Itin sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu prokurorai ir specialiųjų tarnybų pareigūnai išsiaiškino, kad savo įtaka Lietuvos politiniame pasaulyje mėgdavęs girtis R. Kurlianskis nė neįtarė, jog 2016-2020 m. Seimo rinkimuose triumfuos ne „MG Baltic“ daugybę metų remiami liberalai, o Ramūno Karbiauskio vedami valstiečiai. Iš slapta įrašytų pokalbių aiškėja, kad koncernas „MG Baltic“ buvo apskaičiavęs, kad dabartiniam Seimui vadovaus trijų partijų koalicija – Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų ir Darbo partijos.
Būtent todėl R. Kurlianskis bandė palaikyti kuo glaudesnius ryšius su šių politinių jėgų atstovais – susitikinėjo ne tik su šiuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktais tuomečiais liberalais E. Masiuliu, Gintaru Steponavičiumi, Šarūnu Gustainiu ir darbiečiu Vytautu Gapšiu, bet ir įtakingu socialdemokratu Rimantu Sinkevičiumi. Tuo metu jis taip pat ėjo susisiekimo ministro pareigas, o jo vadovaujama ministerija kuravo daugybę verslininkus dominusių stambių projektų.
Vienas tokių – net 169 mln. eurų įvertinta kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija. Koncernas „MG Baltic“ net nebandė slėpti, kad su partneriais susidomėjo šiuo pelningu užsakymu – apie tai R. Kurlianskis ne kartą kalbėjosi su R. Sinkevičiumi. Šie susitikimai vyko ne ministro darbo kabinete ar ministerijos posėdžių salėse, o sostinės Pilies g. esančio viešbučio restorane.
Šiandien buvęs ministras net neslepia, kad šių neoficialių susitikimų metu iš R. Kurlianskio sulaukė klausimų ne tik apie iš valstybės biudžeto finansuoti planuojamą milijoninės vertės projektą, politines aktualijas, bet ir domėjosi, ar jam, kaip politikui, nereikalinga finansinė parama.
Sveikinimai – TV eteryje
Kaip teigiama prokurorų Vilniaus apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, E. Masiuliui ir jo vadovaujamai partijai duotu kyšiu buvo didinamas E. Masiulio ir Liberalų sąjūdžio politinis autoritetas, taip pat buvo palankiai nušviesta jų veikla. Už tai E. Masiulis turėjo įvykdyti koncerno viceprezidento nurodymus – Seime balsuoti taip, kaip reikia stambiai verslo grupei.
Kyšio forma – koncernui priklausančios televizijos eteris ir publikacijos naujienų portale. Anot prokurorų, dar 2015 m. spalio 22 d. R. Kurlianskis suorganizavo, kad LNK ir „Info TV“ eteryje transliuojamoje ir žurnalisto Tomo Dapkaus vedamoje laidoje „Alfa Savaitė“ apie politines šalies aktualijas būtų pakalbintas E. Masiulis.
Ši laida buvo transliuojama spalio 25 d. – dieną po to, kai Liberalų sąjūdžio suvažiavime E. Masiulis buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Televizijos žiūrovai net neįtarė, kad žurnalistas ir politikas kalbėjosi netiesioginiame eteryje – laida buvo įrašyta prieš dvi dienas, kai dar net nebuvo žinoma, kas laimės rinkimus: ar būsimuoju premjeru koncerno įvardijamas E. Masiulis, ar jam pirštinę metęs europarlamentaras Antanas Guoga.
Jis neslėpė, kad pasikviesti E. Masiulį, kuriam simpatizavo, į laidą pasiūlė už koncerno žiniasklaidos veiklą atsakingas R. Kurlianskis: „Kartais paklausiu ir pasikonsultuoju su kolegomis, ką būtų įdomu pakalbinti laidose. Esu to klausęs ir R. Kurlianskio, jis yra siūlęs pašnekovus. Taip jis pasiūlė pakalbinti E. Masiulį, nes tuo metu vyko skandalai dėl Druskininkų vandens parko ir galimai tuometinio teisingumo ministro Juozo Bernatonio namo statybos aplinkybių.“
Padroš Juozuką ir bus išrinktas pirmininku
Teisėsauga užfiksavo R. Kurlianskio ir T. Dapkaus susirašinėjimą SMS žinutėmis, kai buvo pasiūlyta į televizijos laidą pasikviesti E. Masiulį.
„Yra pasiūlymų dėl interviu?“ – rašė T. Dapkus.
T. Dapkus taip pat pareigūnams atskleidė ir daugiau savo darbo užkulisių – kadangi laida „Alfa Savaitė“ buvo įrašyta prieš dvi dienas iki transliacijos, prieš eterį E. Masiulio buvo prašoma pasakyti „labas vakaras“ ir neminėti kokių nors datų, kad iš pokalbio nebūtų galima nustatyti įrašo datos.
Iš anksto įrašytos laidos metu E. Masiulis iš tikrųjų elgėsi, kaip ir planavo R. Kurlianskis – kritikavo situaciją Druskininkuose, kai aukšti valdininkai už dyką gyvendavo vandens parko viešbutyje, taip pat kritikavo situaciją dėl Vijūnėlės parko, į namo statybų skandalą įsivėlusį socialdemokratą J. Bernatonį, šį palaikantį ir taip pat iš skandalų neišbrendantį premjerą Algirdą Butkevičių. Kritikos strėlės skriejo ir į konservatorių Gabrielių Landsbergį, kurio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės vardas buvo minimas skandale, kai jos vadovaujamai įstaigai buvo perduotas savivaldybei priklausantis pastatas.
Bet atsakymą gavo negreit – T. Dapkus atsakė beveik po paros: „Man patiko. Gerai pakalbėjo.“
„Ačiū, Raimondai!“ – R. Kurlianskiui padėkojo E. Masiulis, kurio konkurentą rinkimuose A. Guogą koncerno viceprezidentas bandė paveikti, kad šis nekonkuruotų su partijos lyderiu (apie tai buvo rašyta kituose straipsnių apie „MG Baltic“ korupcijos bylą dalyse).
Šios televizijos laidos įrašas bei iššifruotas interviu vėliau buvo patalpinti koncernui priklausiusiame naujienų portale.
Iš teigiamos pusės koncerno žiniasklaidoje pateikiamas E. Masiulis sėkmingai kilo reitingų lentelėse, tokio įvaizdžio jam pavydėjo konkuruojančios partijos – net konservatorių lyderis G. Landsbergis prokuratūroje prisipažino, kad „liberalai LNK kanaluose atrodo gerai“, todėl jis taip pat susitikimų su R. Kurlianskiu metu prašė objektyvaus požiūrio į savo vadovaujamą partiją ir jos darbus.
Už pagalbą – kyšis ir darbiečiams
Televizijos eterio norėjo ir tuometis Darbo partijos pirmininko pavaduotojas V. Gapšys – slapta pareigūnų įrašytuose pokalbiuose jau kartą teistas „darbietis“ R. Kurlianskiui yra pasakojęs, kaip svarbu, kad koncernui priklausančiose žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai pakalbintų partijos atstovus.
Kad dėl nuolaidų su televizijomis derėjosi būtent V. Gapšys, prokurorams nurodė ir tuometis partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis: „Į media planų detales aš nesigilinau, mano noras ir reikalavimas buvo patalpinti maksimaliai daug informacijos už minimalią kainą, dėl to V. Gapšys derėjosi su televizijomis dėl nuolaidų pritaikymo priešrinkiminio laikotarpio metu.“
„Galim su Zita, galim... Mes, vat keliaudami su Darium („MG Baltic“ prezidentu Mockumi – DELFI) palietėm tą bendrą temą. Galim su Zita. Galim, sakykim, sėst kokios vakarienės. Dabar labai sunku pasakyt, nes nežinom, kaip jūsų, jūsų formalųjį pirmininką vertint. Su pirmininku, be pirmininko? Su tavim, su dar kuo? Mes nenorim pervertinti, ta prasme. Ir sugriauti mūsų santykių įsiliejant naujiems žmonėms, kurį... Kol kas aš jį suprantu labiau kaip marketinginį veiksmą.“
Zita – antras etapas
„Žėk, mums jis nebūtinas, – nurodo R. Kurlianskis. – Tu nuspręsk, sakykim, su kuo keturiese galim pavakarieniaut. Tada Valentinas, Viktoras ne Viktoras, aš nežinau. Bet kas – Valentinas Bukauskas gal, ką jis, yra laikin... Jis buvo laikinasis. Tu pažiūrėk per tą laiką.“
R. Kurlianskis siūlo pavakarieniauti su D. Mockumi: „O po to realizuojam. Kad mes rasim bendrą kalbą, aš neabejoju.“
„Nes aš tada galėčiau, žinai, visą strategiją, – tęsia jis. – Nes mes ten turim, žinai. Pas mus ir srautai jau prasideda finansiniai. Mes ten dotacijas gaunam. Norim paleist. Sudarinėt kontraktus. Ir visa kita.“
„Pas jus aš taip niekada nepastebėjau tokio pobūdžio problemų, bet objektyviai jūs esat mūsų artimi ir sąjūdiečiai (Liberalų sąjūdis – DELFI), – tęsia R. Kurlianskis. – Tai va, tie sąjūdžio kosmonautai, kur nu, nutolę. Kaip antai koks Grubliauskas (Vytautas, Klaipėdos meras – DELFI), pavyzdžiui, arba Šimašius (Remigijus, Vilniaus meras – DELFI) gal ne taip toli nutolęs, tai, tai jo supratimu niekas... Čia Masiulis nieko neveikia Vilniuje. Niekas nevyksta. E, pinigai kažkaip tai atsiranda iš niekur ir jis sau ramiai daro, ką nori, arba – nedaro to, ko reikia. Man tai jo, tai tas toks, e, kaip tas, tas, tas žinojimas kartu yra ir... Arba jautimas yra svarbu.“
Dar kito susitikimo metu, kuris vyko po dviejų savaičių, V. Gapšys toliau dalino pažadus Seime palaikyti koncernui rūpimus klausimus ir patikino, kad paveiks tuometę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, jog ši dar į tuometinę Seimo rudens sesiją įtrauktų klausimą dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos, taip pat žadėjo paveikti partijos frakcijos Seime narius, kad šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą.
Taip pat nustatyta, kad V. Gapšiui už koncernui palankių sprendimų priėmimą buvo suteikta 15 tūkst. Eur parama per viešąją įstaigą „Meno ir sporto projektai“. Jai vadovauja lauko reklamos bendrovės „JCDecaux Lietuva“ generalinė direktorė Žaneta Fomova. Dėl paramos į koncerną jai nurodė kreiptis komunikacijos bendrovės „Maniakai“ projektų vadovas Laurynas Filipavičius. Jis 2015-2016 m. Darbo partijai teikė komunikacijos konsultacijas ir kitas priešrinkiminės kampanijos planavimo paslaugas. Tiek L. Filipavičiaus, tiek Ž. Fomovos atžvilgiu iki šiol yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo.
Neįtikėtina, bet bandydami pateisinti gautą paramą, jie sukūrė dar negirdėtą planą – Ž. Fomova iš L. Filipavičiaus už 7 tūkst. Eur turėjo išsinuomoti ir savo namuose demonstruoti meno kūrinių kolekciją.
Paramą, kuri iš tikrųjų turėjo būti kaip nuolaida partijos reklamai, skirti per viešąją įstaigą V. Gapšiui pasiūlė R. Kurlianskis. „Jeigu, jeigu žinai, kas mažiausiai kelia problemų – jūs turit kokių VšĮ (viešųjų įstaigų – DELFI), kur programas pildytų kažkokias tai“, – jau prasidėjus priešrinkiminei kampanijai vykusio pokalbio metu klausė koncerno viceprezidentas.
Remia, kai prabyla sąžinė
V. Gapšį toks pasiūlymas suglumino, nes jis bendravo tik su jaunimo organizacijomis, o paramos skyrimas joms sukeltų įtarimų, tačiau netrukus prisiminė, jog „yra konsultantai, jie yra kažkur dirbę su mūsų kompanija“.
Per didelė kaina
V. Gapšys, kaip rodo baudžiamosios bylos medžiaga, koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui žadėjo paremti ne tik Š. Gustainio pateiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, bet ir palaikė nutarimą dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos. Šį projektą ilgą laiką R. Kurlianskiui žadėjo paremti ir E. Masiulis, tačiau kažkodėl jis persigalvojo ir per balsavimą Seimo posėdyje susilaikė. Kaip ir dauguma liberalų, tik Š. Gustainis pritarė milijoninės vertės projektui.
Šiam valstybinės reikšmės projektui buvo numatyta skirti ne daugiau kaip 169 mln. Eur, tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas buvo paskaičiavęs, kad kelio darbai negali kainuoti daugiau kaip 80 mln. Eur.
Kad kaina yra per didelė, R. Kurlianskiui yra užsiminęs ir pats E. Masiulis.
„Bus trečias balsavimas dėl Utenos, – sako R. Kurlianskis. – Tai, jeigu galit, palaikykit, ta prasme. Aš manau, kad projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją 2016 m.“
„Nenurimsim, kaip sakant“, – pažadėjo E. Masiulis ir užsiminė, kad šiuo klausimu K. Glaveckas turi kitokią nuomonę.
Šio pokalbio metu R. Kurlianskis taip pat išsakė savo lūkesčius dėl 2016-2020 m. Seimo kadencijos sudėties: „Racionaliausia koalicija su iš to neišplaukiančiais privalumais tiek visai šaliai, tiek verslui, tiek mums, tai jūs (Darbo partija – DELFI), socdemai ir liberalai. Tai, aišku, mūsų požiūriu yra ideali, mūsų požiūriu tai yra žiauriai racionali... Būtų pakankamai stabili, būtų pakankamai daug balsų. Nebūtų psichų.“
Seimo nutarimas „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius-Utena“ projektas buvo priimtas 2015 m. gruodžio 22 d., juo nustatyta, kad parengus projekto pirkimo dokumentus ir gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, Lietuvos automobilių kelių direkcija įpareigota prieš skelbiant pirkimą pristatyti Seimo Ekonomikos ir Biudžeto komiteto nariams parengtus pirkimo dokumentus.
Buvęs susisiekimo ministras R. Sinkevičius per apklausą sakė, kad šis projektas Seime atsidūrė dar 2014 m., tačiau labai ilgą laiką nebuvo įtraukiamas į darbotvarkę, o tuo metu tam labiausiai priešinosi „darbietis“ V. Gapšys, teigęs, jog šis projektas yra per brangus valstybei ir nenaudingas. Kaip žinia, vėliau nuomonę pakeitė.
R. Sinkevičius neslėpė, kad su koncerno viceprezidentu R. Kurlianskiu darbo metu susitikinėjo viešbučio „Narutis“ restorane, šie susitikimai vyko verslininko iniciatyva.
„R. Kurlianskis domėjosi, kokią perspektyvą turi kelio Vilnius-Utena projektas, kada galima tikėtis konkurso ir ar išvis jis bus skelbiamas“, – socialdemokratas teigė, kad „MG Baltic“ neturi kelių tiesimo įmonių ir neatlieka kelių priežiūros darbų, todėl manė, jog verslininką esą domina tik projekto finansavimo klausimai.
„Aš jam pasakiau, kad viena Lietuvoje veikianti įmonė tokių darbų apimčių per dvejus metus nepadarys, todėl bus skelbiamas tarptautinis konkursas“, – teigė liudytojas.
Visas Seimas žinojo, kas laimės
Tuo metu projekto dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos nepalaikęs ilgametis socialdemokratas Bronius Bradauskas apklausos metu atsakė, kodėl taip R. Kurlianskiui rūpėjo valstybei itin brangus kelio remontas.
Kaip bus įgyvendinamas projektas, turėjo rūpintis dar nuo studijų laikų R. Kurlianskį pažįstantis ir su juo šeimomis bendraujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis. Jis per apklausą prisipažino, kad kandidatuoti į šį postą jį rekomendavo tuometis susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Specialiai net į darbą priėmė
„Esu susipažinęs su kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos pirkimo dokumentais, nes man turėjo būti pavesta būti viešojo pirkimo komisijos pirmininku, o direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis netiesiogiai yra pasakęs, kad man tam reikia ruoštis, nes tuo tikslu aš ir buvau priimtas į darbą“, – prisipažino D. Zabulionis.
„Kalbėdavomės apie žiniasklaidos ir politines aktualijas“, – tikino D. Zabulionis, kurį po kilusio skandalo buvo nutarta atleisti iš pareigų, bet teismas šį atleidimą pripažino neteisėtu ir jį grąžino atgal į darbą bei nurodė sumokėti kompensaciją. Bet D. Zabulionis ir vėl buvo atleistas, todėl dar kartą kreipėsi į teismą, byla dar neišnagrinėta.
Kad „Kauno keliai“ ir „MG Baltic“ priklausančios bendrovės ketino pasidalyti užsakymus darbams, jeigu laimėtų konkursą dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos, pareigūnai užfiksavo dar 2016 m. vasario pradžioje tarp R. Kurlianskio, A. Rusevičiaus ir N. Eidukevičiaus vykusio pokalbio metu. Šio susitikimo metu N. Eidukevičius klausė R. Kurlianskio patarimų, „kaip kalbėti su Daiviu, su kuriuo trečią valandą turi susitikimą“.
„Nenoriu peršokt tų kartelių, kurių nereikia peršokt, – kalbėjo N. Eidukevičius. – Įgrūdom žmogų, įgrūdom, tai reikia vis tiek kažkaip tai pasiūlyti, kad nereikėtų keisų kažkokių laukt, žinai.“
Koncernui reikalingi žmonės dirbo ir kitose valstybės įstaigose, o politikai klusniai vykdė verslininkų nurodymus – kitoje „MG Baltic“ bylos dalyje skaitykite, kaip garsus Lietuvos politikas po R. Kurlianskio įsikišimo nustojo žiniasklaidoje kritikuoti koncernui pelningų užsakymų parūpinančios bendrovės vadovą.