltas Seimo seniūnų posėdyje, tačiau, kaip aiškėja iš bylos duomenų, tam pasipriešino darbiečių Seimo pirmininkė L. Graužinienė, todėl įstatymo svarstymas buvo perkeltas į 2016 m. O vėliau ir buvo priimtas – toks, kokį pateikė Finansų ministerija.

Loreta Graužinienė
Vėliau STT apklausta L. Graužinienė aiškino, kad K. Daukšys ją buvo informavęs, kad į Pelno mokesčio įstatymo projektą esą netiksliai yra perkelta ES direktyva.
Loreta Graužinienė
Kai įsitikinau, kad komiteto sprendimu direktyva iš tiesų perkelta netiksliai, sustabdžiau įstatymo projekto pateikimą į Seimo salę svarstymui.
„Kai įsitikinau, kad komiteto sprendimu direktyva iš tiesų perkelta netiksliai, sustabdžiau įstatymo projekto pateikimą į Seimo salę svarstymui, – sakė dabar jau iš politikos pasitraukusi L. Graužinienė.

– Apie tai informavau P. Narkevičių, tačiau gruodžio 16 d. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė A. Palionio pataisai ir projekto išvadą užregistravo Seimo sekretoriate dėl įtraukimo į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Seniūnų sueigos metu, žinodama, kad įstatymo projektas turėjo vertimo netikslumų, apie kuriuos man buvo minėjęs K. Daukšys, galimai pasakiau, kad ši įstatymo pataisa nebus įtraukta į darbotvarkę.“

Nors L. Graužinienė apklausoje nurodė tik „galimai pasakiau“, tačiau kur kas geriau situaciją, kodėl svarbus įstatymo projektas neatsidūrė paskutiniajame metų Seimo plenariniame posėdyje, pareigūnams paaiškino Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė.

Alina Brazdilienė
L. Graužinienė pasakė, kad Seimo seniūnų sueigos posėdžio metu nėra aptariami įstatymų projektai, o yra tik sprendžiami procedūriniai klausimai dėl Seimo posėdžių darbotvarkės, tad šiuo klausimu neturėtų būti daugiau diskutuojama.
„L. Graužinienė pasakė, kad Seimo seniūnų sueigos posėdžio metu nėra aptariami įstatymų projektai, o yra tik sprendžiami procedūriniai klausimai dėl Seimo posėdžių darbotvarkės, tad šiuo klausimu neturėtų būti daugiau diskutuojama, – teigė ji. – Seimo pirmininkė pareiškė, kad kol neišsiaiškins dėl A. Palionio pasiūlymo Pelno mokesčio įstatymo projektui, tol ji į Seimo posėdžių darbotvarkę šio klausimo netrauks.“

Ministras: įstatymas palauks

Tuo metu A. Palionis pareigūnams prisipažino, kad svarstant įstatymo pataisas buvo sudaryta darbo grupė, į kurios posėdžius ateidavo ne tik suinteresuotų valstybės institucijų atstovai, bet ir įvairūs teisininkai bei „Vilniaus prekybos“ atstovė.

Andrius Palionis
Darbo grupės posėdžiuose dalyvavę verslo atstovai priešinosi praplėstam direktyvos perkėlimui į Pelno mokesčio įstatymą.
„Darbo grupės posėdžiuose dalyvavę verslo atstovai priešinosi praplėstam direktyvos perkėlimui į Pelno mokesčio įstatymą, nes ši direktyva buvo bandoma pateikti Seimo svarstymui ne pažodžiui, tačiau artėjant įstatymo priėmimui direktyva į įstatymo tekstą buvo perkelta pažodžiui, – sakė A. Palionis. – Tada verslo atstovai pradėjo priešintis, kad projektas būtų pateiktas Seimui ir priimtas 2015 m. – jie nenorėjo, kad pataisos įsigaliotų nuo 2016 m. sausio 1 d.“
Andrius Palionis
Socialdemokratas prasitarė, kad jam buvo kilę abejonių, jog įstatymo priėmimą bando vilkinti L. Graužinienė, todėl gruodžio 15 d. jis pateikė pasiūlymą su pažodžiui į Pelno mokesčio įstatymą perkelta ES Tarybos direktyva dėl dividendų apmokestinimo – norėjo, kad svarbi pataisa būtų priimta kuo greičiau.

Politikas prisipažino, kad apie blokuojamą įstatymą buvo kalbėjęs ir su prezidentės patarėja – ji taip pat pritarė, jog įstatymas turi įsigalioti nuo sausio mėnesio ir turėtų būti priimtas kartu su 2016 m. biudžetu.

„Gruodžio 23 d., prieš priimant 2016 m. Biudžeto įstatymo projektą, frakcijos posėdyje dalyvavo finansų ministras R. Šadžius, – teigė A Palionis. – Jis pasakė, kad su tuometiniais koalicijos partneriais – Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ – sutarta dėl Biudžeto įstatymo priėmimo, o Pelno mokesčio įstatymo projekto priėmimas palauks.“

Keturi dalykai Dianai

Kai A. Palionio registruotas projektas Seimo seniūnų sueigoje nebuvo įtrauktas į plenarinio posėdžio darbotvarkę, R. Kurlianskis, kalbėdamas telefonu su „Vilniaus prekybos“ valdybos nare D. Dominiene, pasidžiaugė, kad planas įstatymą nukelti į 2016 m. vis dėlto pavyko.

Raimondas Kurlianskis
Gerbiamai Dianai turiu keturis dalykus. Pirma – su artėjančiom šventėm, antra – ačiū už paskutinę ranką, trečia – esu skolingas didelę paslaugą, visada turėk galvoj. Čia rimtai. Ir ketvirta – nežinau, pastebėjai ar ne, bet tas bendras klausimas šitoj sesijoje neįvyko, nusikėlė į pavasarį.
„Gerbiamai Dianai turiu keturis dalykus, – kalbėjo R. Kurlianskis. – Pirma – su artėjančiom šventėm, antra – ačiū už paskutinę ranką, trečia – esu skolingas didelę paslaugą, visada turėk galvoj. Čia rimtai. Ir ketvirta – nežinau, pastebėjai ar ne, bet tas bendras klausimas šitoj sesijoje neįvyko, nusikėlė į pavasarį.“

Kai D. Dominienė patikina, kad paskutiniąją naujieną jau žino, R. Kurlianskis tęsia toliau: „Mums reikia aptarti klausimą, ko mes norim ir kaip veiksime, dabar jau laiko turime.“

Diana Dominienė
Yra aktualus dar vienas klausimėlis, nedega, bet irgi reikės padirbėt, nes dar gausim kitur, ne per tą, o dar per vieną. Manau, ir jums aktualu bendroj sumoj.
„Laiko turime, tai po švenčių kažkaip pasižiūrėsime, ar ne? – atkerta moteris. O sulaukusi R. Kurlianskio pritarimo, tęsia: – Yra aktualus dar vienas klausimėlis, nedega, bet irgi reikės padirbėt, nes dar gausim kitur, ne per tą, o dar per vieną. Manau, ir jums aktualu bendroj sumoj.“

Kas yra toji „paskutinė ranka“, apie kurią verslininkai kalbėjosi telefonu, paaiškėjo pareigūnams papildomai apklausus D. Dominienę, nes R. Kurlianskis viso tyrimo metu ne tik kad nedavė parodymų, bet ir atsisakė paaiškinti tarp jo ir kitų asmenų užfiksuotus pokalbius.

„Šio pokalbio metu su R. Kurlianskiu kalbėjomės apie „paskutinės rankos“ prašymą dėl statybų Vilniuje, Naugarduko g., „Maxima“ prekybos centro statybos konkurse, – STT kalbėjo „Vilniaus prekybos“ valdybos narė. – R. Kurlianskio prašymu aš kalbėjau su „Maxima LT“ atstovais, kad šie leistų vienai koncerno „MG Baltic“ įmonei pateikti patikslintą pasiūlymą. Šio pokalbio metu R. Kurlianskis man padėkojo už tarpininkavimą.“

Diana Dominienė
R. Kurlianskio prašymu aš kalbėjau su „Maxima LT“ atstovais, kad šie leistų vienai koncerno „MG Baltic“ įmonei pateikti patikslintą pasiūlymą. Šio pokalbio metu R. Kurlianskis man padėkojo už tarpininkavimą.
14 milijonų eurų

Moteris taip pat pripažino, kad buvo kalbama ir apie Pelno mokesčio įstatymo projektą, tačiau esą „Vilniaus prekybai“ nebuvo svarbus pataisų priėmimo laikas.

„Mums rūpėjo, kad ES direktyva būtų tinkamai perkelta į įstatymą“, – sakė D. Dominienė.

Tuo metu kita tuometė „Vilniaus prekybos“ valdybos narė Jolanta Bivainytė pareigūnams prisipažino, kad D. Dominienė buvo užsiminusi, jog R. Kurlianskis domėjosi prekybos centro ir administracinio pastato Naugarduko g. statybos konkurso sąlygomis.

Jolanta Bivainytė
D. Dominienė man sakė apie R. Kurlianskio norus, kad konkursą laimėtų bendrovė „Mitnija“.
„Ji man sakė apie R. Kurlianskio norus, kad konkursą laimėtų bendrovė „Mitnija“ – apie tai, kad šį konkursą ir laimėjo koncernui priklausanti bendrovė, taip pat sužinojau iš D. Dominienės, kai šiai už tai padėkojo R. Kurlianskis.“
Diana Dominienė
Pareigūnų turimi duomenys rodo, kad statyti „Maximą“ norėjo ne viena bendrovė, todėl konkursas vyko etapais, kol galop buvo sprendžiama, kam patikėti statybas – koncerno valdomai „Mitnijai“ ar mažesnę kainą pasiūliusiai bendrovei „Conresta“.

Vis dėlto, statybos rangos konkurso nugalėtoju „Maxima LT“ pasirinko „Mitniją“ – 2016 m. sausio pradžioje bendrovės generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris pasirašė rangos sutartį dėl prekybos centro ir administracinio pastato Naugarduko g. statybų. Sutarties kaina – 14 mln. 20 tūkst. Eur plius PVM.

Tai buvo pati geriausia padėka už tarpininkavimą stabdant Pelno mokesčio įstatymo projekto priėmimą Seime – ES direktyva į Lietuvos įstatymus buvo įtraukta tik 2016 m. kovą, o įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d.

Sargūnas ir Skardžius išsižadėjo pataisų

Prokurorai R. Kurlianskiui ir koncernui „MG Baltic“ inkriminuoja dar vieną epizodą, susijusį su pinigais ir Seime svarstytu Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektu. Jį dar 2015 m. gegužę užregistravo R. Sargūnas ir Artūras Skardžius.

Koncernas siekė, kad tuometis Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis asmeniškai palaikytų šias darbiečio ir socialdemokrato pateiktas pataisas.

„Maxima“ Naugarduko g.
Dar 2014 m. gruodį Vyriausybė pateikė įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma nuo 2015 m. liepos riboti atsiskaitymus ir kitus sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais, kai jų suma viršija 3 tūkst. Eur. A. Skardžius ir R. Sargūnas siūlė šią sumą padidinti iki 5 tūkst., o E. Masiulis su liberalų frakcijos nariu Kęstučiu Glavecku užregistravo pataisas, kuriomis būtų galima atsiskaityti iki 10 tūkst. Eur, bet jų pataisoms nepritarta.

Pareigūnai užfiksavo, kai vieno R. Kurlianskio ir E. Masiulio susitikimo metu buvo kalbama ne tik kitais koncernui rūpimais klausimais, bet ir šiuo Finansų ministerijos inicijuotu įstatymo projektu – koncerno viceprezidentas siekė, kad būtų galima atsiskaityti kuo didesne grynųjų pinigų suma.

Raimondas Kurlianskis
Finminas dėjo grynųjų pinigų apyvartos įstatymą. Tai mes ten įkalbėjom padaryti pataisą, kuri yra Skardžiaus ir... Sargūno.
„Mačiau, jūs oponavot... – sako R. Kurlianskis. – Finminas dėjo grynųjų pinigų apyvartos įstatymą. Tai mes ten įkalbėjom padaryti pataisą, kuri yra Skardžiaus ir... Sargūno.“

„Sargūno... ten, kur yra, tipo, penki tūkstančiai, ane?“ – pasitikslina E. Masiulis.

„Aš tau galiu duot, va čia, – liberalui R. Kurlianskis paduoda dokumentus, susijusius su įstatymo pataisa. – Čia, čia vat jie įnešė pataisą, tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio, jeigu praeis Finmino... aš turiu ten tą lapą atiduot. Vienintelė, man rodos, pataisa ir yra.“

Apie šį pokabį E. Masiulis su teisėsauga atsisakė kalbėti. Tuo metu pataisas Seime užregistravę R. Sargūnas ir A. Skardžius per apklausas STT elgėsi kaip maži vaikai – R. Sargūnas teigė, kad pataisas inicijavo A. Skardžius, o šis aiškino, jog tai padarė jo oponentas.

Eligijus Masiulis
A. Skardžius taip pat prisipažino, kad asmeniškai pažįsta koncerno „MG Baltic“ vadovus D. Mockų, R. Raulynaitį ir R. Kurlianskį. „Su jais buvau susitikęs jų biure, kai kreipiausi dėl koncernui priklausančioje televizijų grupėje pasirodžiusių mane šmeižiančių reportažų“, – sakė A. Skardžius. Ar šio pokalbio metu buvo kalbama ir apie su grynaisiais pinigais susijusį įstatymą, ilgametis Seimo narys neprisiminė.

Iki šiol Seimas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nėra priėmęs.

Politinės korupcijos byla, kurioje kaltinimai yra pateikti koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijai, E. Masiuliui, Š. Gustainiui, V. Gapšiui, G. Steponavičiui ir R. Kurlianskiui, šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaiko ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir jam vadovavęs Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, kaltinamuosius gina net dešimt advokatų, dauguma jų anksčiau užėmė aukštas pareigas prokuratūroje ir taip pat tyrė korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

Jeigu teisme bus įrodyta kaltinamųjų kaltė, jiems grės laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė, o partijoms ir koncernui – ne tik įspūdingos baudos, bet ir likvidavimas.