Raudonosios mėsos, ypač jautienos ir avienos, mėgėjai turi ne vieną argumentą, kodėl jiems skaniausia iš konkretaus krašto atvežta mėsa, tačiau didžioji dauguma pirmenybę teikia lietuviškai mėsai iš Lietuvos ūkininkų arba parduotuvių, taip pat superkančių mėsą iš Lietuvos ūkių. Perdirbėjai ir augintojai pataria, kaip įsigyti tai, ko ieškoma.

Lietuviška ir užsienietiška jautiena

Lietuvoje galima įsigyti ne tik lietuviškos, estiškos ar kitos europietiškos jautienos, bet, pavyzdžiui, galvijų mėsos iš Brazilijos ar Argentinos. Ar skiriasi mėsa priklausomai nuo kilmės šalies?

„Kalbant apie jautieną kitose šalyse, Europoje ji yra riebesnė ir labiau pritaikyta kepsniams, tačiau šios mėsos trūksta, todėl jautiena atvežama iš Brazilijos, Argentinos, kur mėsa yra kūdesnė ir panaši į lietuviškus pieninius galvijus. O štai JAV auginama jautiena yra dar riebesnė nei europietiškoji. Jei matėte filmuką „Tom&Jerry“, ten jie tampo amerikietiškos jautienos steiką, kur matomi 2 mm riebalų. Kai tokia mėsa iškepama, riebalas ištirpsta ir pavyksta labai geras kepsnys“, – palygina Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Lietuviška ir atvežtinė raudona mėsa: kuo skiriasi
© Shutterstock nuotr.

Pašnekovas sako, kad skaniai galima pagaminti tokį jautienos gabalą, kuriame matyti riebalo kristaliukai, nesusiliejantys į vieną didelį lajų, todėl rinkdamiesi mėsą – atkreipkite į tai dėmesį. Profesionalūs virėjai tokią mėsą vadina marmurine.

Palyginus lietuviškų ir kitų šalių mėsinių galvijų kainas, pasak E. Mackevičiaus, didelių skirtumų nėra, tačiau lietuviškieji yra šiek tiek pigesni. Dėl šios priežasties jie eksportuojami į Italiją, Šveicariją ir kitas Europos Sąjungos (ES) šalis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra suvalgoma ir perdirbama pusė išauginamos jautienos.

„Esmė tokia, kad Lietuvoje galvijai auginami tik ant žolės, be koncentruotų pašarų ir augimo hormonų, todėl jie nebus riebesni nei, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur kartais galvijai yra šeriami papildomai grūdais ar kitais pašarais, kad būtų riebesni. O JAV yra specialios mėsinių galvijų penėjimo linijos, kur jie paskutinius 2-3 mėnesius yra specialiai šeriami tam, kad daugiau priaugtų. Visgi, kaip sparčiai galvijai priauga svorio, priklauso ir nuo jų veislės. Pavyzdžiui, juodasis angusas (angl. Black angus) yra linkęs kauti riebalus labiau nei kiti mėsiniai galvijai“, – komentavo E. Mackevičius.

Black angus galvijai
© Shutterstock
Black angus galvijai

Apie skirtingus auginimo būdus Lietuvoje ir svetur kalba ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė.

„Iš užsienio atvežtinė mėsa būna minkštesnė, iš pirmo ir sultingesnė, nes yra auginama intensyviau, kaip ir didelėse įmonėse auginamų paukščių. Pavyzdžiui, Pietų Europos šalyse didesnę galvijų raciono dalį sudaro grūdai, dėl to jų mėsa gali turėti daugiau riebaliuko“, – sako ji.

Paklausta, kaip mėsiniai galvijai auginami Lietuvoje, ji sako, kad įprastai jie 6-7 mėnesius nuo gimimo geria motinos pieną ir ėda žolę, o po to yra atskiriami ir ganomi atskirai.

„Tuomet jie ėda tik žolę, o žiemą – konservuotą žolę ir šieną, o jei norima ir riebaliuko, tai duodama ir grūdų“, – sakė ji.

Pašnekovė priduria, kad Lietuvoje užauginami galvijai yra vertinami kitose Europos šalyse, o, pavyzdžiui, eksportuojant į Šveicariją yra mokamas priedas už ekologiškumą.

Lietuvoje auginti mėsiniai galvijai
© DELFI / Domantas Pipas
Lietuvoje auginti mėsiniai galvijai

„Tai jau yra aukštas įvertinimas. Taip pat lietuviškų mėsinių galvijų mėsa vežama į Vokietiją, Italiją“, – vardijo V. Živatkauskienė.

Lietuviška aviena – pigesnė, tačiau tikrai neprastesnė

Ne prasčiau nei mėsiniai galvijai Lietuvoje yra auginamos ir avių bandos, todėl augintojai siūlo pirmiausiai paragauti lietuviškos mėsos.

Aviena ir jautiena Lietuvoje dažnai yra auginama ekologiškai, nors ir ne visi turi reikiamus sertifikatus. Visgi, daug ką pasako faktas, kad trečdalis visoje Lietuvoje auginamų mėsinių galvijų yra auginami ekologiškai, kiti – taip pat neintensyviai. Toks auginimo būdas veikia ir mėsos skonį“, – įsitikinusi V. Živatkauskienė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad gera lietuviška aviena gali kainuoti kelis kartus pigiau nei iš svetur atvežta panašios kokybės mėsa.

„Ūkininkai parduoda rinkinukus iš maltos, kumpinės ir guliašinės mėsos, pavyzdžiui, jautienos kaina siekia apie 8 eurus už kilogramą. Tai gali būti ir grynaveislio gyvulio mėsa“, – sako pašnekovė.

Lietuviška ir atvežtinė raudona mėsa: kuo skiriasi
© K. Cemnolonskio nuotr.

Norint išsirinkti geros mėsos gabalą parduotuvėje, V. Živatkauskienė pataria atkreipti dėmesį į jo spalvą.

„Reiktų atkreipti dėmesį į jos spalvą: kuo vyresnis gyvulys, tuo mėsa tamsesnė. Taip pat verta pasižiūrėti į riebalą – lajų. Kuo jis geltonesnis, tuo gyvulys vyresnis, ir iš jo mėsos bus sunku ką nors gero pagaminti“, – kalbėjo ji.

Lietuvišką jautieną E. Mackevičus siūlo rinktis ne tik dėl jų auginimo būdo, bet ir dėl galimybės susipažinti su juos auginančiu ūkininku ir įsitikinti, kaip galvijai auginami.

„Kalbant apie importą, iš Argentinos taip pat atvažiuoja palyginti liesa jautiena, bet kaip ji auginama – klausimas“, – apibendrino jis.

www.DELFI.lt
7