2004 m. sukūrus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą per metus prie jos prisijungė 444 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų pabaigoje jų skaičius buvo išaugęs trigubai ir siekė 1,32 mln. gyventojų. Nors per šiuos metus ne kartą gąsdinta įvairiais pakeitimais, ir toliau gyventojai jungiasi prie papildomo kaupimo senatvei.



Pensijų sistema tapo vientisesnė




Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas Algirdas Prapiestis pastebi, kad per pusantro dešimtmečio antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje padaryta nemažai reikšmingų pakitimų, kuriuos Lietuvos bankas vertina teigiamai.

„Pirmiausia, 2004–2012 m. antros pakopos sistemoje buvo nustatyta tik minimali pensijų fonduose kaupiama socialinio draudimo įmokų dalis – 2004 m. buvo nustatytas 2,5 proc. kaupiančiojo draudžiamųjų pajamų dydis, kuris metams bėgant vis kito“, – teigė jis.




Prieš penkerius metus, 2013 m., antros pakopos sistema buvo iš esmės pertvarkyta, o įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą buvo pradėtos mokėti iš trijų šaltinių: „Sodros“, papildomos gyventojo įmokos ir paskata iš valstybės. Iki šių metų naujos tvarkos įvedimo tai buvo žinoma kaip „2+2+2“ kaupimo modelis. Gyventojai turėjo galimybę ir neprisidėti papildomai prie kaupimo iš savo atlyginimo (2+0+0 kaupimo modelis), tačiau tokiu atveju jie negavo ir valstybės paskatos. Kita vertus, dėl šios tvarkos ir dėl to, kad lėšos į papildomą kaupimą buvo nukreipiamos iš „Sodros“, mažėjo gyventojų „Sodros“ pensija.

„Nuo šių metų pradžios įsigaliojusia reforma atliktas svarbus pakeitimas – dėl kaupimo antroje pakopoje nebemažės „Sodros“ pensija. Taip pirma ir antra pakopos nebepriešinamos, o pensijų sistema tapo vientisesnė“, – pastebėjo A. Prapiestis.

Be to, nuo šiol senatvei reikšmingesnes sumas turėtų kaupti didesnė visuomenės dalis, nes jaunesni nei 40 metų gyventojai nuo šių metų automatiškai įtraukiami į asmeninį pensijų kaupimą.



„Taigi, visos šalies mastu turėtų būti sukauptas didesnis pensijų rezervas, kuris padės atlaikyti demografinio šoko pasekmes. Dabartinis „3+1,5“ kaupimo modelis turėtų užtikrinti, kad dabartinis pajamų pakeitimo normos lygmuo ateityje bent jau nesumažės“, – pastebėjo pašnekovas.



Kita naujovė, kurios pasiekta keičiant papildomo kaupimo tvarką, – kaupiantiesiems perpus sumažinti pensijų fondų maksimaliai galimi atskaitymai. Iki šiol antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš valdomo turto buvo 1 proc. (0,65 proc. pasirinkus konservatyvaus investavimo fondus), tačiau nuo šių metų jie pradeda mažėti ir nuo 2021 m. sudarys 0,5 proc. 

„Ilguoju laikotarpiu net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli pensijų fondų atskaitymų skirtumai gali turėti reikšmingą poveikį asmens fonde sukauptos sumos dydžiui“, – komentavo pašnekovas.



Antros pakopos pensijų kaupime nuo šių metų įvesti ir gyvenimo ciklo pensijų fondai. Tai Lietuvos banko atstovas taip pat vertina teigiamai. Šis pakeitimas leidžia automatiškai pritaikyti kaupiamo pensijų turto investavimo riziką prie kaupiančiojo amžiaus.




Lietuvos banko vertinimu, iš viso apie 70 proc. asmenų antros pakopos pensijų fonduose iki šiol kaupė jiems pagal amžių netinkamos rizikos pensijų fonde, taip nepasinaudodami finansų rinkų teikiamomis didesnės grąžos galimybėmis arba prisiimdami per didelę riziką.



„Teigiamai vertintina ir tai, kad siekiant didesnės naudos gyventojams, nuo 2020 m. bus centralizuota pensijų anuitetų administravimo veikla. Pensijų išmokų sistema yra labai svarbi visos pensijų sistemos dalis, o dėl mažo rinkos dydžio Lietuvoje anuitetai yra santykinai brangūs, – aiškino A. Prapiestis. – Taigi, anuitetų mokėjimo ir administravimo paslaugą teikiant „Sodrai“, pensijų išmokos turėtų atpigti dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo ir pelno maržos nebuvimo. Be to, sukurta nauja pensijų anuiteto rūšis – atidėtasis pensijų anuitetas – kurį kaupiantysis galės įsigyti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų anuiteto išmokos bus pradedamos mokėti tik sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki pat mirties, o iki 85 metų amžiaus būtų mokamos periodinės išmokos, kurios yra paveldimos“.




Be to, tie gyventojai, kurie pasirinks antroje pakopoje kaupti daugiau nei 3 proc. savo darbo užmokesčio, galės pasinaudoti gyventojo pajamų mokesčio lengvata, o prie pensijų kaupimo gali prisidėti ir asmens darbdavys. Pastarasis galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.




„Lietuvos bankas palaiko ir pokytį, leisiantį laikinai sustabdyti pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ir padaryti iki 12 mėnesių siekiančią pertrauką per visą kaupimo laikotarpį“, – pridėjo jis.

Kodėl teko keisti?




A. Prapiesčio nuomone, prieš daugiau nei 14 metų gyvavimą pradėjusi antroji pensijų pakopos sistema buvo keičiama dėl besikeičiančios ekonominės ir demografinės situacijos Lietuvoje.



„Nuo 2004 m. toliau mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, senėjanti visuomenė ir kiti panašūs procesai didina spaudimą socialinio draudimo pensijų sistemai Lietuvoje. Atitinkamai vienam 15–64 m. amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m., palyginti su dabartine situacija, padvigubėtų. Toks spartus ir didelis dirbančiųjų ir pensininkų santykio kritimas, reikšmingai nedidinant senatvės pensijų finansavimui skiriamų valstybės išlaidų dalies, lemtų mažėsiančią pakeitimo normą. Taip atsitiktų dėl mažėsiančių einamojo finansavimo modeliu pagrįstos pensijų sistemos įmokų, kurių nepakaks didėsiančių išmokų poreikiui patenkinti. Savo ruožtu tai rodo senatvės pensijų sistemos tvarumo problemą ir poreikį ją reformuoti. Nesiimant atitinkamų priemonių, Lietuvos banko vertinimu, vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis po kelių dešimtmečių galimai sumažėtų nuo dabartinių 47 iki 30 proc. ar mažiau, o tai reiškia santykinai dar mažesnes būsimų ateities pensininkų pajamas senatvėje, nei yra šiuo metu“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.




Būtent dėl šių priežasčių kaupimo tvarką teko keisti, o to tikslas buvo paskatinti kuo daugiau dirbančiųjų papildomai kaupti pensijai ir prisiimti atsakomybę už savo senatvę.

Skaičiuojama kad didelė dalis (bent 800 tūkst. gyventojų iš 1,3 mln. dirbančiųjų) kaupė pensijai per menkai arba išvis nekaupė.



Kaip sekėsi uždirbti?




Kol Lietuvos banko atstovai teigia, kad atnaujinta antros pakopos pensijų sistema leis gyventojams ilguoju laikotarpiu užsitikrinti oresnę senatvę, verta pažiūrėti ir į tai, kaip sekėsi pensijų fondams per visus šiuos metus uždirbti gyventojų investuotus pinigus.



Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė teigė, kad pensijų fondų rezultatams įtaką darbo daug veiksnių: ekonomikos pokyčiai, rinkų svyravimai, kiti reikšmingi įvykiai, kurie daro poveikį finansinėms priemonėms, į kurias investuojamos fondų lėšos. Būtent pagal pensijų fondų rezultatuose matyti reikšmingiausi įvykiai per pusantro dešimtmečio: pasaulinė finansų krizė, Europos skolų krizė, pernai metų pabaigos svyravimai rinkose.

 Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis, neigiama metinė grąža pensijų fonduose buvo tik 2008 (–19,7), 2011 (–2,9) ir 2018 m. (–3,9). O štai pavyzdžiui, 2004 m. pavyko pasiekti 11,6 proc. grąžą ar 2012 m. – 11,2 proc.




Norėtų daugiau konkurencijos


Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas, atstovaujantis pensijų fonduose kaupiančių asmenų interesams, teigė, kad nepaisant sudėtingų daugiau nei 14 metų, galima pasidžiaugti, kad vidutiniškai kaupiantis antroje pakopoje asmuo uždirbo gana nemažai.



„Pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis, net atmetus visus mokesčius valdytojams fondai vidutiniškai turėjo uždirbti 4–5 proc. per metus nuo investuojamos sumos. Manau, kad vertinant bendrai, rezultatas buvo geras ir svarbiausia, kad viršijo to laikotarpio vidutinę infliaciją, o tai ir yra svarbiausia kaupiant pensijai – kad pinigai neprarastų savo perkamosios galios, o galbūt net ją šiek tiek didintų“, – komentavo pašnekovas.

Kaip vieną iš didžiausių blogybių per visą laikotarpį M. Kalesinskas įvardijo nepastovumą ir nuolatinius pokyčius.

 „Kaupimas antroje pakopoje per dažnai keitėsi ir paprastam kaupiančiajam sunku visada sureaguoti. Čia labai svarbu stabilumas ir nuoseklumas. To ir turėtume siekti“, – teigė jis.


Pašnekovas tiki, kad būtent dalis gyventojų sustabdė ar nutraukė kaupimą antroje pakopoje ne dėl pensijų fondų rezultatų, o dėl pokyčių ir neužtikrintumo dėl galimų reformų ateityje.



„Vis dėlto su šia reforma buvo mažinami valdytojų mokesčiai, įvesti gyvenimo ciklų fondai. Visa tai yra teigiamas pokytis ir jų yra nemažai, bet tai, kad tų pokyčių labai daug ir per dažnai, išvadą galime padaryti“, – svarstė Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas.


Marijus Kalesinskas


Paklaustas, kaip vertina konkurencinę aplinką tarp pensijų fondų valdytojų, M. Kalesinskas teigė norintis matyti daugiau žaidėjų rinkoje.




„Antros pakopos sistemos pradžioje turėjome daugiau fondų valdytojų. Vėliau dalis konsolidavosi ar pasitraukė, todėl dabar turime 5. Mano vertinimu, tai nėra daug. Tai, kad konkurencija nėra pakankama, rodo tai, kad valdytojų mokesčiai skiriasi minimaliai arba visai nesiskiria nuo nustatytų maksimaliai galimų, – kalbėjo pašnekovas. – Čia mums lieka pavydėti Latvijai ir Estijai, kuriose atsirado naujų pensijų fondų valdytojų. Kai kurie fondai buvo inicijuoti pačių dalyvių. Nauji žaidėjai pradėjo siūlyti savo paslaugas daug pigiau, o tai padidino konkurenciją“.



M. Kalesinskas darė prielaidą, kad naujų žaidėjų atsiradimui taip pat turi įtakos per dažnos ir didelės permainos keičiant antros pakopos pensijų kaupimo tvarką, kas gali išgąsdinti pensijų fondų valdytojus pradėti veiklą Lietuvoje.



Padeda išvengti infliacijos


Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas skaičiuoja, kad visų šalies antros pakopos pensijų fondų uždirbta grąža nuo sistemos pradžios vidutiniškai per metus sudarė 4,2 proc.



„Ir tai buvo geresnis rezultatas nei vidutinė metinė infliacija šalyje per tą patį laikotarpį. 2004–2018 m. ji vidutiniškai per metus siekė 3 proc., – akcentavo pašnekovas. – Toks pensijų fondų rezultatas yra vertintinas pozityviai, ypač turint omenyje tai, kad per 14 metų nuo kaupimo pradžios pensijų fondai investavo ne tik ekonomikos pakilimo, bet ir krizės sąlygomis“.



Ekspertas priminė, kad investavimo rezultatai priklauso nuo rinkų svyravimo ir trumpalaikiai vertės kritimai sunkesniu metu yra natūrali rinkų būsena.



„Per ilgą taupymo ir investavimo laikotarpį neigiami metai neišvengiami, tačiau istorija rodo, kad investavimas į akcijas, obligacijas ar nekilnojamąjį turtą yra pelningas būdas turtui kaupti. Svarbiausia nepamiršti, kad pensijų kaupimas yra keliasdešimties metų laikotarpis“, – kalbėjo V. Rūkas.


Vaidotas Rūkas

Pasak jo, nors krizės metu mažėja fondo vienetų vertė, tačiau yra ir pliusų: tokiu metu periodiškai investuojant, kaip daro pensijų fondai, nauji fondo vienetai įsigyjami pigiau, o rinkų vertei kylant jų vertės prieaugis yra didesnis.



„Ilgo, keliasdešimt metų trunkančio kaupimo laikotarpiu krizių nereikia bijoti. Tai rodo ir Lietuvos pensijų fondų istorija: antros pakopos pensijų fondai per krizę (2008 m.) neteko beveik 20 proc. vertės, tačiau jau 2009 m. uždirbo daugiau kaip 17 proc. grąžą, o 2010 m. – 9 proc. grąžą, kai pati Lietuvos ekonomika dar tik pradėjo atsigauti“, – skaičiais dalijosi pašnekovas.



Panaši situacija, pasak V. Rūko, buvo ir po 2011 m., kuriais pensijų fondų grąža buvo neigiama, jau kitais metais praradimai buvo atstatyti su kaupu.




„Pernai buvo trečias kartas nuo sistemos sukūrimo, kai visos pensijų fondų sistemos grąža buvo neigiama, tačiau jau per pirmuosius šių metų mėnesius daugumos fondų rezultatai atstatė neigiamas praėjusių metų grąžas“, – pastebėjo pašnekovas.



Vis daugiau žmonių pradeda rūpintis senatve




Turto valdymo bendrovės Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui, apibendrindama 14 metų antros pakopos sistemos patirtį, pastebi, kad paskutiniais metais matyti, jog vis daugiau šalies gyventojų pradeda vertinti ir skaičiuotis, kokią pensiją jie gaus senatvėje.

„Tai, kad valstybės mokamos pensijos nepakaks ir kad šiam tikslui reikia nuolat atidėti dalį lėšų, supranta vis daugiau šalies gyventojų“, – pridėjo ji.



Pavyzdžiui, šių metų pavasarį atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad per metus planuojančių pensijoje gyventi iš pensijų fonduose sukauptų lėšų dalis padidėjo nuo 41 iki 48 proc. O tokių gyventojų, kurie galvoja pensijoje gyventi iš valstybės mokamos pensijos, sumažėjo nuo 88 proc. iki 78 proc.


Pasiteiravus, kokie veiksniai visgi galėjo daryti neigiamą įtaką papildomam kaupimui ir kodėl dalis gyventojų vis dėlto pasitraukė iš kaupimo, D. Kolmatsui teigė, kad tam įtaką galėjo daryti gana dažnas kaupimo sistemos keitimas.

„Tačiau reikia nepamiršti ir teigiamo dalyko – per 14 veiklos metų šalies pensijų fondai sukūrė ir savo istoriją, į kurią jau galima atsiremti. Žinoma, ji nėra ilga, tačiau su šia sistema jau keliolika metų gyvena dabartinė karta, ir ji jau gali matyti papildomo kaupimo suteikiamas galimybes“, – teigė ji.

Dalia Kolmatsui

Paprašyta įvardyti, ar per visus metus pasikeitė antros pakopos pensijų fonduose kaupiančio asmens portretas, D. Kolmatsui rėmėsi „INVL Asset Management“ klientų ratu. Lyginant 2009 ir 2018 m., prieš dešimtmetį daugiausiai buvo kaupiančiųjų iki 30 metų, o pernai metais pagrindinė grupė kaupiančiųjų buvo nuo 30 iki 45 metų.



„Taip pat nemažas dalis sudarė ir jaunesni, ir vyresni nei ši amžiaus grupė. Tai atspindi ir pensijų kaupimo sistemos raidą – tiesiog didžioji dalis kaupusiųjų prieš dešimt metų ir toliau kaupia stabiliai, tad amžiaus grupės natūraliai keičiasi, – pasakojo pašnekovė. – Kalbant apie motyvaciją kaupti pensijai esant iki 30 metų, pastebime ir tai, kad įkopę į trečią dešimtį dar neretai dvejoja – viena vertus, jie renkasi tarp „įsikūrimo“ rūpesčių, įspūdžių ir patirčių, kita vertus, įtakos turi ir gyvenimo globalumas – pradėję karjerą kitoje šalyje, nežino, kur galiausiai įsikurs ir kurios šalies pensijų sistemoje kaups, tad vengia priimti ilgalaikius sprendimus. Tuo metu daug didesne paskata rūpintis savo finansine ateitimi tampa šeimos sukūrimo periodas“.


D. Kolmatsui priminė, kad pensijų kaupimas yra ilgalaikis, keliasdešimt metų užtrunkantis procesas. Tad efektyviai sistemai reikalingas stabilumas, žinojimas, kaip veiks sistema ir kokios bus galimybės ja pasinaudoti.

„Taip pat būtinas ir kiekvieno iš mūsų domėjimasis savo finansais bei finansine ateitimi“, – priminė turto valdymo bendrovės atstovė.