M. Jankus buvo čionykščio vidutinioko ūkininko sūnus. Jis baigė tik kaimo pradinę mokyklą, tačiau išsilavinimo siekė savarankiškai, atsidėjo veržliai kultūrinei ir politinei veiklai. Anksti suartėjęs su Didžiosios Lietuvos knygnešiais, M. Jankus pasinėrė į draudžiamosios lietuviškosios spaudos leidimą, aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos tautiniame sąjūdyje ir skatino abiejų, valstybine siena perskirtų, tautos dalių suartėjimą.
M. Jankus buvo leidėjas, spaustuvininkas ir knygininkas viename asmenyje, parduodavęs tiek savo, tiek kitų įmonių spaudos produkciją. Bitėnų kaime įkurtoje spaustuvėje M. Jankus pradėjo sėkmingiausią veiklos etapą, trukusį nuo 1892 m. pabaigos iki 1909 m. pavasario. Tuo laikotarpiu iš viso išėjo apie 320 lietuviškų knygų, brošiūrų ir smulkiųjų spaudinių, sudariusių 90 proc. visos M. Jankaus produkcijos. Keliolika leidinių buvo išleista kitomis kalbomis.
Bitėnuose veikė plokščia, pilno formato iškiliosios spaudos mašina. Taip pat buvo sukaupta gana nemažai garnitūrų ir įvairių knygų bei ornamentų. Čia lietuvių kalba buvo išspausdintos 104 knygos, skirtos Mažajai Lietuvai ir keletas periodinių leidinių: „Lietuviškas darbininkas” (1894), „Pasiuntinystės laiškas” (1903-1909), „Saulėtaka” (1900-1902), „Tavo priedelis” (1909), „Tetutė” (1893), „Ūkininkų priedelius” (1894). Iš Bitėnų sklido brošiūros blaivybės, protingo gyvenimo būdo, švietimo, politikos klausimais. Kadangi stigo autorių, buvo spausdinami grožinės didaktinės literatūros vertimai. Svarbią vietą lietuvių spaudos istorijoje M. Jankus pelnė organizuodamas ,,Auszros“ ir ,,Varpo“ leidimą bei platinimą. Jis taip pat kovojo prieš lietuvininkų germanizavimą, propagavo Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susivienijimo idėją. Už tautinę veiklą Prūsijos valdžios buvo keliasdešimt kartų suimtas ir kalintas.
Grįžęs į Tėvynę iš tremties Rusijoje, M. Jankus tapo aktyviu politiku, su kitais 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą – Tilžės aktą. 1920 m. kooptuotas į Lietuvos Tarybą, o artėjant Klaipėdos krašto sukilimui tapo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininku. Aktyviai dalyvavo Lietuvos Respublikos politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Nuo 1920 m. visuomenės iniciatyva vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. 1929 m. kovo mėnesį Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, M. Jankus pasitraukė į Kauną. 1944 m. grįžo į Bitėnus, bet nacių valdžios buvo priverstas evakuotis į Vokietijos gilumą. Mirė 1946 m. gegužės 23 d., perkeltųjų asmenų stovykloje Flensburge (Vokietija). 1993 m. kremuoti palaikai perlaidoti Bitėnų kapinėse, Rambyno papėdėje. Martynas Jankus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio, Italijos Karūnos 3-ojo laipsnio (abu 1928 m.), Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio (1938 m.) ordinais ir kitais apdovanojimais. Tarpukariu Martyno Jankaus vardu pavadintos gatvės, skverai, aikštės, skautų ir šaulių būriai, Karo muziejaus sodelyje Kaune jam pastatytas paminklas (1939 m., biusto autorius Bernardas Bučas). Bitėnuose, atstatytoje spaustuvėje, veikia memorialinis muziejus, jo vardu pavadinta Šilutės vidurinė mokykla.
Martyno Jankaus muziejaus įkūrimo idėja kilo XX a. aštuntame dešimtmetyje, dabartiniam MA viceprezidentui, akademikui, Vilniaus universiteto profesoriui Domui Kaunui. Pirmoji Martyno Jankaus muziejinė ekspozicija įkurta 1981 m. gegužės 24 d. Bitėnuose, pradžios mokyklos pastate. Muziejaus statuso tuo metu ji dar neturėjo – muziejus tik kūrėsi. Vietos gyventojus tai skatino domėtis M. Jankaus asmenybe, krašto istorija ir po truputį rinkti eksponatus. Tuo metu muziejui vadovavo ir kraštotyrinį darbą dirbo tos pačios mokyklos pradinių klasių mokytojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai.
Šiuo metu Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus saugo turtingą fondą knygų, laiškų, senosios periodikos, akcidencinės spaudos, portretų, fotografijų, dokumentų. Čia saugomi M. Jankaus giminaičių išsaugoti ir muziejui dovanoti jo asmeniniai daiktai, XIX - XX amžiaus pradžios Mažosios Lietuvos gyventojų buities apyvokos daiktai bei darbo įrankiai, kurie pasakoja apie Pagėgių krašto, Mažosios Lietuvos istoriją.
2016 m. atstatyta senoji Martyno Jankaus sodybos klėtis, kurioje spaustuvininkas laikė knygų ir popieriaus sandėlį. Pagal senąją ikonografiją, atstatytame dviaukščiame pastate įkurtas edukacijos centras ir parodų salė.
Edukacijos centre įrengus knygrišybos ekspoziciją, M. Jankaus muziejui atsivers naujos veiklos galimybės. Kaip žinia, šiuolaikinių muziejų veikla neatsiejama nuo edukacinės veiklos. Taigi, pažinti knygos kelią nuo popieriaus gamybos, spausdinto teksto iki knygrišio preso kviečia Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.
Naudingos nuorodos lankytojams
Čia kasmet vykstantys dailininkų plenerai bei po jų likę menininkų sukurti darbai „augina“ šį sodą, kuris džiugina ne tik Pagėgių krašto žmonių širdis, tačiau stebina ir šiuo kraštu besidominančius Lietuvos bei užsienio svečius.
Daugiau informacijos internetiniame puslapyje.
Bitėnų evangelikų liuteronų kapinės, esančios vos už kelių šimtų metrų nuo Martyno Jankaus muziejaus, dažnai vadinamos Mažosios Lietuvos panteonu. Čia ilsisi perlaidoti V.Storostos Vydūno (1991 m. iš Detmoldo, Vokietija), Valterio Kristupo Banaičio (1999 m., iš Fiurstenbergo, Vokietija), Tilžės akto signatarų: Martyno Jankaus (1993 m. iš Flensburgo, Vokietija), Jono Vanagaičio (2009 m., iš Kaselio, Vokietija), Valterio Didžio (2013 m., iš Melburno, Australija) bei kitų Lietuvai nusipelniusių asmenybių palaikai. Kapines puošia metaliniai vartai, pagaminti pagal architektų M. ir M. Purvinų projektą. Viršutinėje vartų dalyje – Vydūno žodžiai: „Spindulys esmi begalinės šviesos.“
2003 m. kapinėse pastatytas juodo marmuro paminklas, vaizduojantis evangelikų liuteronų pamokslininko sakyklą su atversta knyga, skirtas lietuviškosios grožinės literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui. Pagėgių savivaldybės administracijos rūpesčiu šios kapinės nuolat tvarkomos, prižiūrimi ir puoselėjami želdynai, kapinėse kasmet apsilanko dešimtys tūkstančių lankytojų.
Rambyno kalnas. Už 500 metrų nuo Bitėnų kapinaičių stūkso senasis Rambynas. Legendomis ir padavimais garsėjantis Rambyno kalnas yra dešiniajame Nemuno krante tarp Bitėnų ir Bardėnų kaimų. Nuo kalno atsiveria puikus kraštovaizdis: galime pažvelgti į didingąjį Nemuną ir į kitą jo krantą, kuriame pamatysime Tilžės ir Ragainės bažnyčių bokštus, miestų panoramą. Nuo 19 a. pabaigos ant Rambyno kalno švenčiamos Joninės.
Rambyno kalnas svarbus ne tik Pagėgių kraštui, Mažajai Lietuvai, jis nebeatsiejamas nuo visos Lietuvos. Jis simbolizuoja lietuvybės puoselėjimo, raštijos, lietuviškų tradicijų, apeigų, lietuvių tautinio pasididžiavimo, savitos lietuvininkų kultūros išsaugojimo idėjas.
Minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, 1928 metais Martynas Jankus ir Juozas Adomaitis ant Rambyno sumanė pastatyti aukurą. 1939 metais, Klaipėdos kraštą užgrobus vokiečiams, jis buvo nugriautas. 2011 m. skulptoriaus, Nacionalinės premijos laureato Regimanto Midvikio sukurtas naujasis Rambyno aukuras atidengtas minint 115-ąsias Joninių švenčių ant Rambyno kalno metines.